Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-318/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
1-53-318/2012
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-6117-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Regina Pocienė
Kaltinamasis
V. J., S. C., Ž. Š.
Advokatai
Eugenijas Algirdas Burokas
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-53-318/2012
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-6117-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.2.; 1.1.4.4.; 1.2.28.; 1.1.8.7.; 1.1.8.7.1.; 2.3.6.3.; 1.1.8.8.; 2.3.6.4.2; 1.1.8.6.; 1.1.8.6.2.; 2.3.6.6.; 2.3.6.4.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė,

sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei, Mariui Frejeriui, Aleksandrai Chackevičiūtei, Agnijai Lukaševič,

dalyvaujant prokurorams Edmundui Jonušui, Dainiui Vilimui, Mindaugui Greičiui,

gynėjams advokatams Eugenijui Algirdui Burokui, Eugenijui Karažinui, Romualdui Briliui, Loretai Guižauskienei,

vertėjoms Jakaterinai Chochlanovai, Irinai Pilžis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.,

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.,

S. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.,

Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d., 259 str. 2 d. 20 MGL dydžio bauda, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 8 MGL dydžio bauda, paskirtas bausmes iš dalies sudedant galutinė bausmė paskirta 24 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji S. C., V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, vadinamu „Švedas“ ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas Baltarusijos Respublikoje, jiems visiems pasiskirsčius pareigomis, dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos valstybės teritorijoje gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. 2009 m. rugpjūčio 28 d. telefonu aptarę neteisėto nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių 9 užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną ir tolimesnio šių neteisėtai valstybės sieną praėjusių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2009 m. rugpjūčio 30 d. apie 23.00 val. kaltinamasis S. C. kartu su asmeniu, vadinamu „Švedu“ dviem automobiliais atvyko pas V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) į sutartą vietą prie bažnyčios, esančios Medininkų kaime Vilniaus rajone. Po to S. C. kaltinamuosius V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuvežė į Padvarionių kaimo pabaigą, susitarė, kad į šią vietą pastarieji atves neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius ir apie tai praneš S. C., kuris su „Švedu“ atvažiuos, sumokės sutartą sumą pinigų ir perims užsieniečius tolesniam gabenimui. Po to kaltinamasis S. C., juos palikęs Padvarionių kaimo pakraštyje, išvažiavo.

Veikdami pagal susitarimą kaltinamieji V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) pėsčiomis nuėjo į su S. C. ir kitais nenustatytais asmenimis sutartą vietą, esančią 300-400 m. atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1057 ir 1056, esančių Dainavos kaimo prieigose Medininkų sen., Vilniaus r. ir apie tai telefonu pasakė S. C. asmeniu, vadinamu „Švedu“, kad pastarasis praneštų Baltarusijos Respublikos teritorijoje buvusiems bendrininkams. Po to V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) pašvietė žibintuvėliu, tokiu būdu duodami Baltarusijos Respublikoje esantiems bendrininkams ir užsieniečiams ženklą, kuria kryptimi pastarieji turi eiti. 2009 m. rugpjūčio 31 d. apie 03.00 val. šioje vietoje, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1057 ir 1056 devyniems užsieniečiams neteisėtai perėjus Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvos valstybės teritoriją, taip kaltinamieji per Lietuvos valstybės sieną neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius devynis užsieniečius – Gruzijos piliečius: L. M., M. D., L. T., T. K., G. K., A. G., M. N., O. B. ir G. S.. Po to kaltinamieji V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), tęsdami nusikalstamą veiką, pasidalino šiuos asmenis į dvi grupes. Vieną keturių minėtų užsieniečių grupę vedė V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), o kitą penkių asmenų grupę vedė V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) į su kaltinamuoju S. C. ir taip vadinamu „Švedu“ iš anksto sutartą vietą, kur pastaruosius tolesniam jų gabenimui Lietuvos teritorijoje turėjo perimti laukę Padvarionių kaimo prieigose S. C. ir asmuo taip vadinamas „Švedu“, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą ikiteisminį tyrimą. S. C., žinodamas, kad abu J. neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius pėsčiomis gabens Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Padvarionių kaimo pabaigos, kartu su asmeniu „Šved“, būdami Medininkuose prie bažnyčios, laukė kaltinamojo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) pranešimo telefonu, kad užsieniečiai jau yra Padvarionių kaimo pabaigoje, kur jie turėjo pasiimti juos tolesniam gabenimui ir sumokėti V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) aptartą pinigų sumą – 100 dolerių už kiekvieną žmogų.

Pasienio pareigūnams sulaikius neteisėtai gabenamus užsieniečius ir kaltinamąjį V. J. (gim. duomenys neskelbtini)), kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) telefonu įspėjo apie pradėtą sulaikymą, o tuomet apie 03.00 kaltinamasis S. C. su taip vadinamu „Šved“ automobiliu „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu asmens, kuriam kaltinimai dėl šio nusikaltimo padarymo nepareikšti, atvyko į Padvarionių kaimą, paėmė nuo pareigūnų pabėgusį V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir iš nusikaltimo vietos pasišalino.

Kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. jam paskambino S. C. ir pasiūlė užsidirbti. Jis pasakė, kad reikės pasitikti prie valstybės sienos ją kirtusius žmones ir juos palydėti iki sutartos vietos. Už šį darbą V. J. buvo pažadėtas 100 dolerių atlygis nuo kiekvieno atvesto žmogaus, kurį pasitiks. Dėl atlygio kaltinamasis kalbėjosi su A. T. ir S. C. Kaltinamasis paklausė tėvo, ar V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) galėtų jam padėti, pastarasis sutiko. Tik einant Dainavos kaimu V. J. tėvui pasakė, kad už šį darbą jiems bus sumokėta. Kai abu nuėjo prie bažnyčios, esančios Medininkų kaime, susitiko „Stas“ t.y. S. C. ir Ž. Š., kurį kaltinamasis matė pirmą kartą. V. J. kalbėjosi su S. C., aptarė, kad žmones nuo valstybės sienos atves iki žvyrkelio sutartos vietos. Abu išgėrė šiek tiek degtinės. Kaltinamojo tėvas tuo metu stovėjo kiek toliau ant kelio ir jų pokalbio galėjo negirdėti.

Prie bažnyčios tuo metu buvo trys automobiliai: „WV Passat“, „Toyota“ ir „BMW“. Vienas iš automobilių buvo privažiavęs prie jų, likusieji stovėjo toliau, automobilių aikštelėje. S. C. išlipo iš automobilio „Toyota“, Ž. Š. sėdėjo automobilyje „BMW“. Kaltinamasis su S. C. tarėsi, kad jis žmones nuo sienos atves prie žvyrkelio ir pasiims pinigus. Kur vėliau žmonės bus išvežti, jam niekas nepasakė.

Po to S. C. kaltinamąjį ir jo tėvą nuvežė iki valstybės sienos. Jis pats nepažinojo vietovės, todėl kaltinamasis jam parodė vietą, kur važiuoti. Automobilį vairavo mergina. Tikslią vietą, kur per valstybės sieną pereis žmonės ties valstybės sienos ženklu Nr. 1057-1056, jau anksčiau pasakė telefonu paskambinęs žmogus iš Baltarusijos Respublikos. Nuvažiavę į nurodytą vieta, V. J. su S. C. susitarė, jog, kai pasirodys žmonės, kaltinamasis jam paskambins. S. C. išvažiavus, maždaug po valandos V. J. išgirdo žmonių balsus, todėl jo tėvas pašvietė žibintuvėliu ir taip davė ženklą, kad einantys per valstybės sieną žmonės žinotų, į kurią pusę eiti. Žmonių turėjo būti dvylika, tačiau prie jų atėjo tik devyni asmenys. Tuo metu buvo 03.00 val. nakties. V. J. ėjo pirmas, vedė 6-7 žmonių grupelę, likusius asmenis vedė jo tėvas. Kaltinamasis paskambino S. C., kad šis juos paimtų sutartoje vietoje. Beeidami pamatė pasieniečius, todėl atvykėliams liepė pasislėpti, o pats tada priėjo prie pasieniečių, kurie patikrino kaltinamojo dokumentus ir jį paleido. Po to jis paskambino S. C., pasakė, kas nutiko ir paprašė, kad pastarasis atvažiuotų jo paimti. V. J. tėvas liko su grupe žmonių. S. C. atvažiavo mėlynos spalvos „BMW“ automobiliu, kurį vairavo Ž. Š.. V. J. norėjo grįžti ir iš žmonių, kuriuos vedė nuo valstybės sienos, pasiimti pinigus, tačiau pamatė du pasieniečių ekipažus, todėl grįžo namo, o vėliau sužinojo, kad jo tėvą suėmė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme perskaitytus savo parodymus (t. 1 b. l. 30-31), kad jis naudojosi abonentiniu numeriu (gim. (duomenys neskelbtini)), o S. C. – (gim. (duomenys neskelbtini)). S. C. jam paskambino 2009 m. rugpjūčio 29 d., apie 18-19 val., sakė, kad negertų, nes gali būti „chaltūra“. 2009 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.00-23.00 val., sakė, kad šiandien reikės pasitikti žmones, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1057. Už darbą žadėjo sumokėti nuo kiekvieno žmogaus 100 dolerių. S. C. prie bažnyčios atvažiavo automobiliu „WV Golf“ ar „VW Passat“ universalu, juodos spalvos. Kaltinamasis sėdo ant galinės sėdynės. Tėvas taip pat įsėdo į šį automobilį šalia jo. Antruoju automobiliu atvažiavo „Švedas“, kurio vardo ir pavardės nežinojo. Jis atvažiavo juodos spalvos „Toyota Celica“. S. C. nuvežė kaltinamąjį ir jo tėvą į Padvarionių kaimą, o patys grįžo į Medininkus, prie bažnyčios laukti. Kai juos išleido, abu su tėvu žvyrkeliu nuėjo keliu Padvarionys - Dainava, ėjo apie 3 kilometrus. Praėję kaimą sustojo. Stovėjo ant kalniuko ir būdami nuo sienos apie 300-400 metrų atstumu stebėjo sienos ruožą ties ženklu Nr. 1057, kadangi tik prie pat sienos buvo krūmai, o iki krūmų tęsėsi laukas, matomumas buvo geras. Kaltinamasis suprato, kad žmonės Lietuvos valstybės sieną pereis neteisėtai, t.y. ne per kontrolės punktą, nes ten jo nėra. Kas tie žmonės, iš kur ir kur jie ėjo, jis nesidomėjo. Kai jau buvo šioje vietoje, jaunesnysis V. J. paskambino S., pasakė, kad žmonės gali eiti, jog jis pašvies žibintuvėliu, kad žmonės pastebėtų. Po 15-20 minučių prie jų priėjo grupė žmonių, jie pasakė, kad dar kita grupė žmonių ateina. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) paėmė 6 žmones, nes nenorėjo eiti didele grupe. Jo tėvas laukė visų likusiųjų ir ruošėsi eiti link į Padvarionių. Beeinant, netrukus pasirodė pasieniečiai, todėl žmonės pasislėpė žolėje. Pareigūnams patikrinus kaltinamojo dokumentus, jis prie pasislėpusių žmonių nebesugrįžo, todėl nežino, kaip jie buvo sulaikyti. Palikęs žmones, V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) paskambino S. ir paprašė, kad jį pasiimtų prie ežero. Atvažiavo abu vaikinai – S. bei „Švedas“. Kaltinamasis papasakojo kas atsitiko, su vaikinais Medininkuose prie bažnyčios išgėrė degtinės, paskui keturiese nuvažiavo į Turgelių kaimą. Pakeliui juos sustabdė patrulis, patikrino dokumentus ir paleido. Vaikinai kaltinamąjį parvežė į namus, o patys išvažiavo į Vilnių. V. J. jokių pinigų negavo, apie pinigus jie tuo kartu nebekalbėjo. Vaikinai turėjo pinigus gauti iš atvestųjų žmonių, bet negavo.

