Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei R. P., kaltinamojo gynėjai – advokatei L. G., nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminiui atstovui G. V., nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminio atstovo G. V. advokatui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. sukėlė mažamečiui fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2014-02-05 apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini), atėjęs į klasę, kur vyko pamoka, sugriebęs ir užlaužęs ranką nukentėjusiam P. V., išsivedė jį iš pamokos į mokyklos koridorių, kur grasindamas primušti, griebė nukentėjusiam už kairės ausies ir už jos tempė, taip pat sugriebęs ranka už kaklo, padarė odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas odoje kaklo priekiniame ir dešiniame paviršiuose, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir 284 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. S. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad P. V. jo dukrą mušė, iš jos tyčiojosi ir tai tęsėsi kurį laiką. Dėl elgesio su dukra jis į policijos pareigūnus nesikreipė, telefonu kalbėjo su auklėtoja ir socialiniu pedagogu. Kaltinime nurodytą dieną P. V. mergaitę suspardė, dėl ko ji kreipėsi į seselę, paskambino jam, kad jis ją parvežtų namo. Atvykęs į mokyklą jis susirado socialinį pedagogą, sutarė, kad jis atves P. V.. Tuo metu vyko matematikos pamoka. Jis, su mokytojos leidimu, paėmė vaiką ir išėjo. P. klausė, kodėl jis muša jo dukrą, tačiau berniukas nieko nepaaiškino, jis pasakė, kad kitą kartą kvies policijos pareigūnus, tačiau ir į tai vaikas nieko neatsakė. Dabar tiksliai pasakyti negali už kurios rankos laikė vaiką, tačiau berniukas nuolat sukiojosi bandė pasprukti, jis jį laikė. Jo tikslas buvo nuvesti vaiką pas socialinį pedagogą. Einant iš trečio aukšto į antrą, prie laiptų berniukas užsikabino už turėklų. Atėjusi psichologė jam padėti atsisakė ir jis berniuką paleido. Vaiką pasiėmė psichologė, jis pasikalbėjęs su socialiniu pedagogu M. ir iš mokyklos išėjo. Dėl jo kaltės nukentėjo berniuko ausis. Berniukui už kaklo jis neėmė, nubrozdinimai galėjo likti nuo drabužių. Tai, kad berniukui bėga kraujas, jis pamatė tik tada, kai psichologė vaiką paėmė už rankos. Vėliau paskambinęs socialiniam pedagogui atsiprašė, paprašė nukentėjusiojo telefono numerio, paskambino atsiprašyti, tačiau su juo kalbėti nenorėjo. Jis bandė susitaikyti, tačiau nukentėjęs reikalavo 5 tūkstančių litų ir kad jis mokykloje viešai atsiprašytų. Dėl pareikalautos sumos jis sutinka, tačiau viešai atsiprašyti dėl sveikatos problemų bijo. Šiuo metu dukra mokosi kitoje klasėje, situacija pagerėjo, nors dar kartais po pamokų P. V. ją bando užpulti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Byloje esančiame G. V. policijos pareigūnams pateiktame protokole – pareiškime nurodyta, kad 2014-02-05 apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas jo nepilnametis sūnus – P. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jį sužalojo E. B. tėvas, pamokos metu užėjęs į klasę. Vyriškis išsitempė jo sūnų už ausies iš klasės, ko pasekoje jam atsirado kraujosruvos, taip pat smaugė sūnų už kaklo, dėl ko taip pat atsirado kraujosruvos. (b.l. 3)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. V. paaiškino, kad 2014-02-05 per ilgąją pertrauką apie 12.20 val. jis žaidė su klasės drauge E. B., t.y. gaudė vienas kitą. B. E. jam įspyrė į koją. Jis ją pavadino „ryža“ ir įspyrė jai du kartus į koją. E. užsimojo jam spirti, tačiau jis užblokavo jos spyrį savo koja ir ji atsitrenkė į jo batą, dėl ko jai suskaudo koją. E. nuėjo pas medicinos seselę ir ją paleido namo. Jis nuėjo į pamoką. Į matematikos pamoką užėjo E. tėtis ir prie visų mokinių paklausė „Kur yra P.?