Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-6750-402/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-12
Bylos Nr.: eI-6750-402/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01611-2018-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: A. K.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

24.6Savivaldybių administracinė priežiūra
24.7Kiti su vietos savivalda susiję klausimai
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. eI-6750-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01611-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 24.6; 24.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,šalims nedalyvaujant,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-07-02 sprendimą Nr. 3R1-26-(AG-21/09-2018); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018-04-13 raštą Nr. 51-2-210 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Gričiupio seniūniją išbraukti A. K. pastatą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 m. sąrašo.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje (vykusiame anksčiau) palaikė skundą. Teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Gričiupio seniūnija (toliau – ir Seniūnija), išnagrinėjusi pareiškėjo 2018-01-30 ir 2018-01-31 prašymus, 2018-02-28 raštu Nr. 51-2-117 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2018-02-28 raštas) pareiškėją informavo, kad Seniūnijos darbuotojui 2016-10-05 atlikus vizualinę pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūrą, nustatyta, jog yra netvarkinga lietaus nuotekų sistema ir ištrupėjęs plytų mūras. Vadovaujantis Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T-624 „Dėl Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 4.3 papunkčiu, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas buvo įrašytas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 m. sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Rašte taip pat nurodoma, kad 2018-02-28 buvo atlikta pakartotinė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nustatyta, jog aplinkybės, dėl kurių pastatas buvo įrašytas į Sąrašą, yra nepakitę. Nurodoma, kad pagal Aprašo 13 punktą nekilnojamojo turto savininkas ar valdytojas gali per 20 dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti ar įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų arba kad atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos ar keleto šių aplinkybių, tačiau Seniūnijoje dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų, nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Iš prie 2018-02-28 rašto pridėtos 2016-10-05 vaizdinės medžiagos matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į Sąrašą buvo įrašytas dėl to, kad yra netvarkinga pastato lietaus nuotekų sistema ir ištrupėjęs plytų mūras.

2018-02-28 rašte nurodoma, kad 2016-10-05 nustačius, jog pareiškėjo pastatas atitinka Aprašo 4.3 punkte nurodytus kriterijus, pareiškėjui 2016-10-06 buvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą įrašyti pareiškėjo pastatą į Sąrašą registruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas registruoto laiško pašte neatsiėmė.

Pareiškėjas 2018-03-19 prašymu „Dėl pastato išbraukimo iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašo“ (toliau – ir Prašymas) informavo Seniūniją, kad pareiškėjas negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į turimą pastatą dėl objektyvios aplinkybės, t. y. dėl to, kad pareiškėjas nuo pastato įsigijimo dienos iki šiol neturi šio pastato eksploatacijai reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomos teisės. Taip pat informavo, kad, nors pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ir kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių su 2016-01-25, 2016-12-21 ir 2017-12-18 prašymais išnuomoti jam valstybinės žemės sklypą prie įsigyto pastato – parduotuvės ir pakeisti su Loreta ir A. K. sudarytas 2009-06-16 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-59 ir Nr. N19-60, jas įforminant pareiškėjo vardu, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius atsisakė tai padaryti. Minėtu Prašymu pareiškėjas taip pat informavo Seniūniją, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016-02-03 raštu Nr. 8SD-624-(14.8.94.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, 2017-01-02 raštu Nr. 8SD-1-(14.8.94.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir 2017-06-07 raštu Nr. 8SD-3098-(14.8.94.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog negali parengti dokumentų dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos, nes žemės sklypas yra areštuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7998-528/2018 pagal A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01-12 rašto Nr. 1SS-70-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir perleistos nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą įforminimo, pakeičiant galiojančias 2009-06-16 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-59 ir Nr. N19-60.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Ginčijamu raštu, 2018-06-01 patikslintu skundu apskundė jį Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo 2016-06-01 patikslintą skundą, 2018-07-02 sprendimu Nr. 3R1-26-(AG-21/09-2018) (toliau – ir Sprendimas) jį atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas apie ketinimą įrašyti jo pastatą į Sąrašą sužinojo ne 2018-02-28 (kaip nurodo pareiškėjas), bet 2018-01-30 iš VMI gavęs laišką dėl nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas ir apie pastato įtraukimą į Sąrašą, todėl 2018-03-19 pateikdamas Seniūnijai Prašymą buvo praleidęs 20 darbo dienų terminą nurodyti reikšmingas aplinkybes ir inicijuoti pastato (duomenys neskelbtini), išbraukimą iš Sąrašo. Anot Komisijos, „nekvestionuojant žemės sklypo teisėto valdymo reikšmės siekiant pastatą renovuoti, keisti paskirtį ar jam daryti kitokį poveikį pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pažymėtina, kad šios aplinkybės neatleidžia savininko ar valdytojo nuo pareigos užtikrinti, kad pastatas bus be trūkumų, kurie Aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose įtvirtinti kaip kriterijai, sudarantys prielaidas pastatą įrašyti į Sąrašą“.