Kaltinamasis paaiškino, kad pažįsta vyriškį, vadinamą Gariku. Susipažino su juo maždaug prieš du metus, dirbo servise, o pastarasis ten ateidavo. Maždaug prieš dvi ar tris savaites iki 2009-08-30 iš Gariko telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam ėmė skambinėti. Tuo metu V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) telefono ekranas buvo sudaužytas. Kadangi nesimatė, kas skambina, tad atsiliepęs jis paklausdavo. Jo abonentinis numeris buvo (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu jam skambindavo S. ir A. Jų telefonų numerius jis turėjo užsirašęs savo užrašų knygutėje. A. numeris užrašytas – Švet-A. (duomenys neskelbtini), o S. – S. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 34-35).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaičius pokalbių išklotinių ir pokalbių garso įrašus (t. 4 b.l. 110-120) kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 39-40), kad jam duotame paklausyti įraše (Nr. 459, t. 4, b. l. 110-111), kuriame 2009-08-30, 21.58 val., užfiksuoto pokalbio tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sakomos frazės „Sveikas V.“, „Švedas čia trukdo“, „Šiandien gali būti tokia, na, maža chaltūrėlė...Tu žinai maždaug, kur ten reikės pasitikti“, „Taip“, „Ir pats nulėksiu. Arba irgi ten, na, tau padėti“, „Pasitiksi, gerai?“, jis kalbasi su A. T.. Pokalbyje V. yra jis, o „Švedas“ yra A. T.. A. jam sako, kad šiandieną reikės pasitikti žmones, kad ir pats atvažiuos padėti. Jam duotame paklausyti įraše (Nr. 469, t. 4, b. l. 114), kuriame 2009-08-31, 01.28 val., užfiksuotas pokalbis tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sakomos frazės Mes jau vietoje, kur jie? Tegu išlenda. Mes pašviesime žibintuvėliu, paskambink jiems“ „O, tai jie dar neatėjo?“ „Paskambink jiems, tegu jie eina pas mus. Mes stovime, laukiame, mėlynu žibintuvėliu pašviesime“, „gerai“, jis kalbasi su S. C., sako, kad jam skambino S. C., klausė, kurioje vietoje jie yra, V.J. jam sakė, kad išlystų žmonės, kuriuos turėjo pasitikti, kai jis pašvies žibintuvėliu, prašė, kad S. C. žmonėms paskambintų, apie tai praneštų. Jam duotame paklausyti įraše (Nr. 470,t. 4, b. l. 113), kuriame 2009-08-31, 01.45 val., užfiksuotas pokalbis tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sakomos frazės „pasitinkame, pasitinkame, pusė jau atėjo“, „Atvažiuosite, paimsite žmones ir tiesiai per Turgelius važiuosite į miestą kitu keliu“, jis kalbasi su A. T., sako, kad žmones jau pasitinka. Sakydamas, atvažiuokite, turi omenyje A. T. ir S. C. Sako, kad kai paims žmones, galės važiuoti kitu keliu. Jam duotame paklausyti įraše (Nr. 472, t. 4, b. l. 115), kuriame 2009-08-31, 02.03 val., užfiksuotas pokalbis tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sakomos frazės „Aš, pasiėmęs šešis žmones, einu priekyje, o tėvas iš paskos su septyniais žmonėmis. Atsiliko nuo mūsų....Mums liko eiti kažkur pusantro kilometro“, „Kur mane tu atvežei, čionai ir atvažiuok“, jis kalbasi su S. C., jis sako, kad jis su tėvu veda žmones ir kad atvažiuotų ten, kur jį su tėvu išleido. Jam duotame paklausyti įraše (Nr. 477, t. 4, b. l. 113.), kuriame 2009-08-31, 02.28 val., užfiksuotas pokalbis tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sakomos frazės „Tai gal atvažiuos automobiliu vienas iš jūsų“, „Ten, kur tave S. atvežė, jie dabar krūmuose guli. Aš dabar išeisiu ant asfalto ir mes be žibintų prie jų privažiuosime“, jis kalbasi su A. T., sako, kad atvažiuotų kuris nors vienas, turi omenyje A. T. ar S. C. Frazę „ten kur tave S. atvežė“ sako A. T.. Kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisme patikslino, kad jis dėl žmonių gabenimo kalbėjosi tiek su A. T., tiek su S. C.

Klausydamas įrašus (Nr. 461, t. 4, b. l. 112), kuriame 2009-08-31, 00.27 val., užfiksuotas pokalbis tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sakomos frazės: „Jie ten laukia...išeik“, „Kai aš ateisiu, pašviesiu žiebtuvėliu ir mėlynu žibintuvėliu“, „Gerai, supratau. Tuoj viską perduosiu“, ir klausydamas įrašo (Nr. 462, t. 4, b. l. 112), kuriame 2009-08-31, 00.33 val., užfiksuotas pokalbis tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sakomos frazės „Privažiuok prie kavinės, šalia bažnyčios. Mes einame prie kavinės...Medininkuose“, jis paaiškino, kad šiuo metu dėl prastai girdimo balso jis negali pasakyti, kalbasi su S. C. ar su A. T..

Kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad jo sūnus kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini) paprašė padėti palydėti žmones nuo valstybės sienos, apie tai kalbėjo prieš savaitę laiko iki įvykio. Kaltinamasis sutiko. 2009 m. rugpjūčio 30 d. jam sūnus pasakė, jog naktį reikės pasitikti žmones. Einant pėstute bažnyčios link, iš sūnaus V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) kaltinamasis sužinojo, kad už šį darbą bus sumokėta. Atėjus prie bažnyčios, automobiliai jau stovėjo. Kiek toliau sūnus kalbėjosi su ten buvusiais vaikinais, kurie automobiliu juos nuvežė iki Padvarionių kaimą ir ten paliko. Išlipus V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jo sūnus ten laukė tol, kol išgirdo žmonių balsus. Tuomet kaltinamasis pašvietė žibintuvėliu, kad šie žinotų į kurią pusę eiti. Kaltinamasis paaiškino, kad vietoje, kurioje stovėjo valstybės sieną žymintys stulpai, pasienio kontrolės punktų nebuvo. Nuo valstybės sienos atėjo apie 11 žmonių. Kaltinamasis ir jo sūnus žmones paskirstė į dvi grupes. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) vedė 4 žmones, jo sūnus – likusius abu žmones turėjo nuvesti iki Padvarionių kaimo. Sūnus su žmonėmis išėjo kiek anksčiau nei jis. Priėjus iki kelio, privažiavo pasienio pareigūnai ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), su žmonėmis sulaikė, todėl jis jokio atlygio negavo, nors už darbą buvo pažadėti 100 dolerių už vieną žmogų.

Kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme perskaitytus savo parodymus (t. 1 b. l. 106), kad 2009-08-30 jo sūnus V. J. jam sakė, jog atvažiuos žmogus, kuriam reikės padėti per valstybės sieną pervesti žmones. Jis suprato, kad turės prie valstybės sienos pasitikti žmones ir juos nuvesti į kokią nors vietą, kad šie žmonės valstybės sieną pereis neteisėtai. Vakare sūnus jo paklausė, ar V. J. eis su juo, sakė, kad už kiekvieną žmogų sumokės po 100 JAV dolerių. Kaltinamasis sutiko padėti sūnui, neklausė, kiek žmonių bus, nekalbėjo, kaip jie dalinsis gautus pinigus. Apie 22-23 val., tikslaus laiko nežino, sūnui kažkas paskambino. V. pasakė, kad reikia eiti. Abu apsirengė ir išėjo bažnyčios link, kur automobiliai jau stovėjo. Prie valstybės sienos juos atvežė vyriškis, kuris paliepė eiti prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 1057 ir paklausė, ar jis žino kelią. V. J. atsakė, kad žino, nes šiose vietose grybauja ir gerai pažįsta vietovę. Nuo kelio iki pat valstybės sienos ženklo jis su sūnumi nėjo, sustojo šalia kelio, už kaimo, priešais nurodytą ženklą. Kadangi iki valstybės sienos nuo tos vietos, kur jis stovėjo, matomumas geras, nes yra laukas, jis švietė žibintuvėliu, rodydamas žmonėms kelią. Kaltinamasis žmonių laukė visai neilgai. Užtruko tik tiek, kol žmonės perėjo lauką. Galėjo būti, kad iš pradžių priėjo 5 žmonės, po to dar 4. Nuėjus sūnui su žmonėmis, maždaug po 5 minučių jis nuėjo Padvarionių kryptimi su likusiais žmonėmis - viena moterimi ir keturiais vyrais. Kaltinamasis žinojo, kad žmones turi nuvesti ten, kur juos su sūnumi išleido - prie asfaltuoto kelio, už ženklo, žyminčio Padvarionių kaimo pabaigą. Kad turi eiti būtent į šią vietą, girdėjo iš sūnaus ir juos atvežusio vaikino pokalbio, nes vaikinas paklausė, kur jam laukti, o sūnus atsakė, kad ten, kur juos išleido. Eidamas keliu kaltinamasis nematė sūnaus ir su juo einančių žmonių, nes buvo tamsu ir kilo rūkas. Jis su 5 žmonėmis nuėjo į sutartą vietą, pasislėpė už medžių 5-7 metrų atstumu nuo kelio, ir laukė automobilio. Toje vietoje sūnaus V. ir jo vestų žmonių nebuvo. Jis neturėjo telefono, negalėjo su juo susisiekti. Kol jie buvo pasislėpę, keliu iš Alaburdiškių kaimo pusės atvažiavo pasieniečių patrulių automobilis, apsisuko ir sustojo maždaug 50 metrų nuo jų. Stebėdamas aplinką V. J. pamatė, kad trys vaikinai, kaip suprato iš jo sūnaus vestos grupės, ties ženklu, žyminčiu išvažiavimą į pagrindinį kelią, išėjo į kelią. Juos pamatė pasieniečiai. Vaikinai pradėjo bėgti, pasieniečiai gaudyti. Jų grupė bėgantiems vaikinams liko iš dešinės. Tuoj pat atvažiavo dar vienas patrulių automobilis, jų grupė buvo apsupta. Jie stovėjo nejudėdami, visus sulaikė. Kaltinamasis suprato, kad jo sūnus pabėgo, nes jo nebuvo tarp sulaikytų žmonių. Jis būtų galėjęs pabėgti, bet jautėsi atsakingas už vestus žmones, todėl pasiliko su jais. Iš įtarime išvardintų žmonių jis pažįsta tik savo sūnų V. Apie žmones, kuriuos vedė, jis nieko nežino, suprato, kad jie ne rusai. Su jais kaltinamasis nieko nekalbėjo. Pinigus turėjo sumokėti vaikinas, Padvarionyse pasitikęs atvestus žmones, tačiau jis jokio atlygio negavo. Gailisi dėl savo veiksmų.

Kaltinamasis S. C. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jis A. T. pažinojo, bendravo su juo apie porą metų, apie žmonių gabenimą per valstybės sieną niekada nekalbėjo. Kaltinamasis parodė, kad 2009 metais buvo grįžęs iš Norvegijos. Į Medininkus važiavo pirmą kartą, todėl vietovės nepažinojo. Jaunesnįjį V. J. pažinojo nuo to laiko, kai jis dirbo autoservise, esančiame prie kaltinamojo namų Vilniuje. Kaltinamasis aiškino, kad įvykio vakarą V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) neskambino, nes neturėjo jo telefono numerio. Su abiem V. J. buvo susitikęs prie bažnyčios, nes ten buvo nuvažiavęs su A. T., dviem merginomis automobiliu „VW Passat“. Tvirtino, kad aikštelėje prie bažnyčios buvo du automobiliai: „VW Passat“ ir BMW, kurį vairavo Ž. Š. Kaltinamasis parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. buvo labai girtas, todėl nepamena, ar V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) prie bažnyčios buvo su tėvu, nes su juo nesikalbėjo. Taip pat nesitarė su jaunesniuoju V. J. dėl žmonių gabenimo per valstybės sieną. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) paprašė jį nuvežti prie valstybės sienos, kur laukia žmonės. Kokie tai žmonės ir iš kur, kaltinamasis neklausė. Jaunesnysis V. J. paprašė jį ir jo tėvą nuvežti valstybės sienos link. Kur tiksliai, kaltinamasis nežino. Važiuojant automobiliu priekyje sėdėjo A. T. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) sugrįžo prie bažnyčios, todėl jie visi važiavo į šokius. Tą naktį jaunesnysis V. J. telefonu kalbėjosi tik su A. T. S. S. su juo nekalbėjo.

Kaltinamasis tvirtino, kad Baltarusijos Respublikoje turi pažįstamų, ten gyvena žmonos brolis, tačiau su juo apie žmonių gabenimą per valstybės sieną nekalbėjo. Įvykio dieną kaltinamasis, A. T. ir Ž. Š. važiavo į šokius, tačiau nesuradęs, kur vyksta šokiai, grįžo atgal prie bažnyčios. Tuo metu buvo apie 01.00 val. nakties, visi sėdėjo automobiliuose. „Wolksvagen Passat“ automobilyje sėdėjo dvi merginos, „BMW“ automobilyje sėdėjo jis, A. T. ir Ž. Š., vėliau, kaltinamajam persėdus į „Wolksvagen Passat“, visi išvažiavo į Vilnių Minsko plentu.

Kaltinamasis tvirtino, kad, važiuojant į šokius, automobilį buvo sustabdę pasieniečiai, tikrino dokumentus. Tuo metu automobilyje sėdėjo kaltinamasis, jaunesnysis V. J. ir A. T.. Automobilį vairavo Ž. Š. Pasieniečiai automobilį buvo sustabdę apie 1.00 val. nakties ne vieną kartą.

Kaltinamasis S. C. teisiamojo posėdžio metu, perklausius garso įrašus Nr. 457, (t. 4, b. l. 110-111.), Nr. 460, (t. 4, b. l. 112), Nr. 472 (t.4 b.l. 115), Nr. 469, (t. 4, b. l. 114.) tvirtino, kad tai ne jo balsas, nes tuo metu važiavo automobiliu su A. T. ir buvo girtas. Kaltinamasis paaiškino, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jo, tačiau, kas kalbėjo jo telefonu, pasakyti negali.

Kaltinamasis S. C. parodė, kad (t. 1 b. l. 145), neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, nes ikiteisminio tyrimo metu visko neprisiminė dėl girtumo. Teisme pasakojo teisingai.

Kaltinamasis Ž. Š. patvirtino jam inkriminuotas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. atvažiavo į butą, esantį Naujininkuose, kur buvo ir S. C. su A. T.. Į Medininkus savo automobiliu „BMW“ atvažiavo, be jokio tikslo. Automobilyje buvo išgėrusios merginos, norėjo į šokius. S. C. ir A. T. į Medininkus važiavo juodos spalvos automobiliu „VW Passat“. Kaltinamasis „BMW“ automobiliu atvažiavo su merginomis. Vėliau A. T. ir S. C. važiavo kartu su juo automobiliu „BMW“. Atvažiavus į aikštelę, kaltinamasis išlipo iš automobilio. Kuriuo metu prie jų priėjo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kaltinamasis neprisiminė. A. T. ir S. C. stovėjo lauke atokiau nuo jo, gėrė degtinę. Vėliau kaltinamasis pamatė V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo prie S. C. ir A. T. ir su jais bendravo apie pusę valandos. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvo Ž. Š. nematė. Praėjus kiek laiko, S. C. ar A. T. paprašė, kad jis automobiliu pavežtų V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). „WV Passsat“ automobilyje kaltinamasis sėdėjo prie vairo, A. T. sėdėjo šalia jo, S. C. ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) sėdėjo automobilio gale. Kai vėliau juos buvo sustabdę pasienio pareigūnai, tikrino Ž. Š. dokumentus.

Ž. Š. aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugsėjo 21 d. apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus, tvirtindamas, kad kaltinamųjų A. T., S. C., ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. naktį iš rugpjūčio 30 d. į 31 dieną savo automobiliu „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) nevežė ir pats nevažiavo, nes nenorėjo pakenkti savo draugams.

A. T. kaip specialusis liudytojas parodymus duoti teisme atsisakė. Iš jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 44-46), kurie teisme buvo perskaityti, matyti, kad pastarasis pripažino, jog pažįsta S. C., tačiau, tvirtino, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. naktį niekur su juo nevažiavo, buvo Vilniuje, jokių žmonių per valstybės sieną negabeno ir nežino, kokiu būdu įtarime nurodyti asmenys pateko į Lietuvą.

Asmens kratos metu iš jo paėmus keturis mobiliuosius telefonus: „Nokia 6300“ su „Tele 2 Pildyk“ kortele, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „LG“ su „Tele 2 Pildyk“ kortele, patvirtino, kad jomis pastarasis naudojosi 2009 m. rugpjūčio 30 ir 31 dienomis. Taip pat pastarasis pripažino, kad iš jo paimti telefonai „Samsung“ ir „Sony Ericsson“ priklauso jam, tačiau juose esančios kortelės priklauso G. G., kurį paskutinį kartą matė 2009 m. rugpjūčio pradžioje. Šiomis kortelėmis pats nesinaudojo, tik atsiliepdavo į Gariko pažįstamų skambučius. A. T. patvirtino, kad S. C. telefono numeris jo telefone „Nokia 6300“ esančioje kortelėje įvestas „S.“ vardu. Jį patį draugai vadina „Švedu“, „Troškia“. (t. 2 b.l. 46-48)

Liudytojas J. J. parodė, kad 2009 metais dirbo VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties būrio jaunesniuoju specialistu, pažįsta kaltinamuosius V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jo sūnų V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurie buvo Medininkų ruožo gyventojai. Liudytojas tvirtino, kad iš 2009 m. rugpjūčio 30 d. į 2009 m. rugpjūčio 31 d. naktį kartu su vyresniuoju pasieniečiu K. Z. budėjo pasienio ruože ir sulaikė vyresnįjį V. J. su grupe žmonių. Pareigūnai pastebėjo nuo valstybės sienos pusės, Dainavos kaimo link einant grupę žmonių. Įjungus automobilio šviesas, žmonės išsilakstė į krūmus. Kai kurie iš jų spėjo pabėgti. Tarp sulaikytų asmenų buvo vyresnysis V. J. Liudytojas patikrino asmenų dokumentus. V. J. pareigūnams pasakė, kad yra Lietuvos Respublikos pilietis. Su savimi jis turėjo asmens dokumentus. Pamatę daug žmonių, pareigūnai išsikvietė pagalbą. Atvykus pastiprinimui, buvo sulaikyta apie 10 asmenų, kurie buvo išvežti į užkardą.