“. Jis atsistojo. E. tėvas, priėjęs prie jo, sugriebė jį už rankos ir ją užlaužęs išsivedė į koridorių. Jis pradėjo gąsdinti, kad sumuš. Tada griebė už kairės ausies ir ją suspaudęs jėga pradėjo stipriai traukti. Po to sugriebė jį viena ranka už kaklo ir ėmė smaugti. Jam trūko oro. Tuo metu pro šalį ėjo mokyklos psichologė, kuri pradėjo drausminti E. tėvą. Taip pat atėjo socialinis pedagogas M. ir jis pradėjo varyti iš mokyklos E. tėvą. T. E. tėvas jį paleido. Jis pastebėjo, kad iš ausies bėga kraujas, ant kaklo liko nubrozdinimai. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė jį į Santariškių ligoninę. (16-17 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. V. paaiškino, kad jam paskambino žmona ir pranešė, kad mokykloje E. tėvas sužalojo sūnų P. ir jį veža į Santariškių ligoninę. Apie 15.00 val. nuvažiavęs į ligoninę pamatė, kad sūnaus kairė ausis buvo kruvina, kaklas nubrozdintas, rankos kruvinos. Sūnus paaiškino, kad mokykloje apsispardė su klasioke E., po ko pamokos metu įbėgo į klasę E. tėvas ir kitų vaikų akivaizdoje už ausies išsitempė jį į koridorių, po to sugriebė jam už kaklo, nuo ko jis buvo pradėjęs dusti. Tuo metu mokyklos koridoriuje priėjo psichologė ir socialinis darbuotojas, kurie sudrausmino E. tėvą ir jis P. paleido. (b.l. 11-13)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. A. paaiškino, kad jis dirba socialiniu pedagogu (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. 2014 m. vasario 05 d., apie 12.15 val., einant koridoriumi prie jo priėjo 6A klasės mokinė E. B., kuri ėjo iš visuomenės sveikatos priežiūros specialistės. E. pasiskundė, kad per pertrauką turėjo konfliktą su klasioku P. V. ir jis jai spyrė į koją, dėl ko jai tuo metu skaudėjo koją. Jis pasakė, kad eitų kartu pakalbėti su P. Nuėjo iki matematikos kabineto. Jis išsikvietė P. į koridorių. Koridoriuje trise kalbėjosi apie įvykusią situaciją. P. pripažino, kad spyrė E. į koją ir jos atsiprašė. P. ir E. sugrįžo į klasę. Neužilgo, eidamas mokyklos antruoju aukštu, sutiko sėdinčią E. Ji pasakė, kad ją mokytoja paleido iš pamokos ir ji dabar sėdi ir laukia tėčio, kuris jai turėjo atvežti pratybų sąsiuvinį. E. pasakė, kad norės su jos tėčiu pakalbėti. Po kelių minučių jis sutiko į mokyklą atvykusį E. tėtį. Matėsi, kad jis buvo pyktelėjęs. E. tėvas norėjo eiti ir pats esamą situaciją išsiaiškinti su P. Jis pasiūlė jam užeiti į kabinetą ir pakalbėti apie įvykusį tarp vaikų konfliktą, taip pat siūlė pakviesti atvykti į mokyklą P. tėvą ar mamą, siūlė duoti P. tėvų telefono numerius, kad galėtų pats pasikalbėti. E. tėčiui aiškino, kad jis pats negali bendrauti su vienu vaiku. Paaiškino, kad pokalbyje turi dalyvauti jis arba P. tėvai. Jie tuo metu buvo mokyklos antrajame aukšte. Kai priėjo prie savo kabineto, atrakino jį, atsigręžė ir pamatė, kad E. tėčio nėra. Paliko atrakintą kabinetą, grįžo prie laiptinės ir pamatė P., E. tėtį, E. ir šalia stovinčią psichologę V. I.. V. stovėjo užsisukusi nugara, o E. tėtis laikė P. suėmęs už kaklo ar tai pečių. Jis priėjęs pasakė: „Ką Jūs čia darote?