Tiek Seniūnijos Ginčijamas raštas, tiek Komisijos Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjas 2016-01-25 ir 2016-12-21 prašymais kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį dėl nuomos sutarties sudarymo. Pareiškėjas, būdamas pastato savininkas, kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į Sąrašą įrašytam nekilnojamajam turtui statyti (rekonstruoti, remontuoti), tačiau žemės sklypo nuomos sutartį buvo atsisakyta sudaryti, o toks atsisakymas apskųstas teismui. Todėl ši aplinkybė atitinka Aprašo 13.3 papunktyje nurodytą aplinkybę, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-01 iki 2017-01-01), statybą leidžiantis dokumentas buvo ne tik leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); leidimas tęsti sustabdytą statybą; bet ir rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-09 iki 2017-01-01) taip pat buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Tai, kad pareiškėjas iki šiol neturi valstybinės žemės patikėtinio žemės sklypo nuomos sutartyje išreikšto sutikimo statybai, parodo, kad tokia situacija atitinka ir Aprašo 13.5 papunktyje įtvirtintas kitas objektyvias aplinkybes, sąlygojusias negalimumą statyti, rekonstruoti ar remontuoti pareiškėjo pastato, tačiau Ginčijamame rašte šios aplinkybės apskritai nevertintos.

Prieš priimdamas sprendimą įrašyti pareiškėjo pastatą į Sąrašą, Kauno miesto savivaldybės struktūrinis padalinys (Seniūnija) privalėjo tinkamai informuoti pareiškėją apie ketinimą įrašyti pareiškėjo pastatą į Sąrašą, tačiau to nepadarė (pirmasis pranešimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, o antrasis kito Kauno miesto savivaldybės struktūrinio padalinio pranešimas buvo siųstas ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), taip pažeisdamas gero viešojo administravimo principą ir atimdamas teisę pareiškėjui būti išklausytam.

Komisija Sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas apie pastato įrašymą į Sąrašą sužinojo 2018-01-30, o ne iš 2018-02-28 rašto. Pažymėtina tai, kad 2017-01-30 pareiškėjas sužinojo iš VMI tik apie pritaikytą padidintą mokesčio tarifą jo pastatui ir telefonu pasiskambinus į VMI jam buvo paaiškinta, kad pastatas galimai yra įrašytas į Sąrašą, nes tik tokiems pastatams Kauno miesto savivaldybėje yra taikomas padidintas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Todėl pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas pilietis, 2018-01-30 (tą pačią dieną) kreipėsi į kompetentingą viešojo administravimo subjektą – Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo. Taigi, priešingai, nei nurodo Komisija, pareiškėjas nepraleido 20 dienų termino Aprašo 13 punkte nurodytoms aplinkybėms pateikti, nes apie pastato įrašymą į Sąrašą ir tai sąlygojusias aplinkybes iš kompetentingo subjekto – Seniūnijos – sužinojo tik iš 2018-02-28 rašto.

Seniūnija, viešojo administravimo subjektas, turintis tarnauti žmonėms, žinodama, kad tinkamai neinformavo pareiškėjo apie ketinimą įrašyti pareiškėjo pastatą į Sąrašą, privalėjo įvertinti pareiškėjo 2018-03-19 Prašyme nurodytas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas negali nei remontuoti, nei rekonstruoti pastato – parduotuvės Saulės g. 41, Kaune, tačiau to nepadarė ir priėmė nemotyvuotą administracinį aktą – Ginčijamą raštą.

Iš Ginčijamo rašto turinio matyti, kad jame nėra nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas Ginčijamas raštas nevertinti pareiškėjo pateiktos informacijos ir dokumentų bei inicijuoti pareiškėjo pastato išbraukimą iš Sąrašo, taip pat Ginčijamame rašte nėra nurodytų jokių motyvų, pagrindžiančių atsisakymą patenkinti pareiškėjo Prašymą inicijuoti pareiškėjo pastato išbraukimą iš Sąrašo. Priešingai, Ginčijamame rašte tik nurodoma, kad pareiškėjas nėra pagerinęs statinio būklės, tačiau nenurodoma, dėl kokių priežasčių nebuvo vertinami pareiškėjo argumentai dėl objektyvaus negalėjimo vykdyti jo suplanuotų pastato rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų siekiant įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Todėl darytina išvada, kad Ginčijamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad Ginčijamas raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jame nėra nurodytų privalomų elgesio taisyklių, jis yra informacinio pobūdžio, todėl jo panaikinimas pareiškėjo teisių nepakeistų.

Pažymėtina tai, kad pačiame Ginčijamame rašte yra nurodyta, jog raštas „gali būti skundžiamas Administracinių ginčų komisijai arba Administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Ginčijamas raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes juo yra atsisakyta inicijuoti pareiškėjo pastato išbraukimo iš Sąrašo procedūrą, absoliučiai nevertinant pareiškėjo Prašyme nurodytų aplinkybių. Jokiam kitam atsakovės padaliniui, išskyrus Seniūniją, nėra suteikta kompetencija inicijuoti pareiškėjo pastato išbraukimo iš Sąrašo procedūros, todėl akivaizdu, kad toks neteisėtas ir nepagrįstas Seniūnijos neveikimas sukelia pareiškėjui neigiamas materialines teisines pasekmes, nes pareiškėjas privalo mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį.