Liudytojas prisiminė, kad buvo pirmiausia sutikęs einantį jaunesnįjį V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris teigė, jog eina iš draugo. Todėl pareigūnai, patikrinę kaltinamojo asmens dokumentus, jį paleido. Vėliau sustabdė automobilį „BMW“. Automobilyje važiavo trys vaikinai, kuriuos patikrino su liudytoju budėjęs kolega K. Z. Automobilyje sėdėjusių vaikinų dokumentai buvo tvarkingi. Automobilyje buvo ir jaunesnysis V. J.

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme perskaitytus savo parodymus (t. 2 b. l. 129), kad pagal patvirtintą tarnybos grafiką kartu su vyresn. pasieniečiu K. Z. dirbo nuo 2009-08-30, 08.00 val., iki 2009-08-31, 08.00 val. 2009-08-31, apie 1.30 val., Vilniaus rinktinės operatyvinio budėtojo nurodymu nuvyko į Dainavos kaimo prieigas, Vilniaus r. patikrinti informaciją dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. Pagal turimą informaciją Lietuvos Respublikos valstybės sieną turėjo neteisėtai pereiti gruzinai. Važiuojant į Dainavos kaimą, pavažiavus apie 200 metrų nuo sankryžos Padvarionys-Dainava-Laibiškės, liudytojas pastebėjo keliu einantį V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), patikrino jo dokumentus. Dainavos kaime pareigūnai susitiko Padvarionių užkardos pamainos vyresnįjį V. M.. Susitarė, kad jų ekipažas stovės sankryžoje Padvarionys-Dainava-Laibiškės. Grįždami į sankryžą pastebėjo keliu nuo Padvarionių kaimo Tabariškių kaimo kryptimi važiuojantį automobilį, kurį sustabdė. Tai buvo „BMW 530“. Automobilyje važiavo keturi vaikinai. Vyresn. pasienietis K. Z. patikrino vairuotojo, automobilio bei keleivių dokumentus. Dokumentai buvo tvarkingi. K. pasakė, kad automobilyje sėdi jų Dainavos kaime patikrintas vaikinas, tai yra V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Automobilyje gruzinų nebuvo, todėl leido vaikinams važiuoti. Patys grįžo į sankryžą, automobilį pasistatė kelkraštyje. Nešiojamu termovizoriumi ir naktinio matymo prietaisu stebėjo kelius Alaburdiškės-Dainava ir Padvarionys-Keipūnai. Jis pastebėjo nuo Dainavos kaimo pusės grupelėmis einančius žmones. Pirmieji žmonės ėjo trise, kiti ėjo jiems iš paskos. Jis apsuko tarnybinį automobilį, žibintais apšvietė kelią, vedantį į Dainavos kaimą. Žmonės pasislėpė kelkraščio žolėje. Jie sulaikė šešis žmones, apie tai jis pranešė pamainos vyresniajam V. M.. Vyresn. pasienietis K. Z. liko saugoti sulaikytųjų, o jis toliau ieškojo žolėje pasislėpusių žmonių. Netrukus atvyko pamainos vyresnysis V. M., kuris padėjo surasti ir sulaikyti likusius žmones. Iš viso jie sulaikė dešimt žmonių. Sulaikytieji buvo labai sušalę, prašė leisti apsirengti, sakė, kad yra gruzinai, pasų neturėjo. Sodinant sulaikytuosius į automobilį, V. J., (gim. (duomenys neskelbtini)) pasisakė, kad yra vietinis gyventojas pateikė savo paso kopiją. Jis paaiškino, kad žolėje slėpėsi todėl, kad slėpėsi kiti žmonės. Visi sulaikytieji buvo pristatyti į Padvarionių užkardą.

Liudytojas K. Z. parodė, kad šiuo metu dirba Vilniaus rinktinėje, pasieniečiu. Pažįsta kaltinamuosius vyresnįjį V. J. ir jo sūnų V. J.. Liudytojas paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. naktį patikrino jaunesniojo V. J. dokumentus, o jo tėvą sulaikė. Taip pat tą pačią naktį buvo patikrinti ir automobilyje „BMW“ sėdėjusių asmenų dokumentai. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme perskaitytus savo parodymus (t. 2 b. l. 130-131), kad pagal patvirtintą tarnybos grafiką kartu su jaunesniuoju specialistu J. J. dirbo nuo 2009-08-30, 08.00 val. iki 2009-08-31, 08.00 val. 2009-08-31, apie 01.30 val. Vilniaus rinktinės budėtojas nurodė vykti į Dainavos kaimo prieigas, Vilniaus r., patikrinti informaciją dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, nes galimai grupė gruzinų neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Važiuojant į Dainavos kaimą, pavažiavus apie 200 metrų nuo sankryžos Padvarionys-Dainava-Laibiškės, pastebėjo keliu einantį vaikiną. Patikrino jo dokumentus. Jis pateikė savo pasą, paaiškino, kad buvo pas draugą ir grįžta namo. Dokumentai buvo tvarkingi, todėl jam pareigūnas leido eiti. Dainavos kaime susitiko Padvarionių užkardos pamainos vyresnįjį V. M. Abu susitarė, kad jų ekipažas stovės sankryžoje Padvarionys-Dainava-Laibiškės, tikrins automobilius, turėdami tikslą nustatyti asmenis ir automobilius, kuriais gali būti gabenami neteisėtai valstybės sieną perėję asmenys. Grįždami į sankryžą pastebėjo keliu nuo Padvarionių kaimo Tabariškių kaimo kryptimi važiuojantį automobilį, kurį sustabdė. Tai buvo automobilis „BMW 530“, tamsios spalvos. Liudytojas patikrino vairuotojo, automobilio bei keleivių dokumentus. Automobilyje važiavo keturi vaikinai. Automobilį vairavo vaikinas, nešiojantis akinukus. Jis atkreipė dėmesį, kad ant galinės sėdynės sėdi jų Dainavos kaime patikrintas vaikinas. Vaikinai paaiškino, kad važiuoja į šokius. Automobilyje gruzinų nebuvo, todėl leido vaikinams važiuoti. Patys grįžo į sankryžą Padvarionys-Dainava-Laibiškės stebėti. Netrukus Jaunesnysis specialistas J. J. pastebėjo nuo Dainavos kaimo pusės einančius žmones, kurie ėjo Padvarionių kaimo kryptimi grupelėmis po kelis. Pirmieji žmonės ėjo trise, kiti ėjo jiems iš paskos. J. J. apsuko tarnybinį automobilį, žibintais apšviesdamas kelią, vedantį į Dainavos kaimą. Žmonės pasislėpė kelkraščio žolėje. Kai pareigūnai sulaikė šešis žmones, apie tai jis pranešė pamainos vyresniajam V. M. Pats pasiliko saugoti sulaikytų asmenų, o jaunesnysis specialistas J. J. toliau ieškojo žolėje pasislėpusių žmonių. Atvykęs pamainos vyresnysis V. M. padėjo surasti ir sulaikyti likusius žmones. Iš viso sulaikė dešimt žmonių. Sulaikytieji sakė esą gruzinai, pasų neturėjo. Sodinant sulaikytuosius į automobilį, V. J., (gim. (duomenys neskelbtini)), prisipažino esąs vietinis gyventojas. Visi sulaikytieji buvo pristatyti į Padvarionių užkardą.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2009 metais dirbo užkardoje, pamainos viršininku. Vyresnysis V. J. buvo sulaikytas nelegalų grupėje. 2009 m. rugpjūčio pabaigoje buvo gauta informacija iš darbuotojo, jog buvo sulaikyta asmenų grupė, einanti link Dainavos kaimo. Asmenis sulaikė du policijos patruliai S. P. ir A. U. Liudytojas paaiškino, kad 03.00 val. nakties, pralenkęs automobilį „BMW“, gavo radijo ryšiu pranešimą, jog šis automobilis jau buvo pažymėtas, pastebėjo, kad jame yra daug žmonių. Per radijo ryšį liudytojui pranešė, kad automobilis „BMW“ jau buvo sulaikytas ir patikrintas.

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme perskaitytus savo parodymus (t. 2 b. l. 132), kad pagal patvirtintą tarnybos grafiką dirbo nuo 2009-08-30, 20.00 val., iki 2009-08-31, 08.00 val., vykdė pamainos vyresniojo pareigas. Sargybos vyresnysis A. U. ir jaunesnysis specialistas S. P. patruliavo tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) Turėdamas informaciją apie neteisėtai valstybės sieną perėjusių žmonių grupę, siekdamas nustatyti asmenis bei automobilius, kuriais šie žmonės turėjo būti gabenami, A. U. ir S. P. apie 01.00-02.00 val. liepė nuvykti į Dainavos kaimo prieigas. Apie 03.00 val. patruliai jam pranešė, kad apie 5 km nuo Padvarionių kaimo sustabdė automobilį „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), patikrino automobiliu važiavusių asmenų dokumentus. Dokumentai buvo tvarkingi, vaikinai įtarimo nekėlė. Per radijo ryšį jis girdėjo, kad šį automobilį tikrino ir Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties būrio pareigūnai. Tarnybiniame žiniaraštyje Nr. 20090830-2/6(RN) sargybos vyresnysis A. U. nurodė, kokie automobiliai buvo tikrinti, įrašė vairuotojo duomenis, pažymėjo, kad automobilį „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo Ž. Š., šalia pažymėjo „+3“, kas reiškia vykusiųjų keleivių skaičių. Jis pats padėjo sulaikyti neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis, kurie slėpėsi keliuko, esančio Padvarionių kaimo pabaigoje, vedančio į Dainavos kaimą, žolėje. Iš viso buvo sulaikyta dešimt žmonių, iš kurių vienas buvo Lietuvos Respublikos pilietis, likusieji prisistatė Gruzijos piliečiais.

