Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A. G., R. B. G. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Ligita Buzūnaitė pareiškimą palaikė visiškai ir paaiškino, kad pirmas mirė pareiškėjos tėvas, po to mirė motina, (duomenys neskelbtini) metais mirė brolis, kurio vaikai įtraukti suinteresuotais asmenimis. Motina parašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko vaikams. Pareiškėja motiną palaidojo, rūpinosi laidotuvėmis, prižiūri kapus. Pareiškėja iki motinos mirties gyveno kartu su motina, po mirties ir toliau ten pat gyvena, naudojasi visais daiktais, augina gyvulius, naudojasi žeme, moka mokesčius. Į notarą nesikreipė, bet palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja N. G. (M.) yra S. G. ir M. Z.-G. duktė. M. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. G. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą. (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. liepos 2 d. pažyma Nr. R5-131 patvirtina, kad palikėjos vardu registruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) 2004 m. vasario 10 d. pažyma Nr. R5-37 patvirtina, kad M. G. palikimą priėmė, tvarko ir valdo pareiškėja. M. G. deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau - CK1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po motinos M. G. mirties jos palikimu faktiškai naudojasi, jį valdo ir disponuoja pareiškėja N. M.. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja N. M. po M. G. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Iš pareiškėjos priteistinos 6,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš pareiškėjos N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,92 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą ir testamentą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.