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio (vykusio anksčiau) metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad šio ginčo atveju nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, nustatymą, jų sąrašo sudarymą ir keitimo procedūras reglamentuoja Nenaudojamų, naudojimo ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T-624 su vėlesniais pakeitimais (Tarybos 2018-04-24 sprendimu Nr. T-169 neteko galios). Aprašo tikslas – nustatyti statinius ir patalpas, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo (Aprašo 2 p.). Apraše vartojama sąvoka apleistas arba neprižiūrimas statinys ar patalpos – apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi statiniai ar patalpos. Statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu (Aprašo 3 p.). Pagal Aprašo 4 punktą, į Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų: 4.1. statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos; 4.2. statiniai ir patalpos naudojami ne pagal nustatytą nekilnojamojo turto paskirtį, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių; 4.3. statiniai ir patalpos apleisti arba netvarkomi, t. y. apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi, apleisti, neprižiūrimi arba neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo keliamų reikalavimų. Šio ginčo atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas atitinka šiuos įtraukimo į Sąrašą kriterijus, todėl yra pagrįstai įtrauktas į Sąrašą padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifui nustatyti.

Aprašo 6 punktas numato, kad seniūnai savo seniūnijos teritorijoje pagal nustatytus kriterijus vizualiai įvertina nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, ir pateikia jų sąrašus Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir KMSA) Finansų skyriui iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos. Seniūnai, sudarydami sąrašus, pateikia turimą informaciją apie statinius ir patalpas: adresą, savininką (jeigu žinomas), techninės priežiūros būklę (nenaudojamas, avarinis ir netvarkomas, sudegęs ir netvarkomas ar pan.), nurodo Aprašo punktą, pagal kurį nekilnojamojo turto objektas įrašomas į Sąrašą, nurodo, ar nekilnojamasis turtas pirmą kartą yra teikiamas įtraukti į Sąrašą, ir prideda medžiagą (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus, nuotraukas, žemėlapius ar kt.) (Aprašo 7 punktas). Pagal Aprašo 11 punktą, Finansų skyrius, atsižvelgęs į Urbanistikos ir architektūros ir Statybos leidimų skyrių pateiktą informaciją, nustatyta tvarka parengia Administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo patvirtinimo. Administracijos direktorius Sąrašą patvirtina iki kiekvienų metų kovo 1 dienos. Pagal Aprašo 5 punktą, į Sąrašą įrašytas nekilnojamasis turtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Į šį Sąrašą įtraukto nekilnojamojo turto savininkai, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016-05-24 sprendimo Nr. T-242 „Dėl 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 5 punktą, 2017 metais turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu.

Apie ketinimą įtraukti pareiškėjui priklausantį Pastatą į Sąrašą KMSA filialas Gričiupio seniūnija pranešė 2016-10-06 raštu Nr. 51-2-513, kuris buvo išsiųstas registruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini) (siuntos numeris RN308892678LT). Taip pat KMSA Finansų ir ekonomikos skyrius 2016-12-19 raštu Nr. 09-2-1309 išsiuntė pranešimą registruotu laišku (siuntos numeris RN322214743LT) adresu: (duomenys neskelbtini). Siųstos registruotos korespondencijos tuo metu oficialiai skelbtais adresais grąžintos neįteiktos su žyma „Neatsiėmė pašte“.

Akcentuotina, kad jeigu Apraše nurodytais atvejais savininko ar valdytojo nėra galimybės informuoti registruotu paštu (nėra deklaruota gyvenamoji ar buveinės vieta, deklaruotas išvykimas į kitą valstybę nenurodant tikslaus adreso ir pan.), jam siųstina informacija paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt (http://www.kaunas.lt/verslas-ir-finansai/2017-metai/) ir nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad savininkui ar valdytojui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, ir į tai, kad pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto savininko nepavyko informuoti registruotu laišku, Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt 2016-12-13 paskelbta, kad pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas, apleistas, netvarkomas, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių, neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo keliamų reikalavimų. Laikytina, kad nuo šios informacijos paskelbimo dienos nurodyto nekilnojamojo turto savininkas (pareiškėjas) yra tinkamai ir laiku informuotas apie jo valdomo nekilnojamojo turto įtraukimą į Sąrašą. Kartu su skelbiama informacija taip pat išaiškinta Aprašo nuostata, pagal kurią asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas yra įrašytas į Sąrašą, gali per 20 dienų nuo paskelbimo internete dienos apie jų valdomo objekto įrašymą į Sąrašą pateikti seniūnijai, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Apraše nurodytų kriterijų ar yra atsiradusios naujos aplinkybės, sąlygojančios nekilnojamojo turto išbraukimą iš Sąrašo.

Pareiškėjas Rašto neteisėtumą grindžia tuo, jog neturėdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jis negali prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Tačiau toks aiškinimas negali būti vertinamas kaip kriterijus, sąlygotas Aprašo 13 punkte numatytų aplinkybių, ir nepaneigia pareiškėjo pareigos rūpintis ir prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausantį Pastatą. Tai nėra nauja aplinkybė, sąlygojanti nekilnojamojo turto išbraukimą iš Sąrašo.

