- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- ATP-830-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00415-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas R. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau Institucija) 2014 m. liepos 8 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 28 d. 18.30 val., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelkraščiu. Grįždamas į savo važiavimo krypties eismo juostą, privertė automobilio „Audi” vairuotoją staigiai stabdyti tam, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu „Peugeot 307“, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 131, 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2014 m. liepos 8 d. nutarimu R. K. pripažino kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam šešių šimtų litų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones penkiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. K. su skundu kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes R. K. priversdamas kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti, t. y. keisti važiavimo greitį, sukėlė pavojingą situaciją.
Šalies argumentai
R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį bei Institucijos 2014 m. liepos 8 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda. Teigia, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, nes joje nustatytos aplinkybės neatitinka realiai įvykusio incidento tarp jo ir kito vairuotojo – R. L. Apelianto teigimu, remtis šališkais ir melagingais liudytojo R. L. parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, nes jis pats pažeidė Kelių eismo taisykles, o apklausiamas kaip liudytojas negalėjo atsiminti įvykio detalių – kaip važiavo, kiek buvo eismo juostų ir t. t. Teigia, kad byloje apskritai nėra tiesioginių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o jis pripažintas kaltu vadovaujantis tik vieno liudytojo parodymais. Pasak apelianto, liudytojas į policiją kreipėsi tik dėl to, kad patenkintų savo asmenines ambicijas po jų žodinio konflikto, kurį pats ir išprovokavo savo veiksmais – privažiavo prie pat jo automobilio, užtverdamas eismo juostą kitiems eismo dalyviams. Nepagrįstas ir teismo teiginys, kad jis pažeidęs eismo taisykles bandė pabėgti iš įvykio vietos, nes jei taip būtų daręs, jam būtų tekę lenkti visas kitas transporto priemones, judančias Vytauto gatvės, t. y. miesto centro, link. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., pats liudytojas R. L. važiavo intensyviai bandydamas aplenkti jo automobilį. Kadangi byloje, be šio liudytojo parodymų, nėra kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jam administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjantis bylą teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas nuostatas ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad pavojingai vairavo, t. y. už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Audi“ kelkraščiu, o grįždamas į savo važiavimo krypties eismo juostą, privertė šio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar R. K. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto kaltę – pavojingo vairavimo faktą – patvirtinančių įrodymų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nuo pat proceso pradžios neigė ir tvirtino, kad pats asmuo, kuris pranešė policijos pareigūnams apie tariamai padarytą jo administracinį teisės pažeidimą, pažeidė Kelių eismo taisykles, o pareiškimą policijos pareigūnams parašė tik dėl to, kad kelyje tarp jų įvyko konfliktas. R. K. nurodė, kad jis važiavo į Palangą. Automobilis, kurį jis aplenkė tarp tilto ir ženklo „Palanga“, buvo „Audi“. Kelyje buvo dvi eismo juostos. Susiaurėjimo rodyklės dar buvo neprasidėjusios. „Audi“ vairuotojas važiavo antrąja eismo juosta ir pakankamai lėtai. Kai jis minėtą automobilį aplenkė, automobilio vairuotojas važiavo iš paskos, tačiau nesilaikė saugaus atstumo. Sustojus prie šviesoforo, jis sustojo šalia, pradėjo belsti į automobilio langą ir sakė, kad atims jam teises. Su juo įvyko žodinis konfliktas. Kelkraščiu jis automobilio aplenkti negalėjo, nes toje vietoje yra griovys. Pats R. L. elgėsi agresyviai, užblokavo juostą kitiems eismo dalyviams, privažiavo prie pat automobilio veidrodėlio (b. l. 32–34).
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nutartyje nurodė, jog tai, kad R. K. pavojingai vairavo transporto priemonę, neabejotinai patvirtina liudytojo R. L. parodymai. Liudytojas R. L. tiek rašydamas pareiškimą policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. K. važiuojant Kretingos gatve Palangos miesto link važiavo agresyviai. R. K. jo vairuojamą automobilį aplenkė kelkraščiu, nors iš dešinės pusės lenkti negalima, o po to užlindo už kelių automobilių į priekį ir staiga stabdė, tuo sukeldamas avarinę situaciją, kadangi visos transporto priemonės dėl tokio R. K. manevro turėjo staiga stabdyti.
Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šio liudytojo parodymus padarė išvadą, jog jie neabejotinai patvirtina, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neįvertinęs byloje esančių įrodymų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi vien tik prielaidomis ir savo išvados nepagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize, o iš esmės vadovavosi tik vienintelio liudytojo R. L. parodymais, kurių nepatvirtina jokia bylos medžiaga.
Byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 131, 132 punktuose numatytus reikalavimus. Apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis vien tik netiesioginiais įrodymais – vienintelio liudytojo R. L. paaiškinimais. Policijos pareigūnai patys pažeidimo nematė ir jo tinkamai neužfiksavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą priėmė visiškai neįvertinę situacijos bei neišsiaiškinę faktinių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumos, nesurinko jokių įrodymų, būtinų kaltinimui formuluoti. Tariamai įvykdytas teisės pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas, įvykio vieta apžiūrėta nebuvo. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad R. K., grįždamas į savo važiavimo krypties juostą, privertė automobilio „Audi“ vairuotoją – R. L. staigiai stabdyti (liudytojo teigimu, buvo priverstos stabdyti ir kitos transporto priemonės), tačiau policijos pareigūnai šios aplinkybės įvykio vietoje net nepatikrino. Manytina, kad jeigu R. K. privertė kitą transporto priemonę staiga stabdyti, ant kelio dangos, t. y. asfalto, būtų nuo automobilio padangų likusios žymės, kas patvirtintų liudytojo nurodytą R. K. vairavimo būdą, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, Institucija to neužfiksavo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, liudytojas teigdamas, kad R. K. sukėlė grėsmę eismo saugumui, galėjo netinkamai įvertinti ir susidariusią situaciją, juo labiau kad tarp vairuotojų kilo žodinis konfliktas.
Apygardos teismai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylas, ne kartą yra išaiškinę, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, darytina išvada, kad R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes jame faktinės pažeidimo aplinkybės neišdėstytos taip, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai suprastų, kokiais veiksmais jis padarė jam surašytame protokole nurodytus pažeidimus. Protokole iš esmės apsiribota tik Kelių eismo taisyklių punktų, kuriuos neva pažeidė R. K., išvardijimu. Jame net nėra nurodyta, kad R. K. vairavo transporto priemonę pavojingai, be to, neaišku, kokia – pirma ar antra eismo juosta – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo. Kaip galima suprasti iš pažeidimo esmės, R. K. apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kelkraščiu. Tačiau iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad jei apeliantas būtų apvažiavęs kitą transporto priemonę kelkraščiu, liudytojas R. L. turėjo važiuoti greitėjimo juosta. Taigi patys policijos pareigūnai tinkamai neatliko savo funkcijų siekdami išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad R. K. inkriminuotas pavojingas vairavimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o priimta nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės 2014 m. liepos 8 d. nutarimą, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, bei Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį, kuria atmestas R. K. skundas dėl 2014 m. liepos 8 d. nutarimo panaikinimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.