Liudytojas S. P. parodė, kad iš kaltinamųjų jam matytas asmuo su akiniais (Ž. Š.), kuris vairavo „BMW“ automobilį. Liudytojas tvirtino, jog patruliavo kartu su A. U. Pareigūnai buvo gavę nurodymą tikrinti visus automobilius, nes buvo pranešta, kad per valstybės sieną bus gabenami nelegalūs žmonės. Apie 12.00 – 01.00 val. nakties pareigūnai sustabdė „BMW“ automobilį, važiuojantį nuo Padvarionių kaimo 5 km. atstumu. Automobilyje sėdėjo keturi žmonės, liudytojas patikrino vairuotojo pažymėjimą, kurio duomenis įrašė į tarnybinį žiniaraštį.

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme perskaitytus savo parodymus (t. 2 b. l. 135) ir patikslino, kad pagal patvirtintą tarnybos grafiką dirbo nuo 2009-08-30, 20.00 val., iki 2009-08-31, 08.00 val. Kartu su sargybos vyresniuoju A. U.. Patruliavo tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, v/n (duomenys neskelbtini) Pamainos vyresniojo V. M. nurodymu, apie 01.00-02.00 val., gavę nurodymą, nuvyko Padvarionių kryptimi. Apie 03.00 val. kelyje Laibiškės-Padvarionys, apie 5 km. nuo Padvarionių kaimo, jis sustabdė patikrinimui automobilį „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo keturi vaikinai. Jis paprašė pateikti vairuotojo bei keleivių dokumentus. Automobilį vairavo Ž. Š., kuris pateikė automobilio dokumentus bei asmens tapatybės kortelę. Jis klausė, kur vaikinai važiuoja. Jam atsakė, kad važiuoja ieškoti merginų. Dokumentai buvo tvarkingi, juos grąžino ir leido vykti. Vaikinai nuvažiavo Tabariškių kaimo kryptimi, grįžo maždaug už 10 minučių ir nuvažiavo Padvarionių kaimo link. Tarnybiniame žiniaraštyje sargybos vyresnysis A. U. nurodė, kokie automobiliai buvo tikrinti, įrašė vairuotojų duomenis, pažymėjo, kad automobilį „BMW 530“ , v/n (duomenys neskelbtini), vairavo Ž. Š., šalia pažymėjo „+3“, kas reiškė vykusiųjų keleivių skaičių.

Liudytojas A. T. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta S. C., su kuriuo 2009 ar 2010 metais kartu dirbo Norvegijoje. Liudytojas tvirtino, kad 2009 metais turėjo „VW Passat“, kuriuo 2009 m. rugpjūčio 30 d. nesinaudojo. Automobilį buvo įsigiję trise, tai yra liudytojas, S. C. ir V. S., todėl šiuo automobiliu trise ir naudojosi, kurį laikydavo kiekvienas prie savo namų, kai jį pasiimdavo.

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme perskaitytus savo parodymus (t. 2 b. l. 157) ir patikslino, kad jis yra automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas. Automobilį jis laiko prie savo nuosavo namo. Jis pats šiuo automobiliu 2009-08-30 vakare bei naktį Medininkų ir Padvarionių kaimų apylinkėse Vilniaus rajone, nesivažinėjo. Šiuo automobiliu jis leidžia naudotis S. C. Jis galėjo jam duoti raktelius, automobilio dokumentus, bet kad tai buvo 2009-08-30 vakare ar kelios dienos iki šios datos, neprisimena. Kiek jis prisimena, paskutinį kartą jis buvo leidęs automobiliu naudotis S. C., datos neprisimena. Automobilį jam grąžino V. S. rugsėjo mėn. pradžioje, pasakęs, kad S. sulaikė policijos pareigūnai.

Iš 2009-08-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Lietuvos Respublikos valstybės siena tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1057-1058, Dainavos kaimo prieigose, Medininkų sen. Šalčininkų rajone, kur žolė buvo ištrypta (t. 1 b. l. 14-18).

Iš 2010-09-04 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėtos Medininkų -Dainavos kaimų prieigos. Važiuojant per Medininkų kaimą besitęsiančiu keliu, asfaltuotas kelias Medininkai-Padvarionys pasisuka į dešinę, darydamas lanką šalia Medininkų kaimo Bažnyčios. Priešais bažnyčią yra automobilių stovėjimo aikštelė. Iš karto už bažnyčios apie 50 metrų nuo posūkio dešinėje kelio pusėje yra žvyrkelis. Pravažiavus Padvarionų kaimą, jo pabaigoje kelias išsišakoja į du kelius. Kelias, esantis kairėje veda į Dainavos kaimą. Pavažiavus šiuo keliu apie 4 kilometrus, kairėje kelio pusėje yra posūkis, juo pavažiavus 300 metrų, kairėje keliuko pusėje apie 500 metrų yra matoma valstybės sienos atkarpa tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1057 ir 1058. (t. 1 b. l. 19-23).

Iš 2010-12-07 Užsieniečių registracijos centro rašto Nr. (21(26)-7K-1752 matyti, kad užsieniečiai M. D., T. K., L. T., O. B., G. S. ir A. G. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, jų buvimo vieta nėra žinoma. Užsieniečiai G. K., M. N. ir L. M. yra išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Gruziją (t. 4 b. l. 108).

Iš Baltarusijos Respublikos valstybinio Pasienio komiteto 2009-09-21 buvo pateikta informacija apie valstybės sienos pažeidimą 2009-08-31 netoli valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1056-1057 (t. 4 b. l. 126-140).

Liudytojai L. M., M. D., L. T., T. K., G. K., A. G., M. N., O. B., G. S. ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad asmuo, vadinamas „Gariku“, Baltarusijoje už užmokestį pažadėjo pervesti juos per Lietuvos Respublikos sieną. Ten juos palydėjo du žmonės. Perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, juos pasitiko du žmonės: tėvas ir sūnus, kurie visus turėjo nuvesti iki automobilio. Tuomet kiti būtų nuvežę į miestą.

Asmens parodymo atpažinti metu 2009-09-08 M. D. atpažino V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris juos pasitiko Lietuvoje ir vedė. (t. 3 b. l. 72-74).

Asmens parodymo atpažinti metu 2009-09-08 L. M. atpažino V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvoje pasitiko jų grupę ir vedė (t. 3 b. l. 14-16).

Asmens parodymo atpažinti metu 2009-09-24 L. M. atpažino V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvoje pasitiko jų grupę (t. 3 b. l. 21-23).

Pagal teisinės pagalbos prašymą iš Baltarusijos Respublikos Valstybės saugumo komiteto Gardino srities valdybos pateiktų duomenų matyti, kad Baltarusijoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas S. S.L., kuris patvirtino, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. 13 Gruzijos piliečių iš Michalkony kaimo tolesniam jų pergabenimui iš Baltarusijos į Lietuvą buvo susodinti į tris lengvuosius automobilius ir nuvežti prie Baltarusijos valstybės sienos į Ašmenos rajone esantį Dainavos kaimą, kur nelegalus turėjo pasitikti ir neteisėtai pervesti per valstybės sieną S. C. bei nenustatyti asmenys. Kirtusius valstybės sieną nelegalius migrantus Lietuvos teritorijoje S. C. turėjo pasitikti ir toliau organizuoti minėtų asmenų neteisėta migravimą ir už tai kiekvienas Gruzijos pilietis jam turėjo sumokėti 500 JAV dolerių. Visi veiksmai buvo derinami su S. C. ir asmeniu , vadinamu „Šved“ (t. 4 b.l. 139-160).

Kad pravardę „Šved“ turėjo A. T., patvirtina jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Šią jo pravardę nurodė ir kaltinamieji V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. C. ir Ž. Š. (t. 4 b.l. 126-165).

Iš VSAT prie LR VRM ITS vyriausiosios tyrėjos I. N. 2009-10-26 tarnybinio pranešimo pateiktos informacijos matyti, kad 2009-09-08 asmens kratos protokolu iš S. C. paimtuose telefonuose „Nokia 7070“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini), „Nokia 2680s-2“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-21 daiktų apžiūros metu apžiūrėjus telefonus bei SIM korteles rasta: (duomenys neskelbtini) S., (duomenys neskelbtini) Garik4, (duomenys neskelbtini) Garik, (duomenys neskelbtini) Garik2, (duomenys neskelbtini) Šved. 2009-09-08 asmens kratos metu iš A. T. paimta: „Samsung SGH-J750“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM „Tele2 Pildyk“ abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Sony Ericsson“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM „Tele 2 Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), „LG“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM „Tele2 Pildyk“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6300“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM „Tele 2 Pildyk“ kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-09-21 daiktų apžiūros protokole: (duomenys neskelbtini) G. G., (duomenys neskelbtini) Gariko žmona, (duomenys neskelbtini) Garik Lietuva, (duomenys neskelbtini) Garik Kr, (duomenys neskelbtini) G. P., (duomenys neskelbtini) Gruz, (duomenys neskelbtini) Gruz2. 2009-08-31 asmens kratos metu iš V. J., gim. (duomenys neskelbtini), paimta: „Samsung SGH-X100“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasti numeriai: (duomenys neskelbtini) moj, (duomenys neskelbtini) A. (duomenys neskelbtini) Garik2, (duomenys neskelbtini) Garik (t. 4 b. l. 167-168).

Iš 2009-10-27 nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija), kurio pagrindu UAB „TELE2“ pateikė duomenis apie buvusius telekomunikacinius įvykius, kad telefonų numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir telefoninių pokalbių išklotines laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-09-10 bei šių telefono numerių priklausomybę (t. 4 b. l. 169-198, t. 5 b. l. 1-120).