Pateiktu skundu pareiškėjas prašo panaikinti kartotinį informacinio pobūdžio Raštą, kuris negali būti šio administracinio ginčo objektu, nes jo panaikinimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Panaikinus šį Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Skundo reikalavimas įpareigoti KMSA filialą Gričiupio seniūniją išbraukti pareiškėjo Pastatą iš Sąrašo iš esmės nėra teisingas, kadangi KMSA filialas Gričiupio seniūnija tik pateikia turimą informaciją apie apleistus pastatus toje seniūnijoje, o kitiems KMSA padaliniams nustatyta tvarka įvertinus ir suderinus šią informaciją parengiamas Administracijos direktoriaus įsakymas dėl Sąrašo patvirtinimo. Akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti KMSA filialą Gričiupio seniūniją išbraukti pareiškėjo Pastatą iš Sąrašo sietinas su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-13 įsakymo Nr. Al-1805 dalimi, kuria patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 metų sąrašas. Šiame Sąraše Nr. 59 įtrauktas pareiškėjui priklausantis Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas, teikdamas skundus šiam ginčui išspręsti, nesilaikė įstatymų nustatytų terminų, o tai yra pakankamas pagrindas skundą atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Skundų padavimo administraciniam teismui terminai yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymuose įtvirtintas praleisto termino atnaujinimas, tačiau šio ginčo atveju pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino. Svarbu akcentuoti, kad nesilaikymas įstatymuose aiškiai suformuluotos apskundimo tvarkos ir terminų šiuo atveju nelaikytinas svarbia priežastimi, sukliudžiusia pareiškėjui tinkamai ir laiku, t. y. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į instituciją, kuriai pavesta išspręsti kilusį ginčą.

Šio ginčo atveju pareiškėjas prašo įpareigoti KMSA filialą Gričiupio seniūniją išbraukti jam priklausantį Pastatą iš Sąrašo, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-13 įsakymu Nr. Al-1805. Apie ketinimą įtraukti Pastatą į Sąrašą, o vėliau ir apie įtraukimą buvo informuojama 2016-10-06 raštu Nr. 51-2-513, 2016-12-19 raštu Nr. 09-2-1309, Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt viešai skelbta 2016-12-13. Pareiškėjo teigimu, apie ketinimą įrašyti jo Pastatą į Sąrašą jis sužinojo tik iš Seniūnijos 2018-02-28 rašto, nors šią nurodytą faktinę aplinkybę paneigia jo 2018-01-31 prašymas, kuris patvirtina, kad apie Pastato įrašymą į Sąrašą buvo žinoma anksčiau, nei teigiama. Lietuvos administracinių ginčų komisijos vertinimu, pareiškėjas apie šią faktinę aplinkybę vėliausiai sužinojo 2018-01-30, o dėl Pastato išbraukimo iš Sąrašo kreipėsi į Seniūniją ir Administraciją tik 2018-03-19, t. y. praleidęs Apraše nustatytą 20 darbo dienų terminą nurodyti reikšmingas aplinkybes ir inicijuoti Pastato išbraukimą iš sąrašo. Pareiškėjo patikslintas skundas dėl ginčijamo 2018-04-13 rašto Administracinių ginčų komisijoje gautas 2018-06-04. Akivaizdu, kad visais atvejais pareiškėjas pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai, o vėliau – teismui, pasibaigus įstatymų nustatytam vieno mėnesio skundo padavimo terminui. Paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašo termino atnaujinti, byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime paaiškino, jog nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, nustatymą, jų sąrašo sudarymą ir keitimo procedūras reglamentuoja Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T-624, su vėlesniais pakeitimais (2018-04-24 sprendimu Nr. T-169 neteko galios). Aprašas yra skirtas nustatyti statinius ir patalpas, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad apie ketinimą įtraukti pareiškėjui priklausantį Pastatą į Sąrašą KMSA filialas Gričiupio seniūnija pranešė 2016-10-06 raštu Nr. 51-2513, kuris buvo išsiųstas registruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini) (siuntos numeris RN308892678LT). KMSA Finansų ir ekonomikos skyrius 2016-12-19 raštu Nr. 09-2-1309 išsiuntė pranešimą registruotu laišku (siuntos numeris RN322214743LT) adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt 2016-12-13 paskelbta, kad pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra pažeistas, apleistas, netvarkomas, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių, neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-07-02 sprendimo Nr. 3T1-26- (AG-21/09-2018) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018-04-13 rašto Nr. 51-2-210 „Dėl informacijos pateikimo“ neteisėtumą grindžia tuo, jog, neturėdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jis negali prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančio pastato.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-11 gavo pareiškėjo prašymą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-08-04 raštu Nr. 8SD-4071-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad ši patikslintų Žemės sklypo naudojimo būdą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-08-11 raštu Nr. 70-2-2959 „Dėl prašymo pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą“ informavo, kad žemės naudojimo būdo keitimas pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą galimas urbanizuotoje teritorijoje, kurioje detalieji planai neparengti. Be to, nurodė, kad Žemės sklypui buvo parengtas detalusis planas, patvirtintas Kaimo miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-467 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, ir yra galiojantis, todėl norint keisti žemės sklypo naudojimo būdą į kitą, nei numatyta patvirtintame detaliajame plane, suinteresuotas asmuo iniciatyvos teise turi pateikti prašymą koreguoti anksčiau minėtą detalųjį planą. Nacionalinė žemės tarnyba 2017-08-31 raštu Nr. 8SD-4405-(I4.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, įvertinusi tai, kad išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti, pranešė pareiškėjui, jog Žemės sklypo ir pastato paskirtys nesutampa, todėl nėra galimybės parengti nuomos dokumentų. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2018-01-12 raštu Nr. lSS-70-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ paaiškino, kad tam, jog būtų pakeistos nuomos sutartys, reikalinga patikslinti Žemės sklypo naudojimo būdą, bei nurodė, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano koregavimo. Taip pat pažymėjo, kad per protingą terminą neinicijavus valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-467 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, sprendinių koregavimo, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2009-06-16 valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N19-59 ir Nr. N19-60, sudarytos su L. K. ir A. K., bus nutrauktos prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Nacionalinė žemės tarnyba 2018-05-07 atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir akte Nr. FD-290-(14.8.129) užfiksavo, kad požymių, jog pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų naudojamas numatytai veiklai, nenustatė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų komisija teisingai pažymėjo, kad nekvestionuojant žemės sklypo teisėto valdymo reikšmės siekiant pastatą renovuoti, keisti paskirtį ar jam daryti kitokį poveikį pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, šios aplinkybės neatleidžia savininko ar valdytojo nuo pareigos užtikrinti, kad pastatas bus be trūkumų, kurie Aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose įtvirtinti kaip kriterijai, sudarantys prielaidas pastatą įrašyti į Sąrašą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-07-02 sprendimą Nr. 3R1-26-(AG-21/09-2018); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018-04-13 raštą Nr. 51-2-210 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Gričiupio seniūniją išbraukti pareiškėjo A. K. pastatą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 m. sąrašo.

