Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant pareiškėjo A. A. atstovei advokatei Nidai Kazokienei, suinteresuotam asmeniui R. A., nedalyvaujant pareiškėjui A. A., suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu (b.l. 3-5) suinteresuotam asmeniui R. A. dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir teismo prašo pakeisti civilinės būklės aktą - atkurtame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), pakeisti A. A. įrašą „Tėvai“, nurodant, kad A. A. motina yra A.O., o duomenis apie tėvą M. A. išbraukti. Pareiškėjas nurodė, kad jo, A. A., M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime yra įrašyti neteisingi duomenys, t.y. neteisingai nurodyti tėvai - A. M., A. ir A. M., kadangi šie asmenys buvo ne tėvai, o seneliai. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo, t. y. A. A. gimimo liudijimas yra išduotas (duomenys neskelbtini) Kapsuko rajono Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atstatytą gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), nors jis yra gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo tikra motina yra O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvai buvo M. A. ir M. A.. Pareiškėjo teigimu, duomenų apie jo tėvą nėra ir niekas jų nepateikė, nes kai jį pagimdė motina O. A. buvo neištekėjusi, o jis pats tik vėliau sužinojo, kad jo tėvas buvo partizanas, todėl kai gimimo faktą registravo teisiškai, šias aplinkybes šeima nuslėpė, stengdamiesi išvengti susidorojimo iš tuo metu Lietuvą valdžiusios tarybų valdžios pusės. Kaip nurodė pareiškėjas, 1962 m. lapkričio 17 d. jo mama O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ištekėjo už J. L. ir po santuokos sudarymo tapo O. L., tad akivaizdu, kad jo gimimo liudijime kaip tėvai buvo įrašyti jo seneliai - A. M., kuris jo gimimo metais buvo jau 50 metų amžiaus ir A. M., kuri jo gimimo metais buvo 53 metų amžiaus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2002 m. kovo 28 d. mirė J. L., kuriam mirus atsirado palikimas pagal testamentą, kurį paveldėjo pergyvenusi sutuoktinė O. L., tuo tarpu ji turtą testamentu paliko anūkui R. A.. Pareiškėjo nurodymu, po O. L. mirties 2004 m. rugpjūčio 21 d. atsirado palikimas, kurį pagal testamentą paveldėjo jos anūkas R. A., t.y. jo sūnus. Pareiškėjas pabrėžė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad po O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po senelės O. L. mirties, tačiau pagal esamus civilinės metrikacijos aktų įrašus gaunasi, kad O. L. – A. yra A. A. sesuo, bet ne motina, o R. A. - teta, bet ne senelė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. A., paveldėdamas turtą praranda teisę pasinaudoti Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje nurodytomis lengvatomis, tokiu būdu yra pažeidžiami ir jo, ir jo sūnaus R. A. teisėti lūkesčiai bei interesai. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl įrašų ištaisymo jis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurą, tačiau jam buvo pateikta išvada, kad jis turi kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

CPK 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai turi teisingai atspindėti registruojamus aktus, taip pat kitus reikšmingus duomenis, kuriuos šie įrašai pažymi. Gimimo liudijime ne tik konstatuojamas asmens gimimo faktas tam tikru laiku, bet yra ir žinios apie jo tėvus, gimimo vietą. Gimimo liudijimas patvirtina juridinius faktus: asmens gimimą ir jo kilmę, todėl dėl kokių nors priežasčių į asmens dokumentą, liudijantį įregistruotą civilinės būklės aktą, įrašius netikslų įrašą, perteikiama neteisinga informacija apie juridinį faktą, o dėl to asmeniui gali iškilti sunkumų įgyvendinant teises ir pareigas, atsirandančias iš juridinio fakto. Tokiu atveju asmuo gali kreiptis į kompetentingas institucijas – civilinės metrikacijos įstaigas arba teismą su prašymu ištaisyti netikslumus asmens dokumente. Civilinės metrikacijos įstaigos civilinės būklės aktų įrašus gali ištaisyti, nesant suinteresuotų asmenų ginčo, be to, esant pakankamam pagrindui (CK 3.313 straipsnio 1 dalis, Civilinės metrikacijos taisyklių 99 punktas), t.y. prie prašymo pridedamiems dokumentams patvirtinant prašyme nurodytas aplinkybes, tuo pačiu – būtinybę ištaisyti įrašą. Civilinės metrikacijos taisyklių 108 punktas numato atvejus, kuriais civilinės metrikacijos įstaiga gali ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus: 1) jei asmens gimimo įraše įrašytas sutrumpintas, mažybinis ar maloninis vardas ar iškraipyta pavardė; 2) teismo sprendimu nustačius klaidą įraše; 3) gyventojų registro tarnybai ar civilinės metrikacijos įstaigai nustačius klaidą jos ar kitos civilinės metrikacijos įstaigos įrašytame įraše; 4) kitais atvejais, jei pareiškėjas įrodė įrašo neteisingumą. Iš paskutinio papunkčio formuluotės akivaizdu, jog atvejų, kai gali būti taisomas įrašas, sąrašas nėra baigtinis. Įrašų ištaisymui pakanka įrodyti, kad jis yra neteisingas. Jeigu dėl įrašo ištaisymo kyla ginčas, tokie ištaisymai atliekami teismo sprendimo pagrindu (CK 3.313 straipsnio 2 dalis). Įrašo ištaisymas teismine tvarka patikimiau apsaugo teisėtus asmenų interesus nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas A. A. 2006 m. balandžio 4 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurą su prašymu pakeisti A. A. gimimo liudijime įrašus „Tėvai“, nurodant, kad A.A. motina yra A.O. (b. l. 20). Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuras 2006 m. gegužės 18 d. išvada byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintomis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, ištaisyti duomenis apie pareiškėjo tėvus Civilinės metrikacijos įstaigoje nėra pagrindo; dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo pareiškėjui siūloma kreiptis į gyvenamosios vietos teismą (b.l. 21).

