- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-1286-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- V. Š., L. L., R.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos
Teisėja R. Kurakienė Proc. sprendimo kategorijos:106.8.2; 121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š., L. L., R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai V. Š., Linas Lapinskas, R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V. G. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 23185,60 Lt žalos atlyginimą padarytos dėl įstatymų leidėjo neteisėtų veiksmų, priėmus teisės aktą dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo.
Nurodė, kad ieškovai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir policijos profesinės sąjungos nariai. Ieškovų kaip statutinių pareigūnų darbo užmokestis nustatytas ne darbo sutartimi, o įstatymais ir kitais teisės aktais. 2002 metų balandžio 23 d. Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakciją, kurios 2 straipsnis nustatė, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų. Šia įstatymo pataisa buvo įvestas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas. Analogiškas teisinis reglamentavimas išliko ir 2007 m. birželio 7 d. įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. Nustačius tokį ribojimą, Seimas jokiu kitu teisiniu reglamentavimu nenumatė galimybės atlyginti ieškovams už atliktą darbą. Įstatymuose taip pat nebuvo nustatytas draudimas pareigūnams dirbti viršvalandžius bei papildomus darbus ir pan. Dėl nustatyto teisinio reglamentavimo laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio (imtinai) už aliktas pareigas bei darbą ieškovams liko nesumokėta 23 185,60 Lt suma, todėl reikalaudami ją priteisti ieškovai kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovų V. Š., L. L., R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T. ir V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo. Ieškovams pasiūlyta kreiptis pagal teismingumą į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teismas pažymėjo, kad LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.) nagrinėja administraciniai teismai.
R. S. teisėjų kolegijos 2007-12-13 nutartimi, kurioje nustatyta, kad administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo. Bylų priskyrimą administracinių teismų kompetencijai lemia keliamo ginčo administracinis teisinis pobūdis, teismas padarė išvadą, jog pateiktame ieškinyje prašant priteisti žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų, reikalavimas yra susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla, todėl ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas sprendė, kad ieškovai su ieškiniu turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą bei atsisakė priimti pareikštą ieškinį (CPK 137 str. 1 d. 2 p.)
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovai V. Š., Linas Lapinskas, R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad ieškinyje atsakovu nurodytas Lietuvos Respublikos Seimas, kuris yra ne įstaiga vykdanti viešąjį adminstravimą, o įgyvendinanti įstatymų leidžiamąją valdžią, todėl Lietuvos Respublikos Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi, nes kiekvienu atveju sprendžiant teismingumo klausimą, pirmiausia turi būti vienareikšmiškai nustatytas keliamo ginčo pobūdis ir tik tada tinkamai galėtų būti taikoma bylų priskyrimo teismams taisyklė. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepasisakė, dėl ginčo pobūdžio, todėl nepagrįstai atsakovą pripažino viešojo administravimo subjektu. Pripažindamas atsakovą viešojo administravimo subjektu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamos teismingumo klausimais (Specialios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje R. Č. v Lietuvos Valstybė; 2004 m. sausio 10 d. nutartis byloje H. D. v kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos; A. B. v Anykščių rajono policijos komisariatas). Be to, teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė nei administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismai bylas dėl žalos atlyginimo gali nagrinėti platesne apimtimi (specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje G.A.V v Kauno apskrities viršininko administracija.). Nurodytais argumentais ieškovai mano, kad teismo išvada, jog byla nagrinėtina administraciniame teisme nepagrįsta.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumetais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovų pateikto ieškinio reikalavimų pobūdį ir padarė pagrįstą išvadą, jog byla nagrinėtina administraciniame teisme.
Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Vykdydamas teisingumą, teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktą remdamasis specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Šis principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir reiškia teisę kreiptis į teismą, t. y. teisę į ieškinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį (CPK 5 straipsnis). Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (CPK 36 straipsnis; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Byloje nustatyta, kad ieškovai pareiškė ieškinį dėl 2002 metų balandžio 23 d. Seimo priimtos naujos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijos, kurios 2 straipsnis nustatė, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų. Tokiu būdu buvo nustatytas bendras priedų ir priemokų sumos ribojimas. Analogiškas teisinis reglamentavimas išliko ir 2007 m. birželio 7 d. įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. Nustačius nurodytus ribojimus, Seimas jokiais teisės aktais nenumatė mechanizmo kuriuo būtų užtikrintas atlygis ieškovams už atliktus viršvalandinius bei papildomus darbus. Įstatymuose taip pat nebuvo nustatytas draudimas pareigūnams dirbti viršvalandžius bei papildomus darbus ir pan. Dėl nustatyto teisinio reglamentavimo laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio (imtinai) už aliktas pareigas bei darbą ieškovams liko nesumokėta 23 185,60 Lt suma, tuo pagrindu ieškovai pareiškė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui nurodydami jog žalą jiems padarė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, t. y. įgyvendindamas įstatymų leidžiamąją valdžią, o ne viešąjį administravimą, Seimas nėra viešojo administravimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, nustatęs, jog byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį nagrinėtina administraciniame teisme.