UAB „TELE2“ pateiktais duomenimis buvo nustatyta, kokios SIM kortelės buvo įdėtos į konkrečius nurodytus mobiliuosius telefonus pagal jų IMEI ir pateikti IMSI kontrolės duomenys (t. 5 b. l. 121-131).

Iš VSAT prie LR VRM ITS vyriausiosios tyrėjos I. N. 2010-02-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal pateikta telekomunikacinių įvykių analizę, buvo nustatyti telekomunikaciniai įvykiai tarp kaltinamųjų V. J., S. C., A. T., šių asmenų buvimo vieta telekomunikacinių įvykių metu 2009-08-31, 00.03 – 2009-08-31, 03.27 val., judėjimo kryptis, kas leidžia daryti išvadą, kad minėtu laikotarpiu abonentai telekomunikacinių įvykių metu rišosi prie bazinės stoties A74B, esančios Zarasų g. 24/1, Medininkai, o 2009-08-31, 03.27 val., abonentai (duomenys neskelbtini) (A. T.) ir (duomenys neskelbtini) (S. C.) telekomunikacinių įvykių metu tarpusavyje metu rišosi prie bazinės stoties 078E, esančios Rokantiškių kaime, Pavilnyje, t.y. judėjo važiuodami skirtingomis transporto priemonėmis Vilniaus kryptimi (t. 5 b. l. 147-150).

VSAT prie LR VRM OVS vyresniojo specialisto R. B. 2010-04-02 tarnybiniame pranešime pateikta telekomunikacinių įvykių analizė, patvirtina, kad kaltinamieji įvykio metu tarpusavyje bendravo (t. 5 b. l. 153-154).

Iš 2009-09-21 dokumentų, daiktų apžiūros protokolo matyti , kad buvo apžiūrėtas A. T. asmens kratos metu paimtas telefonas „Nokia 6300“. Rasti telefonų numeriai ir įrašytas pokalbis pridėti prie bylos (t. 2 b. l. 79-115).

Iš VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės vyriausiojo specialisto M. A. 2009-09-10 tarnybiniu pranešimo matyti, kad buvo išanalizuoti A. T. telefoniniai pokalbiai, rasti įrašyti jo telefone (t. 2 b. l. 116-117).

2009-09-23 dokumentų, daiktų apžiūros protokolas tvirtina, kad buvo apžiūrėtas A. T. asmens kratos metu paimtas telefonas „Samsung SGH-J750“. Rasti telefonų numeriai pridėti prie bylos (t. 2 b. l. 118-124).

2009-10-22 dokumentų, daiktų apžiūros protokolas tvirtina, kad buvo apžiūrėtas A. T. asmens kratos metu paimtas telefonas „LG GD 330“. Rasti telefonų numeriai pridėti prie bylos (t. 2 b. l. 125-128).

2009-09-08 kaltinamojo S. C. asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš jo buvo paimta: „Nokia 7070“ IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini), „Nokia 2680s-2“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 140).

2009-09-21 dokumentų, daiktų apžiūros protokolas tvirtina, kad buvo apžiūrėtas iš S. C. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2680s-2“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasti šie abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) S., (duomenys neskelbtini) Garik4, (duomenys neskelbtini) Garik, (duomenys neskelbtini) Garik2, (duomenys neskelbtini) Šved (t. 1 b. l. 174-192).

Asmens kratos metu 2009-08-31 iš kaltinamojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paimta juodos spalvos užrašų knygutė, mobilaus ryšio telefonas „Samsung SGH-X100“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 25).

2009-09-22 buvo apžiūrėta iš kaltinamojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu paimta užrašų knygutė. Nustatyta, kad 11-20 puslapiuose yra įrašai įvairių spalvų rašikliais, rašyti ranka telefonų numeriai ir vardai. Puslapyje Nr. 12 yra įrašai - Garik (duomenys neskelbtini), Garik2 (duomenys neskelbtini). Puslapyje Nr.19 yra įrašas – Švet – A. (duomenys neskelbtini). Puslapyje Nr. 20 yra įrašas – S. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 60-63).

2009-09-24 buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung SGH-X100“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasti numeriai: (duomenys neskelbtini) moj, (duomenys neskelbtini) A., (duomenys neskelbtini) Garik2, (duomenys neskelbtini) Garik (t. 1 b. l. 69-76).

Iš 2010-09-08 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo matyti, kad yra užfiksuoti įtariamojo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pokalbiai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (A. T.), suvestinėje pažymėti Nr. 459, 460, 461, 462, 470, 475, 477 bei abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (S. C.), suvestinėje pažymėti Nr. 469, 472, kuriuose kalbamasi apie 2009-08-31 neteisėtą 13 žmonių gabenimą, žmonių pasitikimo aplinkybes, vietą, kur pasitiktus žmones atvesti, minimi vardai „Šved“, „Stas“ (t. 4 b. l. 109-120).

2010 m. rugsėjo 8 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t.4 b.l. 110-120) patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. 21.33 val. (Pokalbis Nr. 457) (t. 4 b.l. 110, 116) V. J. kalbasi su nenustatytu asmeniu, V. J. jam pasakė, kad „Man juk Saška turėjo paskambinti, jis man neskambino. Sakė, jog reikės eiti, arba vakar, arba šiandien, bet man niekas neskambino. Niekur nėjau.“ Vėliau V. J. paskambino S. klausia „Na tai kodėl neskambinote, Vania man vis skambinėja, klausinėja“.

2010 m. rugsėjo 8 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t.4 b.l. 110-120) patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. 21.58 val. (Pokalbis Nr. 459, t. 4 b.l. 111, 117) V. J. paskambino A. T., kuris sako „Švedas čia trukdo“ „Žodžiu, naa .... Šiandien gali būti tokia, na maža chaltūrėlė. Na, pats žinai, taip?“ toliau pasakoja „Tu žinai, maždaug, kur ten reikės pasitikti, taip?“ V. J. atsako, kad „Na ten kur i praeitą kartą, ar ne?“, „Švedas“ toliau aiškino „Va dabar. Žodžiu, skambinkite man. V. jau ten. Ir aš tau pranešiu. Ir pats nulėksiu. Arba irgi ten, n, tau padėti. Pasakyk ten ... gerai?“ „Pasitiksi, gerai“ V. J. atsako „Na gerai. Tai tu man paskambinsi? Man reikia iš anksto, kažkur valandą anksčiau, nes kol aš iki ten nušliaušiu, supranti?“ (23.34 val.) (Pokalbis Nr. 460) (t. 4 b.l. 112, 117-118) V. J. paskambina „Švedas“ ir pasako, kad „Iš principo, ten viskas jau greitai bus...“ V. J. klausia jo „O, kada tu gali atvažiuoti?“ šis atsako, kad „Aš būsiu... jau greitai važiuosiu. Greitai būsiu“.

2009 m. rugpjūčio 31 d. 00.27 val. (Pokalbis Nr. 461) (t. 4 b.l. 112, 118) „Švedas“ paskambina V. J. ir pasako „Jie ten laukia... išeik. Kaip nors ten susitiksime, nes mes jau lekiame, greitai būsime...“ V. J. sako „Švedui“ „Žodžiu, kai aš ateisiu pašviesiu jiems žiebtuvėliu ir mėlynu žibintuvėliu.“, „Švedas“ jam atsako „Gerai, supratau. Tuoj viską perduosiu.“. (00.33 val.) (Pokalbis Nr. 462) (t.4 b.l. 112-113, 118) V. J. paskambino „Švedui“ ir klausia „Tu jau privažiuoji Medininkus?“ „Va, tai privažiuok prie kavinės, šalia bažnyčios. Mes ateiname prie kavinės.“ „Švedas“ klausia V. J. „Tu jau pasitikai žmones?“. 01.45 val. (Pokalbis Nr. 470) (t. 4 b.l. 113, 118-119) „Švedas“ paskambina V. J., kuris sako „Pasitinkame, pasitinkame, pusė jau atėjo“ „Švedas“ jam atsako „Na, va, keliai užblokuoti įvažiuojant į autostradą“ V. J. atsako „Tai jūs vis tiek važiuokite. Atvažiuosite, paimsite žmones ir tiesiai per Turgelius važiuosite į miestą, kitu keliu“. 02.17 val. (Pokalbis Nr. 475) (t. 4 b.l. 113, 119) „Švedas“ skambina V. J. ir sako jam „Žodžiu, tu dabar, kai vėl prie jų prieisi, taip ...“ toliau sako „Surink pinigus. Žodžiu, surink. Ir patyliukais nešdinkis iš ten, patyliukais.“ „Žodžiu, mes juos paskui pakeliui surinksime.“ 02.28 val. (Pokalbis Nr. 477) (t. 4 b.l. 113-114, 119-120) „Švedas“ paskambino V. J., kuris sako jam „Vienas džipas pravažiavo, o kitas atgal nevažiavo“. „Švedas“ klausia „O jūs toli nuo bažnyčios?“ „Na bažnyčia Medininkuose, toli?“ V. J. sako „Tai gal atvažiuos čionai automobiliu, kuris nors vienas iš jūsų“ „Ten kur „Švedas“ atvežė?“ „Tai yra S., (keiksmažodis), ne taip pasakiau. „V. J. „Tai litus nurausim ir viskas. Paimsime.“ V. J. toliau pasakoja „Švedui“ „Jie dabar krūmuose guli. Dabar aš išeisiu ant asfalto ir mes be žibintų prie jų privažiuosime, (keiksmažodis) ir viskas.“.

2010 m. rugsėjo 8 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t.4 b.l. 110-120) patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. 01.28 val. (Pokalbis Nr. 469, t.4 b.l. 114-115, 120) S. C. skambino V. J., kuris jam pasakė „Mes jau vietoje, kur jie dar neatėjo?“ V. J. toliau aiškina „Paskambink jiems, tegu eina pas mus. Mes stovime, laukiame, mėlynu žibintuvėliu pašviesime“, S. C. atsako „Gera“. 02.03 val. (Pokalbis Nr. 472, t. 4 b.l. 115, 120) V. J. skambina S. C. ir sako „Na, einame mes, einame. Aš, pasiėmęs šešis žmones, einu priekyje, o tėvas iš paskos – su septyniais žmonėmis. Atsiliko nuo mūsų.“ S. C. klausia V. J. „Tai palauk, kur jūs eisite? Prie mūsų arčiau?“ V. J. atsako „Jūs važiuokite čionai, važiuosite kitu keliu, parodysiu, kur važiuoti“. S. C. klausia V. J. „O kurioje vietoje tas kelias yra?“ šis jam sako „Tai,, kur mane atvežei, čionai ir atvažiuok.“.

