- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-118-327/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- K. M.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisijos) 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. nuteistas 2011 m. gruodžio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. (37 epizodai), 24 str. 6 d., 214 str. 1 d. (11 epizodų), 24 str. 3 d. (7 epizodai), 182 str. 1 d. (7 epizodai), 22 str. 1 d. (2 epizodai), 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. (9 epizodai), 214 str. 1 d. (2 epizodai). Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta – 2 metai laisvės atėmimo. BK 63 str.1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. birželio 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 15 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 3 metai 7 mėnesiai ir 26 dienos.
Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, remdamasi 2015 m. lapkričio 19 d. posėdžio protokolu, nutarė taikyti K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos K. M.. Konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
K. M. skunde prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pataisos namuose dirba, yra keturis kartus skatintas, mokosi, įgijo suvirintojo specialybę, atlygina žalą nukentėjusiesiems. Skunde nuteistasis pabrėžia, jog lygtinio paleidimo sąlygas įvykdęs asmuo, privalo būti paleidžiamas. K. M. teigimu, jis jau patyrė pakankamai laisvės suvaržymo, yra užsibrėžęs tikslą daugiau nusikaltimų nebedaryti. Įkalinimo įstaigoje jis yra parodęs savo norą taisytis, pakeisti gyvenimo būdą, siekti naudingų tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. M. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 85 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad per laisvės atėmimo bausmės laiką jis yra skatintas 4 kartus, mokosi, įgijo specialybę, atlygina žalą, kas, jo nuomone, patvirtina jo elgesio pasitaisymą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis, galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad K. M. atlikdamas bausmę nedalyvavo elgesio pataisos programose, kurios mažintų jo padarytų nusikaltimų pakartotinumo riziką. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 4 kartus, kas vertintina teigiamai, tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad K. M. taip pat 4 kartus baustas. Paskutinį kartą - praėjus beveik trims metams nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau, akivaizdu, jog tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu-teistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta aki-vaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. M. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.