- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-226-64/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. B., E. G., I. K.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-64/2008 m.
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.2.14.8.; 1.2.29.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
2008 m. birželio 30 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas:
pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. (dėl padėjimo suklastoti dokumentus) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl turto užvaldymo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti E. G. ir I. K., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2005 m. sausio 5 d. Utenoje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė I. K. savo tikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei savo fotonuotrauką ir taip suteikė priemones padėdamas netikrų dokumentų pagaminimui, to pasekoje 2005 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje E. G. pagamino netikrą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos rajono skyriaus invalidumo pažymėjimą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. vardu, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad A. B. suteikta antra invalidumo grupė, I. K. 2005 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą Utenos rajono migracijos tarnybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. vardu, įrašydama melagingus duomenis apie A. B. deklaruotą gyvenamąją vietą, 2005 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytas asmuo pagamino netikrą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos rajono skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. vardu, įrašydamas melagingus duomenis apie A. B. išmokėtas pensijas ir transporto išlaidų kompensaciją per 2004 m. antrą pusmetį.
Be to, jis ir E. G., I. K., veikdami vieninga tyčia, 2005 m. sausio 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), E. G. nurodžius A. B. kokį daiktą įgyti, I. K. pateikus parduotuvės vadybininkei suklastotus netikrus A. B. vardu valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos rajono skyriaus invalido pažymėjimą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos rajono migracijos tarnybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. pasirašius išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą nevykdyti išperkamosios nuomos sutartį, apgaule įgijo I. K., E. G. naudai UAB ,,(duomenys neskelbtini)” mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 6260”, 1449 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis nežinojo kur ir kokie dokumentai bus pagaminti, kodėl jis buvo fotografuojamas, jo asmens dokumentą perdavė V. Š. ir kad viską tvarkė I. K.. Taip pat nurodo, kad noriai davė parodymus, dalyvavo visose apklausose, 2005 m. sausio 15-16 dienomis apie padarytą nusikaltimą pranešė Utenos rajono policijos komisariato viršininkui V. V. bei kitiems pareigūnams B. R. ir S. G., tačiau negali paaiškinti, kodėl nebuvo sureaguota į jo pranešimą, nors neturėjo leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau stengėsi vykdyti tai, ką buvo sutaręs su pareigūnais. Kad patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, jog apie nusikaltimą buvo pranešęs policijos pareigūnams, posėdyje prašė iškviesti ir liudytojais apklausti jo nurodytus policijos pareigūnus ar bent užklausti apie tai Utenos rajono policijos komisariatą, tačiau šie jo prašymai nebuvo patenkinti, priešingai nei I. K. ir E. G..
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino A. B. kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir sutinkamai su LR BK 61 str. 2 d. nuostatomis, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skiriant bausmę A. B., teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, bei kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: anksčiau teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, tame tarpe ir už sukčiavimą, nusikalstamas veikas būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, padarė, padarė neišnykus teistumui, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. pripažino recidyvistu ir vadovaujantis BK 56 str., parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nerodo noro taisytis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes bei LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, A. B. už padarytas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, paskyrė laisvės atėmimo bausmes sankcijos ribose: už BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje minimumui, o už sukčiavimą – bausmę, artimą sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežtos, nėra pagrindo bausmių mažinti. Be to, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, nes neviršija sankcijose už jo padarytas nusikalstamas veikas numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkio.
Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad jis nežinojo koks dokumentas bus klastojamas, kur tai bus padaryta neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pats nuteistasis A. B. patvirtino, kad yra girdėjęs, jog pasinaudojus kitų asmenų dokumentais, sudaromos sutartys, todėl sutikęs su I. K. pasiūlymu, tokiu būdu bandęs išsiaiškinti kaip veikia toks mechanizmas, tuo patvirtindamas, kad suprato atliekantis nusikalstamus veiksmus, nes atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus jam nebuvo leista. Taip pat nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas faktas, kad jis po padarytos nusikalstamos veikos atvykęs pas Utenos rajono policijos komisariato pareigūnus, jiems pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas, nes Utenos rajono policijos komisariato 2008-06-18 pranešime Nr. 438 nurodyta, kad Utenos rajono policijos komisariato darbuotojai V. V., S. G. ir buvęs Utenos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos darbuotojas B. R. nepatvirtino fakto, kad pil. A. B. jiems pranešė apie pastarojo padarytą nusikalstamą veiką (b.l. 225, t. 3), todėl netikslinga liudytojais kviesti V. V., S. G. ir B. R. patikslinti apelianto skunde nurodytą motyvą, kad jis pats policijos pareigūnams pranešęs apie padarytą nusikaltimą, vykdęs tai, ką buvo sutaręs su pareigūnais. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo, dar labiau švelninti nuteistajam A. B. paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio atmesti.