Bylos duomenimis, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), stovi pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (13 proc.), gyvenamosios teritorijos (87 proc.). 2009-06-16 valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N19-59 ir Nr. N19-60 sudarytos su L. K. ir A. K..

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad pareiškėjo nuosavybės teisių į pastatą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2014-07-01 Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 0085/13/02143.

Pareiškėjas 2018-01-30 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-01-23 rašto Nr. 30.13-T47-3329 ,,Dėl nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus“ sužinojo apie jo pastatui pritaikytą 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. VMI darbuotojas pareiškėjui paaiškino, kad galimai pareiškėjo pastatas yra įrašytas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, nes tik tokiems pastatams Kauno miesto savivaldybėje yra taikomas tokio dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Todėl pareiškėjas tą pačią dieną kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su 2018-01-30 prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu jo pastatas yra įrašytas į Sąrašą ir jam yra taikomas padidintas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, taip pat paaiškinti, kaip pareiškėjas buvo informuotas apie ketinimą jo pastatą įrašyti į Sąrašą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Gričiupio seniūnija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018-01-30 ir 2018-01-31 prašymus, 2018-02-28 raštu Nr. 51-2-117 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad Seniūnijos darbuotojui 2016-10-05 atlikus vizualinę pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), baigtumo proc. – 100 proc., fizinio nusidėvėjimo proc. – 47 proc., esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros būklės apžiūrą, nustatyta, jog yra netvarkinga lietaus nuotekų sistema ir ištrupėjęs plytų mūras. Vadovaujantis Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T-624 „Dėl Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 4.3 papunkčiu, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas buvo įrašytas į Sąrašą. Rašte taip pat nurodoma, kad 2018-02-28 buvo atlikta pakartotinė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nustatyta, kad aplinkybės, dėl kurių pastatas buvo įrašytas į Sąrašą, yra nepakitę. Nurodoma, kad pagal Aprašo 13 punktą nekilnojamojo turto savininkas ar valdytojas gali per 20 dienų nuo pranešimo apie jų valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti ar įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų arba kad atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos ar keleto šių aplinkybių, tačiau Seniūnijoje dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų, nebuvo gauta.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-12-13 įsakymu Nr. Al-1805 „Dėl Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 metų sąrašą, kuriame yra įtrauktas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad vadovautasi Aprašo 4.3 punktu. Duomenis dėl minėto nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą teikė Seniūnija 2016-11-30 raštu Nr. 51-13-125.

Pareiškėjas 2018-03-19 prašymu „Dėl pastato išbraukimo iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašo“ informavo Seniūniją, kad pareiškėjas negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į turimą pastatą dėl objektyvios aplinkybės, t. y. dėl to, kad pareiškėjas nuo pastato įsigijimo dienos iki šiol neturi šio pastato eksploatacijai reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomos teisės. Taip pat informavo, kad, nors pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių su 2016-01-25, 2016-12-21 ir 2017-12-18 prašymais išnuomoti jam valstybinės žemės sklypą prie įsigyto pastato – parduotuvės ir pakeisti su L. ir A. K. sudarytas 2009-06-16 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-59 ir Nr. N19-60, jas įforminant pareiškėjo vardu, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius atsisakė tai padaryti. Taip pat nurodė ir visas kitas aplinkybes.