Iš 2011 m. spalio 24 d. fonoskopinės ekspertizės akto Nr. 11-1745 (11) matyti, kad pateiktame tiriamajame telefoniniame garso įrašę Nr. 469 užfiksuotas vyro, garso įrašo suvestinėje žymimo „B“, identifikuoti pagal balsą ir kalbą negalima. Tiriamajame telefoniniame garso įraše Nr. 472 užfiksuoto vyro, garso įrašo suvestinėje žymimo „B“, identifikuoti pagal balsą ir kalbą negalima. Tikėtina, kad tiriamajame telefoniniame garso įraše Nr. 460 užfiksuoto vyro, garso įrašo suvestinėje žymimo „B“, balsas ir kalba nėra S. C., tačiau kategoriškai atsakyti negalima.

2009-10-02 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas A. T. pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilio savininkas yra A. T. (t. 2 b. l. 159-160).

2009-09-21 Ž. Š. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonus „Nokia 6151“, „Nokia 6300“ (t. 2 b. l. 12). Buvo apžiūrėtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilio „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), naudotojas yra Ž. Š., a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 13-15).

Liudytojas V. M. pateikė pasienio sargybos tarnybinio žiniaraščio 2009-08-30 Nr. 20090830-2/6(RN) kopiją, iš kurios matyti, kad tarnybos metu skirtame ruože prie sienos ženklo Nr. 1057 buvo aptiktas pramintas per žolę takelis. Taip pat buvo patikrintos dvi transporto priemonės. Viena iš jų buvo „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. Š., šalia pažymėjo „+3“, kas reiškia vykusiųjų keleivių skaičių, pažeidimų neaptikta (t. 2 b. l. 133-134).

2009-08-31 kaltinamojo V. J., gim. 1959 m., asmens kratos metu iš jo buvo paimtas mėlynos spalvos žiebtuvėlis (t. 1 b. l. 102).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2009-10-02 A. T. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 158).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2009-09-04 V. J., gim. (duomenys neskelbtini), atpažino asmenį, kurį apklausos metu vadino „Stas“ – tai S. C. kaip asmenį, kurį apklausos metu vadino „S.“.

Asmens parodymo atpažinti metu 2009-09-09 V. J., gim. (duomenys neskelbtini), atpažino vyriškį, kurį apklausos metu vadino „S.“, parodydamas, kad jį pažįsta seniai, tiesiog nežinojo jo vardo ir pavardės (t. 1 b. l. 151-153).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2009-09-04 V. J., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtino apklausų metu duotus parodymus, kad jis su sūnumi vedė neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną perėjusius žmones (t. 1 b. l. 42-47).

Akistatos metu 2009-09-09 su S. C. kaltinamasis V. J., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtino savo parodymus, kad skambindami telefonu S. ir A. kalbėjo apie tuos pačius žmones bei vietą, kur žmones pasitikti, kur nuvesti, už atvestus žmones jam S. ar A., ar abu būtų sumokėję pinigus, suma priklausytų nuo atvestų žmonių skaičiaus (t. 1 b. l. 146).

Akistatos metu 2009-09-09 su A. T. kaltinamasis V. J., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtino savo parodymus, kad kai jis pabėgo nuo vedamų žmonių, jį paimti atvažiavo tas pats automobilis, kuriame buvo S. ir A. Jis buvo įsitikinęs, kad po 100 JAV dolerių už kiekvieną žmogų sumokės S. arba A., arba jie abu (t. 2 b. l. 4748).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, tai yra, kaltinamųjų V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) jo tėvo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. C., Ž. Š. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei kaltinamųjų pokalbių įvykio metu išklotines, pačių kaltinamųjų paaiškinimus apie pokalbių turinį, daro išvadą, jog byloje pilnai pasitvirtino, kad kaltinamieji S. C., V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, veikdami bendrininkų grupėje su Baltarusijos teritorijoje veikusiais kitais, šioje byloje nenustatytais asmenimis, iš 2009 m. rugpjūčio 30 d. į 31 d. naktį neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius.

Šie nustatyti kaltinamųjų nusikalstami veiksmai sudaro neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną sudėtį, todėl kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. Kaip matyti iš kaltinamųjų V. J. (tėvo ir sūnaus) parodymų, tuos nusikalstamus veiksmus jie padarė tikėdamiesi gauti už tai atlygį, kurio suma tarpusavyje buvo aptarta. Savanaudiškas paskatas patvirtina V. J. (tėvo ir sūnaus) parodymai, kad jiems buvo pažadėta po 100 JAV dolerių už vieną atvestą žmogų, ir pokalbių tarp V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir taip vadinamo „Švedo“ išklotinė Nr. 475, iš kurios matyti, jog jis buvo davęs nurodymą kuo skubiau surinkti pinigus iš neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų (t.4 b.l. 119-120). Tam neprieštarauja pagal teisinės pagalbos prašymą iš Baltarusijos Respublikos gauta informacija, kad gruzinai už jų gabenimą S. C. Lietuvoje turėjo sumokėti kiekvienas 500 JAV dolerių, ir Lietuvoje apklaustų liudytojais sulaikytų gruzinų parodymai, kad jie buvo gabenami už užmokestį. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. C., veikdami bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, neteisėtai gabeno žmones per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekdami materialinės naudos, tai yra, dėl savanaudiškų paskatų. Tai jų nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. kvalifikuojanti aplinkybė. Visi trys kaltinamieji veikė suderinę veiksmus kaip šio nusikaltimo bendrininkai: S. C. nuvežė kaltinamuosius J. prie valstybės sienos, kad pastarieji ten pasitiktų užsieniečius iš Baltarusijos Respublikos nenustatytų bendrininkų atvestus prie valstybės sienos ir juos palydėtų į sutartą vietą, o S. C. su taip vadinamu „Švedu“, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, žmones galėtų gabenti toliau į nenustatytą vietą. Kaltinamieji J. pašviesdami rodė kelio kryptį per valstybės sieną einantiems asmenims, o Lietuvoje nuo valstybės sienos juos vedė į sutartą vietą, tačiau policijos pareigūnai juos pamatė ir sulaikė.

Visi trys kaltinamieji žinojo ir suvokė, kad neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje užsieniečiai vedami ne per pasienio kontrolės postą, tai yra neteisėtai, ir juos gabeno Lietuvos teritorijoje. Nors S. C. su asmeniu vadinamu „Švedu“ važiavo ir nespėjo žmonių paimti iš V. J. ir nugabenti į nenustatytą vietą, tačiau kaltinamieji tėvas ir sūnus V. J. dėl užmokesčio veikė būtent jų iniciatyva ir jiems padedant, o S. C. tuo tikslu juos nuvežė prie valstybės sienos, o po to abu su taip vadinamu „Švedu“ atvažiavo visų paimti ir pabėgusį iš įvykio vietos V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) išvežė iš įvykio vietos. Taigi tėvas bei sūnus J. ir S. C. bendrais veiksmais siekė ir įgyvendino tą patį nusikalstamą sumanymą, todėl visų trijų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d..

Ta aplinkybė, kad kaltinamiesiems nepavyko nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių nugabenti į norimą vietą, pastarųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi, nes šio nusikaltimo sudėtis formalioji.

Kaltinamasis S. C. neprisipažino padaręs šį nusikaltimą, aiškino, jog jis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) neprašė, kad šis už užmokestį nuo valstybės sienos užsieniečius atvestų iki sutartos vietos. Kaltinamasis aiškino, jog, veždamas tėvą su sūnumi valstybės sienos link, nežinojo, kokiu tikslu jis ten važiuoja, tačiau toks pastarojo aiškinimas yra neįtikinantis, nes prieštarauja kitiems bylos faktiniams duomenims.

Kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosekliai tvirtino, kad S. C. ir „Švedas“ jam pasiūlė už užmokestį nuo valstybės sienos į sutartą vietą atvesti neteisėtai valstybės sieną kirtusius užsieniečius. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad sūnus jo pagalbos paprašė prieš savaitę iki įvykio, o įvykio dieną pasakė, kad metas eiti. Iš kaltinamojo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) pokalbio išklotinės (Nr. 459, t. 4 b.l. 111, 117) matyti, kad įvykio dieną apie „chaltūrėlę“ kalbėjo su A. T.. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad su V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) apie žmonių gabenimą buvo kalbėta ne vieną kartą, o tai neprieštarauja jo parodymams, kad nusikaltime dalyvauti pastarajam siūlė ir S. C. V. J. tvirtino, kad, prieš važiuojant prie valstybės sienos, su „S.“ susitiko Medininkuose prie bažnyčios, kur kalbėjosi apie įvykį. Po to S. C. automobiliu jį su tėvu nuvežė iki valstybės sienos, kad jie sutiktų valstybės sieną kirsiančius užsieniečius, o paskui atvažiavo pasiimti. Šį kaltinamojo aiškinimą patvirtina Ž. Š. parodymai, kad būdami prie bažnyčios S. C. ir A. T. vadinamas „Švedu“ apie pusę valandos bendravo su V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad kaltinamieji V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. C. ir asmuo vadinamas „Švedu“ įvykio metu palaikė pastovų ryšį, aptarinėjo įvykio aplinkybes, koordinavo nusikalstamus veiksmus (t. 4 b.l. 109-120). Kaltinamasis V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) pranešė, kad žmones sutiko, kad juos veda, ir kad pastarasis atvažiuotų juos paimti. Iš V. J. ir A. T. pokalbių išklotinės Nr. 775 matyti, kad jie abu patvirtino, jog į įvykio vietą prie valstybės sienos tėvą su sūnumi atvežė S. C. (t. 4 b.l. 119). Tam, kad S. C. važiavo pasiimti gabenamų užsieniečių, neprieštarauja ir Ž. Š. parodymai, kuris teisme patvirtino, kad paimti V. J. važiavo „Švedas“ ir S. C. Iš nuosprendyje aptartos iš Baltarusijos Respublikos pagal pavedimą gautos medžiagos duomenų matyti, kad visi veiksmai, susiję su Gruzijos piliečių neteisėtu gabenimu per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą ir Lietuvos teritorijoje buvo derinami su S. C. ir asmeniu vadinamu „Šved“, kurie už šį darbą turėjo gauti 500 JAV dolerių už vieną nelegalų migrantą. Tam neprieštarauja ir kaltinamojo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodymai, kad atvežęs juos su sūnumi prie valstybės sienos vaikinas su V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) derino migrantų perdavimo vietą.