Atskirajame skunde ieškovai remiasi aplinkybe, jog Lietuvos Respublikos Seimas yra ne įstaiga vykdanti viešąjį adminstravimą, o įgyvendinanti įstatymų leidžiamąją valdžią, todėl Lietuvos Respublikos Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepasisakė, dėl ginčo pobūdžio, todėl nepagrįstai atsakovą pripažino viešojo administravimo subjektu.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentu. Ieškovai ieškinye atsakovu nurodo valstybę, kurią atstovauja Vyriausybė, o ne Lietuvos Respublikos Seimą, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog byla nenagrinėta administraciniame teisme tuo pagrindu, kad Seimas nėra viešojo administravimo subjektas (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės).
Nesutikdami su pirmos instancijos teimo išvadomis ieškovai taip pat remiasi aplinkybe, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi, nes kiekvienu atveju sprendžiant teismingumo klausimą, pirmiausia turi būti vienareikšmiškai nustatytas keliamo ginčo pobūdis ir tik tada tinkamai nustatyta bylų priskyrimo teismams taisyklė. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pirmiausia būtina nustatyti keliamo ginčo pobūdį ir tik tada spęsti koks teismas turi nagrinėti bylą, tačiau nesutinka su ieškovų nurodytos nuostatos aiškinimu.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3, 15 straipsniuose, kuriuose nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais, pirmiausia, turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse, priimtose dėl to, kad pareiškėjams (policijos pareigūnams) nebuvo išmokėtas priklausantis visas darbo užmokestis (taip pat tokį reikalavimą formuluojant kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo) dėl to, kad buvo taikytas indeksavimo koeficientas, yra išaiškinta, kad tokie pareiškėjų keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Nepriklausomai nuo to, koks šiuo atveju yra pareiškėjų skundų pagrindimas, jie yra nagrinėtini administraciniame teisme, nes, kaip minėta, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su tarnybiniais santykiais – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio už tarnybinių funkcijų atlikimą dalies priteisimo (ABTĮ 2 str. 19 d. 15 str. 1 d. 5 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-09-05 nutartis, priimta byloje R. P., R. Z., E. S., K. V., R. S., I. B., V. B., R. M., N.M., R. K., J. R., V. R., D. G., G. Š., A. S., R. S. v. valstybė, 2005-06-22 nutartyje, priimtoje byloje A. J. v. valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Širvintų rajono policijos komisariatas; ir kt.).
Atskirajame skunde nurodoma, kad pripažindamas atsakovą viešojo administravimo subjektu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamos teismingumo klausimais (Specialios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje R. Č. v Lietuvos Valstybė; 2004 m. sausio 10 d. nutartis byloje H. D. v kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos; A. B. v Anykščių rajono policijos komisariatas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiuo ieškovų argumentu ir daro išvadą, kad ieškovų nurodytos Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartys, nuo nagrinėjamos bylos iš esmės skiriasi savo ratio decidendi nuo ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas, vadovaujantis atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus, turi būti vertinama konkreti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktikai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčai, kilę dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė tuo laikotarpiu, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., yra nagrinėjami administraciniame teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-08-27 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1644-437/2010; 2010-09-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2339-561/2010; kt.).
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš ieškovų V. Š., L. L., R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V. G. solidariai valstybės naudai priteisti 2,80 Lt Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų V. Š., L. L., R. P., R. K., S. U., R. J., R. K., R. L., I. M., V. J., A. O., R. M., E. V., J. S., M. S., J. S., V. L., D. T., V. G. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) L. L. a.k. (duomenys neskelbtini) R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) R. K. a.k (duomenys neskelbtini) S. U. a.k (duomenys neskelbtini) R. J. a.k (duomenys neskelbtini) R. K. a.k (duomenys neskelbtini) R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) I. M. a.k. (duomenys neskelbtini)V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) A. O. a.k. (duomenys neskelbtini) R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) V. L. a.k. (duomenys neskelbtini) D. T. a.k. (duomenys neskelbtini) V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 2,80 išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.