Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2015-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-217-795/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
1-217-795/2015
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-02267-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kaltinamasis
G. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-217-795/2015Teisminio proceso Nr. 1-33-1-02267-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 2.10.1.,
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė , išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įtrauktas į Klaipėdos m. savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir grasino nužudyti žmogų:

2014 m. gruodžio 14 d., apie 21.50 val., namuose, Varpų g. 23-35, Klaipėdoje, grasino nužudyti savo motiną D. P. V., ir jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes G. V. ne mažiau kaip tris kartus pastūmė D.P. V., buto hole nuplėšė rozetę, numetė ir sudaužė D.P. V. priklausantį laikrodį, D.P. V. bandant apsaugoti turtą, šaukė, kad ši pasitrauktų, ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė jai į krūtinę, suėmė už dešinės rankos ir ją suko, o D.P. V. bandant išeiti iš buto ją stumdė, iš rankų bandė ištraukti raktus, taip smurtaudamas sukėlė D.P. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad bute, Varpų g. 23-35, su mama D. P. Vaseriene gyvena apie 20 metų. 2014 m. gruodžio 14 d. jis gėrė alkoholinius gėrimus. Mama jam dėl to priekaištavo. G. V. supyko ir keletą kartų pastūmė D.P. V., hole išplėšė rozetę. Norėjo išeiti iš buto, bet mama jo neišleido. Tada G. V. pagrasino mamai, kad ją užmuš. Koridoriuje, prie veidrodžio stovėjo laikrodis. G. V., ieškodamas raktų, netyčia jį numetė. Matė, kad mama rankoje turi raktus ir bandė iš jos raktus atimti. Mama iškvietė policiją. Buvo girtas ir visko, tiksliai nepamena. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, su pasiūlyta bausme sutinka (1 t., b.l. 33-34, 46).

Nukentėjusioji D. P. V. parodė, kad jos sūnus G. V. kartu gyvena jai priklausančiame bute, Varpų g. 23-35, Klaipėdoje. G. V. dažnai girtauja, o nuo 2014 m. gruodžio 12 d. geria nuolatos. 2014 m. gruodžio 14 d., vakare, namuose G. V. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21.50 val. G. V. ėmė pykti, šūkauti, priekaištauti D.P. V.. Virtuvėje G. V. ne mažiau tris kartus ją pastūmė. D.P. V. išsigando, užsirakino savo kambaryje. G. V. beldė į jos kambario duris, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad užmuš. Girdėjo, kad G. V. daužo buities daiktus. Išėjusi iš kambario pamatė, kad G. V. hole išplėšė iš sienos rozetę, numetė ir sudaužė hole buvusį laikrodį. G. V. puolė nukentėjusiąją ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė jai į krūtinę. Buvo suėmęs už dešinės rankos ir skaudžiai suko. Ji išsilaisvino, nuėjo į savo kambarį ir paskambino policijai. G. V. tai išgirdo ir įkišo į durų spyną atsuktuvą, kad negalėtų įeiti policijos pareigūnai. D.P. V. rankoje laikė raktus, o G. V. bandė juos ištraukti iš rankos ir sužalojo dešinės rankos mažąjį pirštą. Nukentėjusioji bijo savo sūnaus, nes jis jai grasino nužudyti ne pirmą kartą (1 t., b.l. 11-12).

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis G.VAsreis buvo neblaivus. 2014 m. gruodžio 14 d., 22.45 val., G. V. nustatytas 2,13 ‰ girtumas (1 t., b.l. 26).

2014 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. V. tarnybinio pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 14 d., apie 22.08 val., atvykus pagal iškvietimą į butą, Varpų g. 23-35, Klaipėdoje, D. P. V. pranešė, kad jos sūnus G. V. grasino ją nužudyti ir sudavė kumščiu smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, atsuktuvu sužeidė dešinės rankos mažąjį pirštelį (1 t., b.l. 1-4).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. V. grasino nužudyti savo šeimos narį – motiną D. P. V. ir ją stumdydamas, kumščiu tris kartus trenkęs į krūtinę bei sukdamas jos ranką sukėlė D.P. V. fizinį skausmą. Kaltinamasis G. V. prisipažino supykęs ant nukentėjusiosios D.P. V. dėl jos priekaištų, todėl keletą kartų ją pastūmė. Galėjo motiną sužaloti norėdamas iš jos atimti buto raktus. Visų įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus. Nukentėjusioji D.P. V. patvirtino, kad ją namuose būdamas neblaivus kelis kartus pastūmė sūnus G. V., šaukė kad ją užmuš, be to tris kartus kumščiu sudavė į krūtinę, griebęs už rankos ją išsuko. Smurto vartojimo aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnai, pagal iškvietimą atvykę į nukentėjusiosios butą (b.l. 1-4). Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Kasacinė nutartis 2K-639/2010). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra konfliktiški. Nukentėjusioji D.P. V. patvirtino, kad sūnaus agresiją ji kenčia nuolat, sūnus dažnai būna neblaivus, nužudyti grasino jau ne pirmą kartą. Toks sistemingos psichinės prievartos buvimas artimoje kaltinamojo aplinkoje, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, gyventi baimėje. Grasinimas nužudyti nukentėjusiąją D.P. V. buvo išsakytas naudojant jos atžvilgiu fizinį smurtą, šaukiant, sugadinus nukentėjusiajai priklausančius daiktus, tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiajai realų nesaugumo jausmą ir baimę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji D.P. V. turėjo pagrindą manyti, jog girtas ir agresyvus, fiziškai stipresnis G. V. galėjo ją nužudyti, ar sunkiai sužaloti, ir atsižvelgiant į konfliktiškus jų tarpusavio santykius, grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas. Kaltinamojo neblaivumo būsena, jo nuolatinis motinos terorizavimas, grasinimas nužudyti, fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai leidžia pagrįstai manyti, kad grasinimas nužudyti nukentėjusiąją buvo realus, ir jo realumu abejoti nukentėjusioji neturėjo pagrindo. G. V. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sudėtis.

G. V. suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajai D.P. V. baimę dėl jos sveikatos ir gyvybės, verčia ją nuolat nesaugiai jaustis, stumdydamas ir suduodamas kumščiu smūgius bei sukdamas nukentėjusiosios ranką suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

G. V. padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus. Anksčiau jis teistas nebuvo. Nors yra darbingo amžiaus, niekur nedirba.

A. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsnius, 61 straipsniu, G. V. skiriamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų bausmės, kurių terminas nustatomas artimas BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis G. V. prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta viešųjų darbų bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-12-14, 22.35 val., iki 2014-12-16, 14.50 val. (1 t., b.l. 28, 35).

G. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas skyrium gyventi nuo nukentėjusiosios D.P. V., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo G. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 14 d., 22.35 val., iki 2014 m. gruodžio 16 d., 14.50 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginat šešioms viešųjų darbų valandoms.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą skyrium gyventi nuo nukentėjusiosios D.P. V., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, G. V. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Baškienė