Taigi visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad S. C. neteisėtai gabeno žmones per valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas bendrininkų grupėje su V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), asmeniu vadinamu „Šved“ ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atliekamas Baltarusijoje.

Kaltinamasis S. C. aiškino, kad telefonų išklotinėse pokalbių Nr. 469 ir 472 yra ne jo balsas, kad jis su V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) nekalbėjo, nors kalbėta jo telefonu. 2011 m. spalio 24 d. ekspertizės išvada Nr. 11-1745 (11) patvirtino, kad šiuose pokalbiuose garso įrašo suvestinėse žymimo „B“ vyro identifikuoti pagal balsą ir kalbą negalima.

Teismo nuomone, ekspertų išvados nei paneigia, nei patvirtina S. C. aiškinimo, kurį neabejotinai paneigia pirmiau aptarti bylos faktiniai duomenys, juolab, kad pokalbis vyko jo telefonu, kuris tuo metu buvo įvykio vietoje (t. 1 b.l. 30-31, 33, 34-35). Byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų manyti, kad V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) siekia nepagrįstai S. C. apkaltinti sunkaus nusikaltimo padarymu. Jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs. Pastarasis juos patvirtino ir akistatų su S. C. ir A. T. metu. Be to juos patvirtina pirmiau nuosprendyje aptarti objektyvūs faktiniai duomenys. Esant šioms aplinkybėms, teismas, grįsdamas S. C. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo remiasi išdėstytų įrodymų visetu, kuris patvirtina kaltinamojo S. C. dalyvavimą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., padaryme. Todėl S. C. aiškinimas, kad jis apie nusikaltimo vykdymą nieko nežinojo ir nesuprato, vertinamas kaip jo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytus nusikalstamus veiksmus.

Ž. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.30 val., VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinėje Vilniaus g. 41, Mickūnų mstl. Vilniaus rajone, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6117-09, būdamas įspėtas pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, vyriausiajai tyrėjai I. N. davė melagingus parodymus apie tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 30 d., vakare bei naktį į rugpjūčio 31 d. savo automobiliu „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono apylinkėse nevažinėjo ir juo nevežė A. T., S. C. ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Šie jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu šis Ž. Š. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Kaltinimas buvo grindžiamas Ž. Š. įspėjimu dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamųjų V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. C., A. T. paaiškinimais apie įvykio aplinkybes, liudytojais apklaustų pasienio pareigūnų parodymais, kurie patvirtino, kad Ž. Š. 2009 m. rugpjūčio 30 d. vakare bei naktį į rugpjūčio 31 d. savo automobiliu „BWM 530“, v/n (duomenys neskelbtini) važinėjo Vilniaus rajono apylinkėse ir vežė A. T., S. C. ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Be to inkriminuoti veiksmai buvo grindžiami paties kaltinamojo 2009 m. rugsėjo 21 m. liudytojo paklausos protokolu ir 2010 m. kovo 3 d. daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad Pasienio sargybos žiniaraštyje 2009 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 2009-08-30 2/6 (RN) užfiksuota, jog prie Padvarionių kaimo buvo patikrintas „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo šio automobilio savininkas Ž. Š., o su juo buvo trys keleiviai. (t.2 b.l. 133-134)

Šie visi faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis Ž. Š., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., ikiteisminio tyrimo tyrėjai davė melagingus parodymus.

Baudžiamajame procese parodymai yra: faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, tai yra apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes) aplinkybes turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui ir kt. svarbias bylos aplinkybes.

Baudžiamojo proceso įstatymuose nustatyta įrodymų gavimo ir įtvirtinimo tvarka, jie turi būti tinkamai įforminti. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus klausimą svarbu, ar parodymai gauti, nepažeidžiant apklausos taisyklių ir tvarkos, ar jie tinkamai įforminti ir pasirašyti juos davusių asmenų ar pastarieji įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir reikiamais atvejais, turimą teisę atsisakyti juos duoti.

Kaip matyti iš byloje nustatytų įvykio aplinkybių, kurias patvirtinta nuosprendyje aptarti įrodymai, kaltinamasis Ž. Š. 2009 m. rugpjūčio 30 d. į 31 d. naktį bendravo su kaltinamaisiais, tą pačią naktį vežė S. C. ir asmenį vardu „Šved“ susitikti su V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kad pastarieji galėtų perimti neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje gabenamus užsieniečius, neturinčius pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje. Po to V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. rugpjūčio 31 d., S. C. 2009 m. rugsėjo 8 d., o A. T. 2009 m. rugsėjo 8 d., kuriuos kaltinamasis savo automobiliu „BWM 530“, v/n (duomenys neskelbtini) vežė įvykio metu, buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, įtariant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., padarymu.

Kaltinamasis Ž. Š. apie šio nusikaltimo įvykį, kurio metu savo automobiliu jis pats vežė įtariamuosius, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2009 m. rugsėjo 21 d., tai yra jau turėdamas pagrindą manyti, kad jo veiksmai įvykio metu važiuojant pačiam ir vežant įtariamuosius, paimant pabėgusį iš įvykio vietos V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), gali būti įvertinti kaip bendrininkavimas darant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. Taigi Ž. Š. buvo apklaustas apie įvykį, kuriame jis pats atliko tam tikrus veiksmus, todėl turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ir pats gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Ikiteisminio tyrimo metu institucijoms, prokuratūrai, teismui draudžiama, versti liudyti prieš save patį ne tik įtariamąjį ar kaltinamąjį, bet ir kiekvieną kitą asmenį, susijusį su byla. Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą esant dviems sąlygoms: davė melagingus parodymus, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės ir jei prieš apklausą nebuvo supažindintas su teise atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į tokius klausimus.

Nors kaltinamasis aiškino, kad jis davė melagingus parodymus, nenorėdamas pakenkti draugams, tačiau tai rodo, jog jis tuo metu suprato, kad jų veiksmai buvo neteisėti, todėl ir jis pats gali būti patrauktas atsakomybėn ir to bijojo. Nežiūrint į tai, jam prieš apklausą nebuvo išaiškinta teisė pagal Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d. atsisakyti duoti parodymus apie savo paties veiksmus. Taigi, apklausiant Ž. Š., ikiteisminio tyrimo metu buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nuostatų ir paskirties apsaugoti asmenį nuo liudijimo prieš save patį, suteikti jam galimybę ginti save.

Nors kaltinimai Ž. Š. vėliau dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., padarymo nebuvo pareikšti, tačiau ši aplinkybė, teismo manymu, nepaneigia jo 2009 m. rugsėjo 21 d. ikiteisminio tyrimo metu turėtos teisės atsisakyti liudyti prieš save patį, turint pagrindą manyti, kad yra apklausiamas apie savo veiksmus, kurie betarpiškai susiję su aplinkybėmis, kurios kitiems kaltinamiesiems inkriminuotos, kaip sunkaus nusikaltimo padarymas.

Taigi Ž. Š. veiksmuose, nustatytomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo metu melagingai nurodant, kad jis 2009 m. rugpjūčio mėnesį iš 30 d. į 31 d. naktį savo automobiliu „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone nevažinėjo ir kaltinamųjų V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. C. ir A. T. nevežė, nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. sudėties, nes, esant išdėstytoms aplinkybėms, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Todėl Ž. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Visų trijų kaltinamųjų S. C., V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie papasakojo įvykių aplinkybes, prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą ir dėl savo veiksmų gailisi. S. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems S. C., V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintais bausme siekiamais tikslais ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems S. C., V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, kaltinamųjų asmenybes.

S. C., V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) padarė vieną sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.).

S. C. ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisiami pirmą kartą, V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. S. C. turi šeimą, augina du vaikus, vienas iš jų mažametis. Darbovietėse buvo charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu nedirbantis. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) turi šeimą, du vaikus, šiuo metu yra bedarbis, tačiau dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas šios bausmės trukmę ir skirdamas ją mažesnę, negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, arčiau minimalios ribos, teismas atsižvelgia, kad V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi, prisipažino juos padarę. V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo aktyvesnis nei jo tėvas V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) palaikė betarpišką ryšį su kitais bendrininkais. Todėl jam skirtina kiek griežtesnė nei V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) bausmė. S. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena sunkinanti aplinkybė, tačiau pastarasis turi šeimą, augina du vaikus, nusikalto pirmą kartą. Esant šioms aplinkybėms, jam nustatytina mažesnė už vidurkį, tačiau griežtesnė nei kitiems dviems kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmė, nes S. C. įtakojo pastarųjų veiksmus.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-09-08 iki 2009-09-25 Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti diena.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir nuteisti dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009-08-31 iki 2009-09-10. Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti diena.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir nuteisti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-08-31 iki 2009-09-01 Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti diena.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Ž. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

mėlynos spalvos žiebtuvėlį saugomą VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinėje, sunaikinti kaip menkavertį (t. 1 b. l. 135), kompiuterinę laikmeną Nr. 09-12 (02-1126KF), kompiuterinę laikmeną su UAB „Tele2“ pateiktos išklotinės elektroniniu variantu Excel formate, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Regina Pocienė