“. V. paėmė P. ir nuvedė pas visuomenės sveikatos priežiūros specialistę. Matė, kad P. kraujavo kairė ausis. E. tėtis piktai išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad mokykla nesiima jokių veiksmų dėl P. elgesio ir pasakė, kad kitą kartą kreipsis į policiją. Jis išėjo iš mokyklos. Jis nuėjo pas visuomenės sveikatos priežiūros specialistę, kuri P. sustabdė kraujavimą. Jis skambino P. mamai, tačiau nepavyko iš karto su ja susisiekti, kadangi ji nepakėlė telefono ragelio. Dėl ant P. kaklo atsiradusių kraujosruvų paskambinęs telefonu 112 iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai išsivežė P. į ligoninę apžiūrai. Vėliau paskambino P. mama ir ji buvo informuota, kad jos sūnus vežamas į ligoninę. Kitos dienos rytą į mokyklą buvo atvykusi P. mama ir jie aptarė įvykusią situaciją. Apie 12.00 val. telefonu paskambino E. tėvas ir atsiprašė dėl įvykusios situacijos. (38-39 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. paaiškino, kad 2014 m. vasario 5 d. vedė 6A klasės mokiniams matematikos pamoką. Pamoka prasideda 11.55 val., o baigiasi 12.40 val. Prasidėjus pamokai, mokinė E. B. pasakė, kad jai skauda koją ir pasiklausė ar galėtų nueiti pas medicinos seselę. Ji E. išleido. Grįžusi į pamoką, E. pasakė, kad medicinos seselė ją atleido nuo pamokų ir pasiėmusi kuprinę išėjo iš pamokos. Ji pati neklausinėjo E, kas jai atsitiko. Pamokos pabaigoje, pasibeldęs į klasės duris ir atidaręs duris, įėjo nepažįstamas vyras. Jis paklausė mokinių, kuris yra P. P. atsistojo. S. S. priėjo prie P. ir jį už rankos išsivedė. Tėvelis buvo ramus, jo elgesyje nematė jokios agresijos, P. išsivedė gražiai, be jokios prievartos. I. P., jis nieko nepaaiškino. Ji pagalvojo, kad yra kažkas svarbaus. Kas įvyko už klasės durų ji nežino, jokio triukšmo nesigirdėjo. P. į klasę negrįžo. Pertraukos metu į klasę atėjo socialinis darbuotojas M. ir paklausė kaip vyriškis iš klasės išsivedė P. Iš socialinio darbuotojo sužinojo, kad P. atžvilgiu tėtis panaudojo smurtą ir jam iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pamokos pradžioje socialinis darbuotojas M. buvo pasikvietęs P. į koridorių, tačiau jis užtruko ten trumpai. Dėl ko jis buvo pakviestas, ji nežinojo. (40 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. I. paaiškino, kad ji dirba psichologe (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2014 metų vasario 05 d. apie 12.25-12.30 val. buvo mokyklos antrajame aukšte ir tuo metu lipo laiptais į viršų. Išgirdo, kad laiptų aikštelėje virš jos (trečiajame aukšte) mokinys sako žodžius: „paleiskite mane“. Ji palipo laiptais ir pamatė priešais save nepažįstamą vyrą, kuris laikė mokinį už ausies (vaiko nepažinojo, vėliau sužinojo, kad tai 6A klasės mokinys P. V.). Pamatė, kad mokinio ausis kruvina. Šalia berniuko ir vyro buvo dar mergaitė (kaip vėliau sužinojo 6A klasės mokinė E. B.). Ji vyriškiui liepė paleisti vaiką. Jis įpykusiu tonu pasakė; „vedu į policiją, pasitraukite“. Tuo metu atėjo prie jų socialinis pedagogas M. A., kuris pamatęs kruviną berniuko ausį nusistebėjo ir paklausė vyro:“ ką Jūs padarėte?“. Tuo metu vyras paleido berniuką. Ji nusivedė berniuką pas medicinos seselę. Berniukas buvo išsigandęs, susigraudinęs. M. pasiliko su vyru kalbėtis. Mokyklos medicinos seselė P. suteikė pirmąją pagalbą. (41 b.l.)

Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G433/14(01) nurodyta, kad P. V. padaryti odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos odoje kaklo priekiniame ir dešiniame paviršiuose, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014-02-05. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį. (22 b.l.)

Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G2838/14(01) nurodyta, kad P. V. padaryta odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos odoje kaklo priekiniame ir dešiniame paviršiuose, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014-02-05. Kliniškai nustatytas potrauminis kairės ausies klausos nervo uždegimas, sužalojimu nevertinamas, kadangi jis nustatytas praėjus 1,5 mėnesio nuo patirtos traumos, todėl tiesiogiai susieti kairės ausies klausos nervo uždegimą su patirta trauma negalima. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (31 b.l.)

(duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės L. K.-S. pranešime dėl 6A klasės mokinio P. V. sužalojimo, nurodyta, kad 2014-02-02 apie 12.15 -12.30 val. 6A klasės mokinės E. B. tėvas (globėjas) atėjo į matematikos pamoką ir išsivedė iš klasės 6A klasės mokinį P. V.. Vaikui buvo sužalota ausis ir kaklas. P. V. buvo suteikta pirmoji pagalba, iškvieti medikai bei informuoti tėvai. Prieš šį įvykį tarp P. ir E. įvyko konfliktas. Apie šį konfliktą su vaikais kalbėjo socialinis pedagogas. Socialinis pedagogas koridoriuje sutiko E. B. tėvą (globėją), pasiūlė dėl vaikų konflikto sprendimo pašnekėti socialinio pedagogo kabinete. E. tėvas (globėjas) buvo įspėtas, kad pats be P. V. tėvų negali aiškintis su mokiniu iškilusio konflikto, bet tėvas (globėjas) nuėjo. Vėliau buvo sužalotas 6A klasės mokinys – P. V.. (34 b.l.)

(duomenys neskelbtini) mokyklos Visuomeninės sveikatos priežiūros specialistės A. M. pranešime nurodyta, kad 11.58 val. pas VSPS apsilankė E. B. dėl kojos traumos. S. V. iš 6A klasės. 12.35 val. pas VSPS apsilankė P. V.. Kraujavo iš kairės ausies. Smaugimo žymės. Kraujavimas sustabdytas. Iki 13.10 val. Negalima prisiskambinti P. V. tėvams. Iškviesta greitoji. (35 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis S. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pilnai pripažino, nurodydamas, kad jam paskambino dukra ir prašė atvažiuoti bei paimti ją iš mokyklos, kadangi ji buvo suspardyta. Atvykęs į mokyklą su socialiniu pedagogu sutarė, kad jis atves berniuką ir nuėjo į klasę, kur tuo metu vyko matematikos pamoka. Jis įėjęs į klasę pasiėmė berniuką ir jį išsivedė. Vedant vaiką pas socialinį pedagogą, vaikas bandė pasprukti, tačiau S. S. neleido vaikui pasprukti ir jį laikė. Prie laiptų berniukas užsikabino už turėklų. Tuo metu atėjo psichologė, kuri pasiėmė vaiką ir tada jis pamatė, kad vaikui bėga kraujas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl to, kad savo veiksmais sužalojo vaikui ausį, o ant kaklo esantys nubrozdinimai, kaltinamojo teigimu, galėjo atsirasti nuo drabužių. Šie kaltinamojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu ir iš esmės yra patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga. Byloje esanti 2014-02-07 specialisto išvada Nr. G433/14(01) patvirtina, kad P. V. padaryti odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos odoje kaklo priekiniame ir dešiniame paviršiuose, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014-02-05. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuos pačius P. V. padarytus kūno sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir byloje pateikta 2014-10-31 specialisto išvada Nr. G2838/14(01). S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Taip pat viso proceso metu kaltinamasis S. S. pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje, šiuo atveju veikos padarymo motyvai reikšmės neturi, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Byloje įrodyta, kad S. S. nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kaltinamojo įžūlūs veiksmai pasireiškė tuo, kad jis atėjęs į vykusią pamoką, išsivedė P. V. iš pamokos į koridorių, kur grasindamas primušti, griebė nukentėjusiajam už kairės ausies, už jos tempė, taip pat sugriebęs ranka už kaklo padarė odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas odoje kaklo priekiniame ir dešiniame paviršiuose, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiname dilbyje. Kaip nurodė teismo posėdyje kaltinamasis, jis norėjo išspręsti susidarysią problemą, kadangi prieš jo dukrą nukentėjusysis nuolat vartojo smurtą, iš jos tyčiojosi, tačiau smurtinio pobūdžio veiksmų naudojimas prieš nukentėjusįjį ginant savo interesą nėra pateisinami. Atsižvelgiant į S. S. veiksmus ir elgesio motyvus šio nusikaltimo padaryme, kilusias pasekmes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas J. S., kaltinamojo S. S. žmonos, prašymas perduoti S. S. jai pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. ir atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

S. S. pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl tokių savo veiksmų. Turtinę žalą atlyginti sutinka. Tiriant S. S. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamų veikų padarymo momentu ir šiuo metu S. S. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. I. charakterizuojamas kaip pareigingas ir atsakingas direktorius. S. S. yra vedęs turi tris pilnamečius vaikus ir augina nepilnametę E. B..

