Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. C. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl A. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2003-06-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, 2005-04-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį. Nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę, konfiskuotas 21590 Lt vertės turtas. Bausmės pradžia 2002-02-11, bausmės pabaiga 2012-02-01.

2008 m. balandžio 22 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas teikimą atmetė, argumentuodamas tuo, kad A. C. neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, 3 metai 9 mėnesiai ir 9 dienos. Teismas padarė išvadą, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinama nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, dėl to išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas, apylinkės teismo nutartis panaikintina ir dėl pataisos namų administracijos teikimo priimtinas naujas sprendimas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis. Taikydamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį nuteistojo A. C. atžvilgiu, teismas įstatymą pritaikė netinkamai. Šios įstatymo normos 3 dalis nustato formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai yra, asmenų ratą, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, o straipsnio 1 dalis nustato materialųjį tokio lygtinio paleidimo pagrindą. A. C. atlikęs daugiau kaip ½ dalį paskirtosios bausmės, ją atliko lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas, nustačius materialųjį pagrindą, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje. Šis pagrindas yra vienas- tai teismo išvada, kad asmenį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Apylinkės teismas tokios išvados nepadarė, argumentuodamas tuo, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinama nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Apygardos teismas su šia argumentacija nesutinka. Atlikdamas bausmę, A. C. buvo trylika kartų paskatintas, vieną kartą 2003 m. baustas už tai, kad garsiai bendravo su kitų kamerų nuteistaisiais. A. C. aktyviai dalyvavo programose ir renginiuose, jį teigiamai apibūdino pataisos įstaigos administracija, taip pat nurodydama apie teigiamą galimą jo integraciją į visuomenę. Byloje yra duomenys, kad A. C. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis turės kur apsigyventi, jam bus suteiktas darbas.

Teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra savitikslė. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai apie bausmės paskirtį, neturi būti siejami su bausmės vykdymu. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės paskirtį, be kito ko numato, jog bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su bausmės skyrimu, reguliuoja teismo skiriamos bausmės teisingumą. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio ir už kokio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmė yra paskirta, lygtinio paleidimo sąlygas reguliuoja jau ne baudžiamasis įstatymas, bet Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, o šio kodekso 158 straipsnis nustato asmenų ratą, kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas. Taigi, darydamas išvadą apie tai, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas turi taikyti normas susijusias ne su bausmės skyrimu, bet su tos bausmės vykdymu.

Nors tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra visų nuteistųjų pareiga, teigiamas požiūris į bausmės atlikimą nuteistiesiems nėra visuotinai būdingas. A. C. yra atlikęs daugiau kaip šešis metus laisvės atėmimo bausmės, per tą laiką bausmės atlikimo vietoje elgėsi taip, kad galima daryti išvadą, jog jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Kad būtų vykdoma ši priežiūra, panaikinus nutartį ir patenkinus pataisos įstaigos administracijos teikimą, A. C. skirtini įpareigojimai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, teismas

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti.

Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teikimą tenkinti. A. C., gim. (duomenys neskelbtini), iš pataisos įstaigos lygtinai paleisti, neatlikus 3 (trejų) metų 8 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Nustatyti A. C. šias pareigas: draudimą išeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, pareigą registruotis pataisos inspekcijoje du kartus per mėnesį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.