Seniūnija, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas, neturėdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų (nuomos sutarties), negali žemės sklype įgyvendinti statytojo teisių (vykdyti statybos darbų), 2018-04-13 raštu Nr. 51-2-210 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Ginčijamas raštas) tik pacitavo Aprašo 13 punktą ir nurodė, kad Seniūnijoje „nebuvo gauti dokumentai, įrodantys, jog nekilnojamasis turtas neatitinka 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų“. Ginčijamame rašte taip pat nurodoma, jog ,,atsižvelgiant į tai, kad iki šios dienos nebuvo imtasi jokių veiksmų statinio būklei pagerinti, nėra pagrindo išbraukti statinio (duomenys neskelbtini), iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 m. sąrašo“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Ginčijamu raštu, 2018-06-01 patikslintu skundu apskundė jį Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018-06-01 patikslintą skundą, 2018-07-02 sprendimu Nr. 3R1-26-(AG-21/09-2018) pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas apie ketinimą įrašyti jo pastatą į Sąrašą sužinojo ne 2018-02-28, bet 2018-01-30 iš VMI gavęs laišką dėl nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas ir apie pastato įtraukimą į Sąrašą, todėl, Komisijos teigimu, pareiškėjas 2018-03-19 pateikdamas Seniūnijai Prašymą buvo praleidęs 20 darbo dienų terminą nurodyti reikšmingas aplinkybes ir inicijuoti pastato (duomenys neskelbtini), išbraukimą iš Sąrašo.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikoje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 10 str., 23 str., 56 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 10 str., 23 str., LVAT 2010-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018-04-13 rašto Nr. 51-2-210 ,,Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo.

Teisinius santykius ginčo atveju reglamentavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T-624 patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas (Savivaldybės tarybos 2018-04-24 sprendimu Nr. T-169 neteko galios).

Aprašo 2 punkte reglamentuojama, kad šio Aprašo paskirtis – nustatyti statinius ir patalpas, kurie nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo. Nenaudojamos, naudojamos ne pagal paskirtį, apleistos arba neprižiūrimos patalpos ir statiniai įrašomi į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, kai fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas atitinka bent vieną iš Aprašo 4.1–4.3 punktuose numatytų kriterijų. Ginčo atveju aktualūs Aprašo 4.3 punkte numatyti kriterijai, pagal kuriuos pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas buvo įrašytas į Sąrašą. Minėtame Aprašo 4.3 punkte yra numatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų nekilnojamasis turtas į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą įrašomas, kai statiniai ar patalpos apleisti arba netvarkomi: apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti (pažeista, nesandari stogo danga; pažeista, neveikianti kritulių surinkimo sistema, apskardinimas; pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs fasadų tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos; pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai; pažeisti architektūriniai elementai) ir netvarkomi, apleisti, neprižiūrimi ar neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo keliamų reikalavimų. Į Sąrašą įtraukiamas turtas, kuris yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Pagal Aprašo 6 punktą, seniūnai savo seniūnijos teritorijoje pagal nustatytus kriterijus vizualiai įvertina nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, ir pateikia jų sąrašus Administracijai bei registruotais laiškais per 10 darbo dienų informuoja asmenis, kurių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas ketinamas įrašyti į Sąrašą arba kurie pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą turi pareigą mokėti ketinamo įrašyti į Sąrašą turto nekilnojamojo turto mokestį. Seniūnai, sudarydami sąrašus, pateikia turimą informaciją apie statinius ir patalpas bei nurodo Aprašo punktą, pagal kurį nekilnojamojo turto objektas įrašomas į Sąrašą.

Kaip jau minėta, Seniūnijos vyriausiasis specialistas 2016-10-05 atliko vizualinę apžiūrą ir nustatė, jog pastato plytų mūras ištrupėjęs, netvarkinga lietaus nuvedimo sistema, t. y. pastato būklė atitinka Aprašo 4.3 papunktyje įvardytus kriterijus. Duomenis dėl minėto nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą pateikė 2016-11-30 raštu Nr. 51-13-125 Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pastato techninės būklės apžiūros atlikimo faktu ar jos rezultatais. Pastato nenaudojimą patvirtina ir byloje ištirtos pastato fotonuotraukos.

Vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, Administracijos direktorius patvirtina Sąrašą, kuris yra taikomas kitų metų mokestiniam laikotarpiui. Pagal Aprašo 11 punktą, Administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius per 10 darbo dienų nuo Administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos privalo pranešti įrašyto į Sąrašą nekilnojamojo turto savininkams apie jų valdomo nekilnojamojo turto įrašymą į Sąrašą ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymą. Nustatyta, kad Administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius, vykdydamas minėtą nuostatą, 2016-12-19 raštą Nr. 09-21309 siuntė registruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta, kad pareiškėjui šis pranešimas nebuvo įteiktas).

Į Sąrašą įtraukto nekilnojamojo turto savininkai, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016-05-24 sprendimo Nr. T-242 „Dėl 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 5 punktą, 2017 metais privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį didesniu tarifu.