Pareiškėjas A. A., kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir teismo prašydamas pakeisti civilinės būklės aktą – atkurtame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), pakeisti A. A. įrašą „Tėvai“, nurodant, kad A. A. motina yra A.O., o duomenis apie tėvą M. A. išbraukti, nurodė, kad taip jis siekia apginti savo ir savo sūnaus R. A. teises, nes nepakeitus įrašo sūnus negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teisių į atsiradusį palikimą po O. L. mirties, nes paveldėdamas turtą praranda teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje nurodytomis lengvatomis.

Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo A. A. prašymas dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo nagrinėtinas teismine tvarka, įvertina visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgia į tai, kad visuotinai yra žinomi istoriniai faktai apie antrąją Lietuvos Respublikos sovietų okupaciją 1944-1990 m., partizaninį karą ir represijas, kurių buvo imtasi prieš asmenis, bendradarbiavusiais su partizanais. Teismas atsižvelgia į tai, kad vienas iš pagrindinių Civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis), tuo tarpu Civilinės metrikacijos įstaigai pagal pareiškėjo prašymą atsisakius ištaisyti civilinės būklės akto įrašą, vienintelis šios teisės gynimo būdas yra teisminis. Teismas įvertina tai, kad pareiškėjas A. A. savo pareiškimu ištaisyti civilinės būklės akto įrašą iš esmės siekia, kad atkurtame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), būtų pakeistas įrašas apie tėvus, nurodant, kad jo motina yra A.O., o duomenis apie tėvą M. A. išbraukti. Nors toks įrašo ištaisymas teisiškai iš esmės reiškia asmenų, civilinės būklės akto įraše įrašytų tėvais, tėvystės nuginčijimą, ir naujos motinystės nustatymą (CK 3.146 – 3.153 straipsniai), tačiau įvertinus aukščiau nurodytas specifines šios bylos aplinkybes ir tai, kad tiek A. A. atstatytame gimimo akto įraše nurodyti tėvai M. A. ir M. A., tiek nurodoma tikroji motina O. A. (L.) yra mirę, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teisės spręstinos bylos dėl civilinės būklės akto ištaisymo teismine tvarka, nes tik taip gali būti apgintos pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teisės, juolab, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įrašo ištaisymas teismine tvarka patikimiau apsaugo teisėtus asmenų interesus nuo pažeidimų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašomas civilinės būklės akto įrašo ištaisymas nagrinėtinas teismine tvarka (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustatė, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), tėvais nurodyti M. A. ir M. A. (b.l. 15). Kaip matyti iš byloje esančio 1923 m. spalio 11 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), (duomenys neskelbtini) gimė O. A., kurios tėvais taip pat nurodyti M. A. (32 m.) ir M. A. (29 m.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) O. A., gim. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir tapo L. (b.l. 17-18). Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2004 m. rugpjūčio 21 d. (b.l. 19), po jos mirties 2011 m. kovo 9 d. Kauno m. 5-ojo notarų biure buvo išduotas liudijimas R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris yra priėmęs palikimą pagal testamentą po testatorės O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. rugpjūčio 21 d., kuri mirė nespėjusi palikimo įforminti savo vardu po sutuoktinio J. L. mirties 2002 m. kovo 28 d. (b.l. 8).

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo akto įraše Nr. 5 (b.l. 15) yra neteisingai nurodyti A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, jais įrašant M. A. ir M. A., visų pirma vertina paties pareiškėjo A. A. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad jo tėvai yra užrašyti diedukai, nes tikroji mama O. L. nenorėjo, kad jis būtų sūnus, kadangi norėjo būti panele, tėvas buvo miškinis, su kuriuo kontaktų nebuvo turėjęs ir kuris buvo nušautas 1944-1945 m. Pareiškėjas A. A. taip pat nurodė, kad jo mama O. L. apie tai, kad yra jo motina pasisakė tik gimus sūnui R. A., ir po to jo santykiai buvo kaip su mama (b. l. 35, 36, 46, 47). Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo R. A., nurodęs, kad močiutė O. L. jam yra minėjusi, kad tėvo gimimo įraše įrašyti ne tikrieji tėvai (b. l. 47). Teismas taip pat įvertina liudytojos R. A. parodymus teismo posėdžio metu, kuri parodė, jog O. L., pasiūlius jai būti A. A. krikšto motina (kūma), pasakė, kad ja būti negali, nes yra Remigijaus senelė ir A. mama, t. y. ji patvirtino esanti A. mama (b. l. 48). Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji, būdama bylos dalyvių kaimynė, žino, jog pareiškėjo A. A. mama yra O. A. (L.), seneliai užrašė A. sau, nes O. buvo išėjusi į mišką, pareiškėjo tėvas buvo partizanas – T.. Liudytoja taip pat nurodė, kad seniai žinojo, jog O. yra pareiškėjo mama, jos tėvams tai papasakojo pareiškėjo seneliai, o ji iš savo tėvų sužinojo, be to, kad O. buvo nėščia visi matė ir žinojo (b. l. 48). Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra A. kaimynė, pareiškėjas yra O. vaikas, seneliai A. užsirašė A. sau kaip sūnų, nes jo tėvas buvo partizanas, ji pati matė kaip O. laukėsi (b. l. 49). Liudytoju teisme apklaustas J. A. parodė, kad jo sesuo yra mirusi O. L., o A. yra sesers sūnus, pažymėjęs, kad sesuo draugavo su miškiniu, paskiau susilaukė sūnaus, tuo tarpu kai miškinį nušovė, tai jo tėvai A. persirašė sau (b. l. 56).

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo A. A., suinteresuoto asmens R. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nuoseklių ir sutampančių liudytojų R. A., J. P., M. Ž. ir J. A. parodymų sprendžia, kad jų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15) yra neteisingai nurodyti A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, jais įrašant M. A. ir M. A.. Teismas taip pat įvertina, kad civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo A. A. pareiškimui dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo (b.l. 41). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad minėti įrašai turi būti pakeisti, civilinės būklės akte – atkurtame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), A. A. motina įrašant O. A. (L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir išbraukiant duomenis apie tėvą M. A.. Civilinės būklės aktų pakeitimas reikalingas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, siekiant apginti suinteresuoto asmens R. A. teises tinkamai realizuoti savo teisę paveldėti palikimą, atsiradusį po senelės O. L. mirties, pasinaudojant Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje nustatytomis mokesčio lengvatomis. Teismo įsitikinimu, šios bylos individualiomis aplinkybėmis patenkinus pareiškimą, toks teismo sprendimas atitinka jam keliamus teisingumo vykdymo reikalavimus, teisę taikant ne formaliai, o siekiant teisinių tikslų ir visų pirma ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 514 straipsnio 2-3 dalys). Pakeisti įrašus įpareigotinas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuras (CPK 516 straipsnis, CK 3.313 straipsnis, Civilinės metrikacijos taisyklių 103 - 105 punktai).

Iš pareiškėjo priteistinos 31,52 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, nes suinteresuotas asmuo neturėjo priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 514 - 516 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurą pakeisti civilinės būklės akte – atkurtame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), A. A. įrašą „Tėvai“, nurodant, kad A. A. motina yra O. A. (L.), a. k. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą M. A. išbraukti.

Priteisti iš pareiškėjo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 31,52 Lt (trisdešimt vieną litą penkiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.