Prašyme laiduotoja J. S. nurodė, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, nuo 1999 m. dirba (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos J. S. charakteristikos matyti, kad ji yra pareiginga, visada laiku ir kruopščiai atlieka savo pareigas. Remiantis pateiktais duomenimis yra pagrindo manyti, kad J. S. yra tinkama laiduotoja, ji verta teismo pasitikėjimo. Laiduotoja nėra teista, administracine tvarka nebausta. S. S. prašyme nurodytus teiginius patvirtina (duomenys neskelbtini) įstaigų dokumentų skyriaus vedėjos charakteristika apie J. S., pažyma apie asmens duomenis, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog S. S. žmona J. S. nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui – savo vyrui S. S. – gali daryti teigiamą įtaką.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė 142,39 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareikštas civilinis ieškinys byloje atlygintas. (45, 49, 51 b.l.)

Nagrinėjant bylą teisme nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pateikė civilinį ieškinį dėl 18 eurų turtinė žalos atlyginimo, kurią nukentėjusysis patyrė pirkdamas būtinus vaistus, taip pat 1500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta mažamečio P. V. sveikata, dėl ko jis patyrė skausmą ir nepatogumus. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusįjį neretai kamuoja skausmai dėl patirtų sužalojimų, baimė išeiti į viešumą ar eiti į mokyklą. Dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgyveno sukrėtimą. Išeidamas į viešumą nukentėjusysis nesijaučia saugus, dėl sumažėjusio pasitikėjimo žmonėmis pablogėjo bendravimas su jais.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Šie įstatymai nurodo tik kriterijus, į kuriuos teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau pateikdamas ieškinį civilinis ieškovas turi pagrįsti jo civiliniame ieškinyje nurodytus kriterijus, kurie, jo nuomone, sudaro neturtinės žalos sumą. Šie kriterijai grindžiami BPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

S. S. 2014-02-05 P. V. savo veiksmai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ko pasekoje, kaip nurodė nukentėjusiojo atstovas, jam pablogėjo sveikata ir teko gydytis. Prie civilinio ieškinio byloje pateiktas „Euro vaistinė“ 2014-04-24 kvitas, patvirtinantis, kad buvo pirkti vaistai. Teismui nekyla abejonių dėl padarytos turtinės žalos, todėl civilinis ieškinys dėl 18 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sužalojimų pobūdį, t.y. P. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų jis patyrė dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus nepatogumus, susijusius su tuo, kad teko gydytis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, prieš jį buvo padaryti fiziniais smurtiniai veiksmai, jie padaryti jo mokykloje, apie ką sužinojo jo mokslo draugai. Tačiau svarbu yra tai, kad byloje nepateikti jokie duomenys, kad P. V. padaryti sužalojimai sukėlė rimtus ilgalaikius sutrikimus ar pavojų sveikatai. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, kliniškai nustatytas potrauminis kairės ausies klausos nervo uždegimas, sužalojimu nevertinamas, kadangi jis nustatytas praėjus 1,5 mėnesio nuo patirtos traumos, todėl tiesiogiai susieti kairės ausies klausos nervo uždegimą su patirta trauma negalima. Civilinis ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl patirtų sužalojimų sumažėjo P. V. aktyvumas ir bendravimo galimybės, sutriko jo mokymosi veikla. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgiama ir į kaltinamojo materialinę padėtį, t.y. į tai, kad S. S. dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra labai didelės, jis augina mažametį vaiką, kaip nurodė kaltinamasis, jis turi sveikatos problemų, kas reikalauja papildomų finansinių išlaidų. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas ir tenkintinas. Teismas mano, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 500 Eurų suma.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai: Nr. 40817 ir Nr. 40911, patvirtinantys pinigų sumokėjimo faktą advokatui G. P., už jo ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme suteiktas teisines paslaugas. Šios išlaidos teismo pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

S. S., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį J. S. atsakomybei vieneriems metams ir baudžiamąją bylą nutraukti. Užstato neskirti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. S. panaikinti.

Iš dalies tenkinti civilinį ieškinį. Iš S. S. priteisti P. V. naudai 18 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. S. priteisti G. V. 590 eurų jo turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.