Aprašas reglamentuoja Sąrašo keitimo tvarką ir nustato, kad savininkas ar valdytojas per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti ar įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos gali pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų arba kad atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos iš 13.1–13.5 papunkčiuose nurodytų aplinkybių (Aprašo 13 punktas). Seniūnija, išnagrinėjusi turto savininko ar valdytojo motyvus bei išsiaiškinusi, kokių veiksmų imtasi turto būklei pagerinti, per 10 dienų nuo turto savininko ar valdytojo prašymo gavimo dienos turi pateikti Finansų ir ekonomikos skyriui informaciją dėl šio turto išbraukimo iš Sąrašo, o jei netenkinamas prašymas, pateikti motyvuotą atsakymą apie atsisakymą.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad Ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, kurio panaikinimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir todėl negali būti šio administracinio ginčo objektu. Pareiškėjas pasinaudojo teise pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų arba kad atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos iš 13.1–13.5 papunkčiuose nurodytų aplinkybių (Aprašo 13 punktas), ir nurodė, pareiškėjo nuomone, reikšmingą aplinkybę – arešto žemės sklypui faktą. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018-04-13 rašte Nr. 51-2-210 nėra pasisakyta dėl šios aplinkybės. Iš Ginčijamo rašto turinio nustatytina, kad Seniūnija atsisakė informuoti kompetentingą Administracijos skyrių dėl pastato (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Sąrašo dėl praleisto 20 darbo dienų termino nuo pranešimo apie valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į Sąrašą prašymo pateikimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, jog apie ketinimą įrašyti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą į Sąrašą sužinojo tik tuomet, kai gavo iš Seniūnijos 2018-02-28 raštą. Byloje nustatyta, kad Seniūnijos 2016-10-06 raštas Nr. 51-2-513 dėl ketinimo įtraukti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), į Sąrašą, taip pat Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016-12-19 raštas Nr. 09-2-1309 išsiųsti registruota siunta, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog jie nėra įteikti pareiškėjui. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir atsakovė. Ginčo tarp šalių dėl raštų neįteikimo byloje nekilo. 2016-12-13 informacija apie statinio, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimą į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 m. sąrašą buvo viešai paskelbta Kauno miesto savivaldybės administracijos interneto svetainėje.

Pareiškėjas teigia negalintis įgyvendinti savo nuosavybės teisės į turimą pastatą dėl objektyvios aplinkybės, kadangi nuo pastato įsigijimo dienos iki šiol neįgijo pastato eksploatacijai reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos teisės. Nekvestionuojant žemės sklypo teisėto valdymo reikšmės siekiant pastatą renovuoti, keisti paskirtį ar jam daryti kitokį realų poveikį pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pažymėtina, kad šios aplinkybės neatleidžia savininko ar valdytojo nuo pareigos užtikrinti, jog pastatas bus be trūkumų, kurie Aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose įtvirtinti kaip kriterijai, sudarantys prielaidas pastatą įrašyti į Sąrašą.

Kaip minėta, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (LVAT 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3168/2011). Byloje nustatyta, kad Seniūnija Ginčijamame rašte nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su žemės sklypo areštu, ir kad iki šiol su pareiškėju nėra sudaryta žemės sklypo Saulės g. 41, Kaune, nuomos sutartis, nepaaiškino, kodėl priimdama sprendimą, kuriuo atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą, Seniūnija nelaikė šių aplinkybių reikšmingomis, o tai laikytina priimto administracinio akto motyvuotumo trūkumu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Gričiupio seniūnijos 2018-04-13 raštas Nr. 51-2-210 ,,Dėl informacijos pateikimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualaus administracinio akto reikalavimų, todėl priimtas individualus aktas tapo pareiškėjui nesuprantamas, sukėlė neaiškumą ir galimybę elgtis dviprasmiškai. Toks individualus aktas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas.

Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-07-02 sprendimo Nr. 3R1-26-(AG-21/09-2018).

Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą pareiškėjo A. K. skundą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018-04-13 rašto Nr. 51-2-210 panaikinimo ir Seniūnijos įpareigojimo išbraukti pastatą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašo atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos administracinių ginčų komisija priimdama sprendimą taip pat pastebėjo ir pažymėjo ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumus. Tačiau pagrindiniu kriterijumi atmesti skundą buvo įvardyta, kad įvertinant aplinkybes, jog pareiškėjas per nustatytą 20 darbo dienų nuo pranešimo apie valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti ar įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos ar sužinojimo apie šį faktą dienos nepateikė seniūnijai duomenų, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų arba kad atitiktis šiems kriterijams yra sąlygota vienos iš 13.1–13.5 papunkčiuose nurodytų aplinkybių (Aprašo 13 punktas), ir nepateikė įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų pagerinti padėtį, manė, kad nurodytų Skundžiamo rašto motyvų nepakankamumas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą. Pažymėjo, jog kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus, kad jis apie ketinimą įrašyti pastatą (duomenys neskelbtini), į Sąrašą sužinojo tik 2018-02-28. Manė, jog pareiškėjui apie pastato (duomenys neskelbtini), įtraukimą į Sąrašą tapo žinoma 2018-01-30, todėl pareiškėjas, pateikdamas 2018-03-19 prašymą, jau buvo praleidęs 20 darbo dienų terminą nurodyti reikšmingas aplinkybes ir inicijuoti pastato (duomenys neskelbtini), išbraukimą iš Sąrašo.

Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2018-01-30 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-01-23 rašto Nr. 30.13-T47-3329 ,,Dėl nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus“ sužinojo apie jo pastatui pritaikytą 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. VMI darbuotojas pareiškėjui telefonu paaiškino, kad galimai pareiškėjo pastatas yra įrašytas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, kadangi tik tokiems pastatams Kauno miesto savivaldybėje yra taikomas tokio dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Gavęs tokią informaciją, pareiškėjas nedelsdamas tą pačią dieną kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su 2018-01-30 prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu jo pastatas yra įrašytas į Sąrašą ir jam yra taikomas padidintas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, taip pat paaiškinti, kaip pareiškėjas buvo informuotas apie ketinimą jo pastatą įrašyti į Sąrašą.

Pareiškėjui pranešimas apie ketinimą įrašyti pareiškėjo pastatą į Sąrašą 2016-10-06 buvo išsiųstas registruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas registruoto laiško pašte neatsiėmė. Taigi Seniūnija pati pripažįsta, kad jos 2016-10-06 siųstas pranešimas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Taip pat nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius 2016-12-19 išsiuntė pareiškėjui pranešimą registruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šis 2016-12-19 pranešimas buvo išsiųstas tuomet, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota ne (duomenys neskelbtini), bet kitu adresu – (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Sprendžiant termino klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Šie reikalavimai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Kaip minėta, pareiškėjas 2018-01-30 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-01-23 rašto Nr. 30.13-T47-3329 ,,Dėl nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus“ sužinojo apie jo pastatui pritaikytą 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Iš gautos informacijos pareiškėjui nebuvo aišku, kodėl jo pastatui pritaikytas didesnis mokėjimo tarifas, t. y. pareiškėjui nebuvo žinoma informacija apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomų teisių ar pareigų apimtį. VMI darbuotojas pareiškėjui telefonu paaiškino, kad galimai pareiškėjo pastatas yra įrašytas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, kadangi tik tokiems pastatams Kauno miesto savivaldybėje yra taikomas tokio dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Tokie duomenys nepaneigti bylos medžiagos. Gavęs tokią informaciją, pareiškėjas nedelsdamas tą pačią dieną kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su 2018-01-30 prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu jo pastatas yra įrašytas į Sąrašą ir jam yra taikomas padidintas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, taip pat paaiškinti, kaip pareiškėjas buvo informuotas apie ketinimą jo pastatą įrašyti į Sąrašą. Kaip matyti, gavęs informaciją, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų ir aiškinosi visas aplinkybes. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Gričiupio seniūnija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018-01-30 ir 2018-01-31 prašymus, 2018-02-28 raštu Nr. 51-2-117 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad Seniūnijos darbuotojui 2016-10-05 atlikus vizualinę pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato – parduotuvės, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros būklės apžiūrą, nustatyta, jog yra netvarkinga lietaus nuotekų sistema ir ištrupėjęs plytų mūras, taip pat ir apie kitus kriterijus. Taigi, priešingai, nei nurodo Komisija, pareiškėjas nepraleido 20 dienų termino Aprašo 13 punkte nurodytoms aplinkybėms pateikti, nes apie pastato įrašymą į Sąrašą ir tai sąlygojusias aplinkybes iš kompetentingo subjekto – Seniūnijos – sužinojo tik iš 2018-02-28 rašto. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys vertintinas kaip atitinkantis pakankamai atidaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens standartą.

Darytina išvada, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija priimdama sprendimą neteisingai nustatė termino eigą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos įpareigojimo išbraukti pareiškėjo A. K. pastatą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 m. sąrašo.

Pareiškėjas prašo įpareigoti Seniūniją išbraukti pastatą – parduotuvę iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašo. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas, vertindamas ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) teisėtumą, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pažymėtina, kad administraciniams teismams nėra suteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų funkcijų – teismas tik patikrina jos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip minėta, teismas nustatė pirmiau išvardytus teisės aktų pažeidimus, todėl tiek skundžiamas individualus administracinis aktas, tiek ir priimtas sprendimas naikintini.

Panaikinus skundžiamą individualų aktą, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Gričiupio seniūnija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-03-19 prašymą dėl pastato – parduotuvės išbraukimo iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 m. sąrašo.

Apibendrindamas teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas 465 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.).

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 20, 2010).

Be to, Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šios chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Todėl jie turi gerbti teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus įgaliojimus, nepažeisdami Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai Sutartimis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendimai, kuriuos valstybių narių institucijos priima reglamentų pagrindu, patenka į Europos Sąjungos teisės, įskaitant ir Chartiją, taikymo apimtį. Europos Sąjungos teismų praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis (šiuo aspektu žr. 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014 ir joje nurodytą ESTT praktiką).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-07-02 sprendimą Nr. 3R1-26-(AG-21/09-2018).

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2018-04-13 raštą Nr. 51-2-210 „Dėl informacijos pateikimo“.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Gričiupio seniūniją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-03-19 prašymą dėl pareiškėjo A. K. pastato – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2017 m. sąrašo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė