Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,

dalyvaujant pareiškėjui-nukentėjusiajam V. M. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jo atstovui advokatui Egidijui Storpirščiui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą“),

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. L. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą“),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundą dėl administracinio nusižengimo byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo, kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini)Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos buvo gautas V. M. skundas. Jame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)jo prašymu matininkas atliko jam priklausančio žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini)matavimus, kurių metu nustatė, kad jam priklausančiame sklype yra svetimų asmenų statinių. Informuoja, kad nei vienam asmeniui nėra suteikęs teisės statyti jokius statinius. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir juos patraukti atsakomybėn.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vyriausias specialistas S. Ž. (duomenys neskelbtini)M. L. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad 2020 m. liepos 19 d. 9 val. buvo atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimas vietoje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)patikrinimo metu nustatyta, kad į privatų žemės sklypą (duomenys neskelbtini)kurį nuosavybės teise valdo V. M., patenka žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo M. L., juosiančios tvoros pamato dalis, taip pat privačiame žemės sklype įrengtas įvažas 9aikštelė) į M. L. privatų žemės sklypą, šalia įvažo pasodinti dekoratyviniai želdiniais, ir tokiu būdu yra užimtas ir naudojamas su M. L. žemės sklypu (duomenys neskelbtini), besiribojančio privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 0,0057 ha plotas. Toks žemės naudojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.

NŽT skyriaus vedėjas Z. D. D., administracinio nusižengimo bylos medžiagoje (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini)priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. L. atžvilgiu, nes esant ankstesnio savininko sutikimams vykdyti veiklą jo privačiame žemės sklype, gretimo žemės sklypo savininko atliktas įvažiavimo, kietų dangų įsirengimas, dekoratyvinių želdinių sodinimas nelaikomi neteisėtais veiksmais. Už tvoros užtvėrimą ant sklypų ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, turint žemės savininko išduotą sutikimą, administracinė atsakomybė nekyla, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties elementų - nėra savavaliavimo, tyčios, ir tokia veikla, atlikta su žemės savininko sutikimu, negali būti priskirta visai visuomenei ar kuriems nors atskiriems visuomenės nariams pavojingai veiklai (ANK 2 straipsnio 1 ir 4 dalys, ANK 5 straipsnio 2 dalis). Konstatuojama, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties elementų, sudarančių pagrindą kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnį. Pažymėtina, kad atlyginimo ir naudojimo (duomenys neskelbtini)) klausimai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (duomenys neskelbtini)gautas persiųstas V. M. atstovo advokato E. Storpirščio skundas dėl (duomenys neskelbtini)priimto Institucijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad V. M. nesutinka su priimtu Nutarimu, kuris priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylos medžiagą išnagrinėjusi ir nutarimą priėmusi institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, byla išnagrinėta neišsamiai ir vienpusiškai, neteisingai aiškintos reikšmingos bylai aplinkybes. Įrodymai vertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles, dėl ko Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl skundžiamas toliau nurodomais teisiniais argumentais ir motyvais. V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)NŽT Šiaulių skyrius žemės naudojimo patikrinimo akte Nr(duomenys neskelbtini) konstatavo, kad „<...> įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)NŽT Šiaulių skyrius, įpareigotas (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytais pažeidimais, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), M. L. surašydamas administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kad į privatų žemės sklypą (duomenys neskelbtini)kurį nuosavybės teise valdo V. M., patenka žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo M. L., juosiančios tvoros pamato dalis, taip pat privačiame žemės sklype įrengtas įvažas (aikštelė) į M. L. privatų sklypą, šalia įvažo pasodinti dekoratyviniai želdiniai, ir tokiu būdu užimtas ir naudojamas su M. L. žemės sklypu (duomenys neskelbtini)besiribojančio privataus V. M. žemės sklypo (duomenys neskelbtini)plotas. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis, atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Toks žemės naudojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus. (duomenys neskelbtini)NŽT Šiaulių skyrius žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (duomenys neskelbtini)ir vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė nutarimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atmestini Nutarimo motyvai, kad gretutinio žemės sklypo savininko atliktas tvoros pamato įsiterpimas, įvažiavimo, kietų dangų įsirengimas, dekoratyvinių želdinių sodinimas nelaikomi neteisėtais veiksmais, o administracinė atsakomybė nekyla, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties elementų - savivaliavimo ir tyčios. (duomenys neskelbtini)), kuriame įsiterpia M. L. priklausančio gretutinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) tvoros pamatas, M. L. naudojamas įvažiavimas, kietų dangų (trinkelių) aikštelė, M. L. pasodinti dekoratyviniai želdiniai, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. M.. Reikalinga pažymėti, kad V. M. nėra davęs gretutinio sklypo savininkui M. L., leidimo ar sutikimo naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Jokie juridiniai faktai, sutartys ar susitarimai su gretutinių sklypu savininkais V. M. priklausančio žemės sklypo nuosavybės dokumentuose jo įsigijimo dieną ir šiai dienai nėra registruoti. M. L. atliktas Žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas lig šiol nepašalintas, V. M. priklausanti užimta ir naudojama žemė neatlaisvinta. M. L. į V. M. raginimus atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemę nuo statiniu, želdinių, kietosios dangos klojimų įvažoje ir aikštelėje, nereaguoja taigi, net ir po Institucijos patikrinimo, M. L. nesiėmė jokių veiksmų pats pašalinti Institucijos nustatytą pažeidimą ir po šiai dienai vykdo administracinį nusižengimą, neteisėtai priskirdamas sau ir naudodamasis V. M. nuosavybę savo reikmėms. Skundžiamame Nutarime konstatuojama, kad M. L. veiksmuose nėra savivaliavimo. Reikalinga atkreipti dėmesį, kad savivaliavimo, kaip savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų Įgyvendinimo tvarka. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad M. L. neteisėtai naudojasi V. M. priklausančia žeme ir jo veiksmai kvalifikuotini kaip tęstinis ir administracinio protokolo surašymo momentui ir šiai dienai administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius. Neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Aktuali tik užėmimo aplinkybė. Žemės užėmimo faktas yra žemės priskyrimas savo poreikiams tenkinti. Iš (duomenys neskelbtini)patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos medžiagos, buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kad M. L. užimdamas ir savo reikmėms po šiai dienai naudodamas dalį V. M. priklausančio žemės sklypo yra asmuo trauktinas atsakomybėn, o V. M. yra nukentėjusysis. Konkrečios bylos kontekste būtina pažymėti, kad kaip minėta M. L. užimant ir savo reikmėms naudojant V. M. priklausantį turtą, dalį žemės sklypo, buvo pažeistos V. M. turtinės teisės ir būtent V. M. yra nukentėjusysis, todėl (duomenys neskelbtini)NŽT Šiaulių skyriui surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)ir V. M. nepripažįstant nukentėjusiuoju buvo padarytas ANK 609 straipsnio pažeidimas įtakojęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir neteisėto nutarimo priėmimą, kuris turi būti naikintinas. Žala, kaip būtinasis administracinio nusižengimo požymis ANK 110 straipsnio sudėtyje nenumatytas, tačiau V. M. turimos turtinės teisės ir interesai į asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti gretutinio sklypo savininkui M. L. savo poreikiams tenkinti priskiriant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, t. y. administraciniu nusižengimu. Institucija atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą nesilaikė (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmu nutartyje konstatuotų aplinkybių ir netyrė, nevertino nedetalizavo skirtingomis veikomis ir objektais M. L. užimtų, priskirtų ir savo reikmėms naudojamu V. M. priklausančio žemės sklypo dalių. Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau vadinama - CK) turtinė žala apibrėžiama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (6.249 str. 1 d.), taigi M. L. užimant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, V. M. tiesiogiai neteko dalies savo turto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Reikalinga pripažinti, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagą nagrinėjusi ir nutarimą priėmusią Institucija nesilaikė aukščiau aptartų ANK ir kitų teisės aktų nuostatų, skundžiamo Nutarimo išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų rinkimu ir viseto vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Prašo: pripažinti V. M. nukentėjusiuoju; panaikinti (duomenys neskelbtini)Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus nutarią administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini)ir perduoti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui; arba panaikinti (duomenys neskelbtini)Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini)ir paskirti administracinę nuobaudą M. L., remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (duomenys neskelbtini)gautas M. L. atsiliepimas į skundą, kuriame nurodoma, kad Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir yra kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo. Sklypas (duomenys neskelbtini)) tęsinys ir įvažiavimas į kitas gatves. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę (duomenys neskelbtini)žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)konstatavo, kad įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad ginčo objektu tapusi tvora į žemės sklypą, įsirėžusi iki 17 cm, kiti pažeidimai siejami su ribos posūkio tašku (riboženkliais). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Pastebėtina, kad žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini)ir su juo besiribojantys žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad leidžiama paklaida sudaro 30 cm. Šiuo atveju V. M. nurodomas ginčo objektu tapusios tvoros tariamas įsiterpimas (iki 17 cm) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo atveju neviršija leidžiamos maksimalios paklaidos. Svarbu ir tai, kad jis prieš statant tvorą savo žemės sklype (duomenys neskelbtini)yra gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)- tuometinio sklypo savininko sutikimą (duomenys neskelbtini). Gerinant (duomenys neskelbtini), buvo daromi darbai (išklotos trinkelės, pasodinti medeliai ir pan.) gavus UAB „(duomenys neskelbtini)tuometinio sklypo savininko sutikimą (duomenys neskelbtini). Visi šie darbai buvo padaryti (duomenys neskelbtini). dar iki V. M. įsigyjant žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, nemato savo tiesioginės tyčios buvimo. Nemato pagrindo V. M. pripažinti nukentėjusiuoju.

Pareiškėjas V. M. teismo posėdyje parodė, kad dėl įvykio aplinkybių palaiko advokatą. Jokio rašytinio sutikimo nebuvo davęs, kai įsigijo žemės sklypą jokių sutarčių nebuvo. Kada įsigijo sklypą, negali tiksliai pasakyti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L. teismo posėdyje parodė, kad sutinka su NŽT sprendimu ir palaiko jį. Viskas smulkiai aprašyta, viską padarė su leidimais prieš V. M. įsigyjant sklypą, atsižvelgdamas į detalųjį planą, kad tai bus kelias, šaligatviai, automobilio stovėjimo aikštelė, tas pats pažymėta ir kitoje civilinėje byloje. Joje viskas taip pat nustatyta. Turi būti įgyvendintas detalusis planas, kad turi būti kelias. Kelias susideda iš visų šių elementų: įvažos, dekoratyvinių augalų, bortelių, šaligatvių, dviračių takų. Nieko nėra pažeidęs ir nemano, kad V. M. turi būti nukentėjęs. Visus darbus atliko (duomenys neskelbtini)gavęs leidimus, yra įrodymai ir nuotraukos su datomis. Jeigu V. M. įsigijo sklypus (duomenys neskelbtini)o pirmi skundai prasidėjo 2020 metais, kur jis buvo 4 metus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Andraitienė paaiškino, kad NŽT nesutinka su pateiktu skundu, kaip tik Šiaulių apylinkės teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti, išsamiai išnagrinėjo visus duomenis. Patikrinimo rezultatai (duomenys neskelbtini)užregistruoti žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šio priedo pridėtoje 3 foto fiksacijoje yra aiškiai nurodyta, kad plotas, kurį užima tvora, kurios elementai, pagrinde stulpai įsiskverbia į V. M. žemės sklypą sudaro 2 m², o trinkelių užimamas plotas sudaro 55 m², taip pat yra pažymėta, kad dekoratyvinėje erdvėje yra pasodinti medeliai. Šie duomenys pakankami. Prie patikrinimo akto buvo pridėta schema, kurioje yra aiškiai pažymėtas ir V. M. žemės sklypas, ir M. L. žemės sklypas. Šioje schemoje aiškiai matyti, būtent (duomenys neskelbtini)užimama cemento vieta, tvora pastatyta ant ribos, cemento trinkelių danga yra pažymėta šiame plane ir prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Būtent iš to kampo daryta foto fiksacija. Iš kurios aišku, kurioje vietoje ir kokia danga, ir kad dangos plotas 55 m². Matyti, kad tvora įsiterpia iki 17 cm., trinkelių danga įrengta gatvės inžinerinės infrastruktūros sklype. Buvo išsamiai išnagrinėti visi detalieji planai, tai yra galiojantis detalusis (duomenys neskelbtini)pažymėtas M. L. žemės sklypas, kurį jis įsigijo vėliau ir matyti, kad žemės sklypas, kurį įsigijęs V. M., (duomenys neskelbtini)ir kurio (duomenys neskelbtini)yra skirtas ne kam kitam, o išvažiavimui, įvažiavimui į M. M. sklypą. Egzistuoja ir būtinasis reikalingumas. Tam ir buvo suprojektuoti žemės sklypai. Tą, kurį įsigijo M. L. ir kiti, kurie detaliajame plane pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini)kitais numeriais, jie buvo skirti gyvenamiesiems namams statyti. Kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, tai yra vienbučiams, dvibučiams gyvenamiesiems namams statyti. Kaip nurodyta viešame registre Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. (duomenys neskelbtini)jo paskirtis yra susisiekimui ir inžinerinių koridorių teritorijos, taigi tas sklypas jau savaime buvo skirtas įvažiavimui įrengti, keliui įsirengti ir išvažiavimui, kt. komunikacijoms tiesti. Jis buvo skirtas gyvenamųjų namų žemės sklypams aptarnauti. V. M. žemės sklypo byloje yra pateiktas žemės sklypo planas, kuriame pažymėta pieva, tas planas yra darytas ir jo kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad V. M. (duomenys neskelbtini)turto pardavimų iš varžytinių iš ankstesnio savininko UAB „(duomenys neskelbtini)varžytinių būdu įsigijo turtą, kuris buvo jau visai kitokios sudėties, nebuvo ir iki šios dienos nėra atlikta nauja inventorizacija, tas buvo nustatyta Šiaulių skyriaus vadovui priimant šį nutarimą. Taigi buvo labai išsamiai išnagrinėta, pastebėta, kad varžytinių būdu V. M. įsigijo šį žemės sklypą su visais jame esančiais elementais. Sutikimuose, kuriuos išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)M. L., yra apibrėžta, ką asmuo gali daryti, kokius veiksmus gali atlikti svetimame žemės sklype. Kaip minėjo pareiškėjo atstovas, Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nutartyje pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)vadovas, buvo apklaustas šioje byloje ir jis patvirtino, kad tokius sutikimus, kiek pamena yra davęs, niekas jų nenuginčijo, tai yra ne kas kitą kaip savininkų valia, leisti įsirengti nuovažas, leisti pasodinti medžius, tai yra savininko valia, ta valia yra išreikšta raštu, (duomenys neskelbtini)sutikimuose. (duomenys neskelbtini)sutikimas, kuriame nurodyta, kad gali statyti tvoros pamatą, bei pačią tvorą ant besiribojančių žemės sklypų ribos. Riba yra tiesi nuo vieno taško iki kito. Įrengiant tvorą, savininkai susitarė, kad tvoros gali būti įrengiamos. (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)sutikimas patvirtina, kad yra leidžiama įsirengti įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini)savo sklypus, tvarkyti kelio pakraštes, sodinant veją, dekoratyvinius augalus, įrengiant gatvės bortelius, ar kitaip prižiūrint gatvės aplinką, tvarkyti (duomenys neskelbtini)patvorę. Ankstesnis savininkas, norėdamas parduoti žemės sklypus, žemės sklypai namų valdoms, padarė kelią, nes pardavinėjant su įrengtu keliu, sklypai įgyja didesnę vertę, tai yra privažiavimas, patogumas, investicija. Tuo užsiėmė ankstesni žemės sklypo savininkai, tas taip pat buvo nustatyta. Pirminis savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)kaip matyti iš registrų pažymėjimų, kurie buvo ištirti, M. L. įsigijo sklypą iš „(duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)žemės sklypą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)o vėliau, kaip matyti, (duomenys neskelbtini)turto iš varžytinių metu, įsigijo V. M., tai yra visa seka ir priimant nutarimą buvo įvertinta. Kaip numatyta ANK 5 str., administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, už kurią kyla administracinė atsakomybė, pagal kodekso atitinkamas straipsnio nuostatas. Ar galima laikyti pavojinga veika, statinio statybą, kai žemės sklypo savininkas davęs rašytinį sutikimą ir kai pats sklypas tarnauja pats savaime ir yra skirtas išvažiavimui? - tai nėra laikoma administraciniu nusižengimu, nes šitoje veikoje nėra pavojingumo elemento, nėra tyčios, nes daroma, tvora statoma su savininko valia. Buvo patikrintas ir teisinis reglamentavimas. Tuo metu reglamentavęs statybą leidžiantis dokumentus, nurodė, kad tvora ir trinkelių danga yra nesudėtingi statiniai, kurių statybą reglamentuoja statybos įstatymo nuostatos. O įvažiavimas iš kiekvienos gatvės yra sudėtinis kiekvienos gatvės elementas. Tai numatyta Kelių įstatymo 2 str. 2 d., 3 d.. Šiuo atveju gatvė privati, o ne valstybinė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakyme D1-713, patvirtintas statybos techninio reglamento statybos statinių klasifikavimas, 8 punkte. Statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2014-01-01, kuomet buvo išduoti sutikimai, 23 str. 1 d. reglamentuota, kas yra statybą leidžiantys dokumentai; 23 str. 1 d. 5 p. buvo nustatyta, kada statybą leidžiantys dokumentai yra neprivalomi ir, kad privaloma gauti žemės sklypo, gretimų sklypų savininkų, ar valdytojų sutikimus, šių sklypų savininkų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys iki kurių statybos pradžios buvo gauti, privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos per 1 metus, nuo statybos pradžios dėl statinio statybos savininko, ar administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Kaip jau žinoma ši byla buvo nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme UAB „(duomenys neskelbtini)vadovas G. A., kuris ir pasirašė sutikimus patvirtino, kad jokių pretenzijų įmonė dėl šių trinkelių statybos neturėjo. Pasisakant dėl tvoros, ji pastatoma ant tvoros ribos. Kaip nustatyta patikrinimo akte ir protokole iki 17 cm. vietomis įsiterpia į V. M. žemės sklypą, įsiterpia tik jos elementai - stulpai, tai yra leistina paklaida, jeigu žemės sklypą matuotų skirtingi matininkai. Pagal LR nekilnojamo turto kadastro nuostatus, patvirtintus 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, kaimo vietovėje, kadastrinių matavimų nustatymo metu, statinių statybos statymo metu kaimo vietovėje vienareikšmiškai taikoma paklaida, dėl prietaisų, dėl palydovo padėties. Ta paklaida galima ir nustatant ribą, ta paklaida galioja ir paklaidos ribose pagal kontrolės nuostatus, taip pat NŽT vien dėl tvoros neturėtų pagrindo laikyti tai nusižengimu, pavojinga veika, už kurią kiltų administracinė atsakomybė, nes tvoros elementų dalys patenka paklaidos ribose, o kad visa 55 m² trinkelių dangos yra įrengta V. M. sklype, taip tai yra. Tarp šalių gali kilti civilinis ginčas, tačiau tai yra būtinoji sąlyga įvažiuoti į sklypą ir iš jo išvažiuoti. Statinių statyba, turint savininko sutikimą, nelaikoma pavojinga veika. Dėl to ir Nacionalinės Žemės tarnybos skyriaus vedėjas priėmė (duomenys neskelbtini)nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nesama asmens kaltės. Buvo naudotasi prietaisu koordinatėms apskaičiuoti, tas plotas apskaičiuotas teisingai. Jis sudaro 55 m² ir yra V. M. žemės sklype, už M. L. žemės sklypo. V. M. turimas žemės sklypas yra inžinerinės infrastruktūros objektų teritorija ir jų nutarime yra iš teisės akto pacituota, kam yra skirti tokie sklypai. Jie yra skirti gatvėse, inžineriniams tinklams tiesti ir išvažiavimo vieta yra numatyta detaliajame plane ir ji yra įrengta ten, kur yra įvažiavimų vieta į žemės sklypą. Šiame inžinerinės infrastruktūros sklype įrengtas įvažiavimas, natūralu, kad asmuo įvažiavimui ir išvažiavimui niekada nesirengia savo sklype, jį rengiasi tik kitame žemės sklype iki gatvės važiuojamosios dalies. Gatvės važiuojamoje dalyje yra tam tikras sutankintas gruntas, skaldos, tai matyti iš nuotraukų, bet tai yra važiuojamoji dalis, yra pievutės, nutiesti inžineriniai tinklai, yra sudarytos įvairios servitutų sutartys, jos išviešintos, yra viešame registre. Savininkui, tai yra aišku ir žinoma, trinkelių danga yra nutiesiama už sklypo ribos. Jie nevertino ant inžinerinių tinklų. Inžineriniai tinklai eina gatvės ribose, jie yra visoje gatvėje įvesti, įvesta elektra ir kitos komunikacijos.

Liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriuje vyriausiu specialistu. Viena iš funkcijų valstybinės žemės naudojimo kontrolės funkcija. Vykdo kontrolės veiksmus, dirba su instrumentu, atlieka patikrinimus vietoje, dėl sklypų ribų, kas liečia matavimus. Pamena, kad atliko matavimus, bet ne viską pamena. Patikrinimo aktas atliktas (duomenys neskelbtini). Atliekant šį patikrinimą jo funkcijos buvo nustatyti taškus su GPS imtuvu. Naudojo prietaisą „(duomenys neskelbtini)Deklaruojama 2 mm+1PPM, iki 2 cm paklaida. Sudarė patikrinimo aktą. Trečioje foto fiksacijoje fiksuota riba tarp vieno ir kito sklypo. Į V. M. priklausantį žemės sklypą įsiterpia betono trinkelių įvaža. Šioje situacijos schemoje nefiksuotas atstumas, yra fiksuotas plotas, jeigu gerai pamena. Buvo pateikti teismui duomenys, kaip buvo apskaičiuotas tas atstumas ir ten matėsi plotas ir plotis. Trečioje foto fiksacijoje buvo su programine įranga pakloti taškai, jie nefiksavo atstumo, fiksavo plotą. Tai yra situacijos schema ne mastelinis brėžinys. Iš šios schemos nenustatysi atstumo metrais, centimetrais. Šiuo metu neturi duomenų, pagal kuriuos galėtų nustatyti atstumą. Anksčiau turėjo tokius duomenis, yra teikęs teismui ir kolegei (duomenys neskelbtini). Galimi pažeidimai buvo nustatyti, nes buvo pradėta administracinė teisena. Pažeidimai buvo dėl tvoros galimo įrengimo nesilaikymo ir greičiausiai dėl dekoratyvios erdvės. Trečioje foto fiksacijoje, schemoje matosi, kad trinkelių įrengimo plotas nėra per visą sklypą, maždaug per pusę. Schemoje (duomenys neskelbtini)– cementas, betonas, jeigu gerai pamena yra betoninės grotelės, kurioje yra gal du medeliai. Pati aikštelė tikrai ne per visą sklypą, iš schemos aiškiai matosi. Teismui (duomenys neskelbtini)raštu buvo pateikti duomenys apie atstumą, kokio pločio trinkelių dangos ilgis, kokios koordinatės ir kiek jos įsiterpusios į V. M. žemės sklypą. Tas koordinates skaičiavo ir su prietaiso pagalba nustatė posūkio taškus trinkelių, paskui su specialia programine įranga tie taškai yra paklojami į programą ir apskaičiuojamas.

Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)atliekant matavimą, jo funkcijos - vadovas. Pats tame sklype nebuvo, matavimų neatliko. Į lauką nevažiavo, tik parašą padėjo. Duomenys yra tikri, tuo metu jie buvo tokie. Nepamena, ar jų įmonė matavimą atliko tik (duomenys neskelbtini)Pateiktame žemės sklype yra pažymėta įvaža. Įvaža žymima punktyrinė linija, tai reiškia, kad yra kažkokio kontūro aprašymas. „Ž“ raidė - tai yra žvyras. Tuo metu ten visur buvo žvyras. (duomenys neskelbtini)dominavo žvyro danga. Įvažiavimas į kiemą iki ūkinio pastato, kur apribota punktyrine linija dominavo žvyras. Visos punktyrinės linijos apriboja žvyro kontūrą. Pagal (duomenys neskelbtini)darytą planą: įvažos plotis kraštinėje tarp (duomenys neskelbtini) yra apie 4 metrus, tikslus plotis 3 m. 91 cm. Nuo įvažiavimo iki (duomenys neskelbtini)atstumas 5 m. 10 cm. (duomenys neskelbtini)plotis prie (duomenys neskelbtini)4 m. 96 cm., (duomenys neskelbtini)5 m. 33 cm. Tarp(duomenys neskelbtini)atstumas yra 4 m. 35 cm. Matavimai atliekami tokie kokie yra, pagal vaizduojamą faktą. Matavimai buvo atlikti tikriausiai matuokliu „(duomenys neskelbtini)nematavo, negali tiksliai pasakyti. Buvo matuojama lazeriu, galima paklaida 2-3 cm., viskas priklauso nuo palydovo, gali būti paklaida 3-4 cm. Visi žino, kas atlieka kadastrinius matavimus, koks yra tos dienos faktas, tą ir atvaizduoja. Žvelgiant į planą, pastatas pažymėtas raidėmis „MG“, pavyzdžiui prie(duomenys neskelbtini) važiavimo plotis yra 3 m. 65 cm.; prie (duomenys neskelbtini)3 m. 77 cm., kelias nuveda į „MN“, greičiausiai ten yra garažas – „MN“. Pravažiavimo plotas, ar pakankamas, reikia paklausti to, kas projektavo. Parkavimo vietai būna skiriama 2 m. 40 cm., tai traktuojama, kaip užtenkamas plotis paprastam vartotojui. Įvažos danga žvyras pagal (duomenys neskelbtini)planą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)buvo tenkintas nukentėjusiojo V. M. skundas. Panaikintas (duomenys neskelbtini)NŽT nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu ir byla grąžinta institucijai tirti iš naujo. NŽT pakartotinai (duomenys neskelbtini)priėmus nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. L. atžvilgiu, gautas V. M. atstovo skundas.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad NŽT (duomenys neskelbtini)gavusi V. M. skundą, (duomenys neskelbtini)atlikto žemės sklypo(duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)Nustačius pažeidimus, L. L. atžvilgiu (duomenys neskelbtini)buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. NŽT skyriaus vedėjas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (duomenys neskelbtini)priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. L. atžvilgiu, kadangi asmens veiksmuose nebuvo nustatyta tyčios.

Nesutikdamas su tokiu NŽT priimtu nutarimu M. L. atžvilgiu V. M. atstovas teismui pateikė skundą, prašydamas Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir nubausti asmenį pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Teisme, V. M. palaikė savo skundą, nurodydamas, kad jis jokio rašytinio sutikimo M. L. nebuvo davęs.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, t. y. šiuo konkrečiu atveju 21 straipsnio 7 punkte reglamentuotų normų.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Aiškindamas užėmimo sąvoką ANK 110 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Iš byloje esančio NŽT (duomenys neskelbtini)Žemės naudojimo patikrinimo akto, atlikto (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. M. nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis: kita. Žemės sklypo naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Teisinis pagrindas: (duomenys neskelbtini)Turto perleidimas iš varžytinių. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad už privataus žemės (duomenys neskelbtini)yra įrengta iš šaligatvio trinkelių aikštelė, pasodinti 2 dekoratyviniai medžiai, sustatyti kelio bortai. Prie patikrinimo akto pridėtoje situacijos schemoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)koordinuotų tvoros (pamato) taškų koordinatės: (duomenys neskelbtini) (pamatas įrengtas pažeidžiant sklypo, (duomenys neskelbtini), registruotą ribą 0,17 m). Įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) užimamas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0002 ha, įvažos ((duomenys neskelbtini)užimamas plotas – 0,0055 ha. Pažeidimo faktas užfiksuotas 3 foto fiksacijoje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L., teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su NŽT sprendimu ir jį palaiko. Visus darbus atliko (duomenys neskelbtini)gavęs tuometinio savininko leidimus. Darbai buvo atlikti, atsižvelgus į detalųjį planą. Pagal jį, V. M. įsigytas sklypas, turėjo būti kelias. Šios aplinkybės yra nurodytos ir civilinėje byloje, kurioje prokuratūra gina viešąjį interesą. Analogiškas aplinkybes M. L. nurodė ir savo pateiktame atsiliepime į skundą, kad ginčo objektu tapusi jo statyta tvora, į V. M. priklausantį žemės sklypą, įsirėžusi iki 17 cm, kiti pažeidimai siejami su ribos posūkio tašku (riboženkliais). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktą, kaimo teritorijose bendrų riboženklių koordinačių skirtumas neturi būti daugiau kaip 0,3 m. Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)ir su juo besiribojantys žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), todėl leidžiama paklaida gali būti iki 30 cm. Šiuo atveju V. M. nurodomas ginčo objektu tapusios tvoros tariamas įsiterpimas iki 17 cm į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), t. y. neviršijantis leistinos normos. Iš prie atsiliepimo į skundą pridėtos fotonuotraukos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)sutikimu leido M. L. statyti tvoros pamatą bei pačią tvorą ant besiribojančių sklypų ribos.

Liudytoju teisme apklaustas A. T. nurodė, kad matavimai yra atliekami lazerio pagalba. Matuojant lazeriu yra galima 2-4 cm paklaida. Tai priklauso nuo palydovo. Kadastriniuose matavimuose yra fiksuojamas tos dienos faktas, kuris yra priklausomas nuo palydovo. Todėl matavimo prietaiso paklaida priklauso nuo palydovo, ji gali keistis atitinkamu metu. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytojas M. S., kad atliekant patikrinimą buvo naudotas prietaisas „(duomenys neskelbtini)kurio deklaruojama paklaida 2mm-1PPM, iki 2 cm paklaida. Iš byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)matyti, kad liudytojas M. S. teisme buvo nurodęs, kad imtuvas, kurį naudojo turi 2 cm paklaidą, o duomenys gali keisti ir nuo oro sąlygų. Ribos yra matuojamos nuo riboženklio. Matininkas gali nustatyti kitą koordinatę, dirbdamas su savo instrumentu. Jis nustatė ribas, kiek yra išsikišusi tvora. Kai atlikinėjo patikrinimą, Žemės naudojimo kontrolės nuostatuose nebuvo įtvirtinta galimybė, kad jei paklaida neviršija kadastro duomenyse nustatytų duomenų: mieste iki 10 cm., kaime iki 30 cm, jie nerašo, kad tai yra galimas pažeidimas. Kadastro nuostatai pakeisti nuo 2021-01-01 ir juose nurodyta: nepradėti teisenų, jei paklaida neviršija nuo matininko nustatytos ribos. Teisme NŽT atstovė D. Andraitienė nurodė, kad M. L. pastatyta tvora yra pastatyta ant tvoros ribos. Kaip nurodyta patikrinimo akte ir administracinio nusižengimo protokole, tvora, t. y. jos stulpai, vietomis iki 17 cm įsiterpia į V. M. priklausantį žemės sklypą, tačiau tai yra leistina paklaida, jeigu žemės sklypą matuotų skirtingi matininkai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kaimo vietovėje, kadastrinių matavimų nustatymo metu, statinių statybos statymo metu kaimo vietovėje taikoma paklaida dėl prietaisų, dėl palydovo padėties. NŽT vien dėl tvoros neturėtų pagrindo laikyti tai nusižengimu, pavojinga veika, už kurią kiltų administracinė atsakomybė, nes tvoros elementų dalys patenka į paklaidos ribas.

Iš prie byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini), matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pritarta (duomenys neskelbtini)iniciatyvinės grupės pasiūlymui pakeisti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)buvo priimtas sprendimas ir (duomenys neskelbtini). Taip pat šioje teismo minimoje nutartyje yra užfiksuota, kad liudytojas – NŽT atstovas N. J. teisme paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo, nes reikia žiūrėti į nusižengimo padarymo laiką, į tuo laikotarpiu buvusias aplinkybes.

Tačiau teismas nagrinėdamas byloje kilusį ginčą, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad galimas M. L. padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini)t. y. tuo laikotarpiu, kai tiek V. M., tiek M. L., priklausantys žemės sklypai priklausė (duomenys neskelbtini), ir pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju galiojo 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (galiojanti redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-05 nutarimas Nr. 97) 32.1.2.2.2. punktas, kuriame reglamentuota, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių, matyti, kad nors šiai dienai (duomenys neskelbtini)ir priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau galimo administracinio nusižengimo užfiksavimo dienai, (duomenys neskelbtini), t. y. kaimo vietovei, ne miesto. Todėl NŽT pareigūnai atlikdami patikrinimą turėjo vadovautis 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (galiojanti redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-05 nutarimas Nr. 97) 32.1.2.2.2. punktu, kuris numato, kad kaimo teritorijoje galima paklaida yra iki 30 cm ir nustatytas pažeidimas, kad tvora į kitą sklypą įsirėžusi iki 17 cm., negalėjo būti vertintinas, kaip pažeidimas. Šią aplinkybę patvirtino ir parodymus teisme davusi NŽT atstovė D. Andraitienė, nurodydama, kad nustatyta aplinkybė, jog tvora įsiterpia į kito asmens sklypą iki 17 cm., negali būti vertinama, kaip pažeidimas ir už jį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismas išanalizavęs byloje esančią rašytinę medžiagą, taip pat pritaria NŽT atstovės nuomonei, kad pagal įstatymo leidėjo reglamentuotas normas, galimo administracinio nusižengimo fiksavimo metu, (duomenys neskelbtini), todėl nustatant ar pažeidimas buvo padarytas ar ne, NŽT specialistai turėjo ir privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiomis teisės normomis ir atsižvelgti į galimą paklaidą – 30 cm, ir nustatytą tvoros elementų įsiterpimą į kito asmens sklypą 17 cm., neturėjo vertinti, kaip pažeidimo, kuris asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Nagrinėtinu atveju ne tik M. L. paaiškinimai, bet ir kita teismo surinkta ir ištirta bylos medžiaga, neleidžia teismui daryti išvados, kad M. L. veiksmuose yra tyčios požymiai.

Kaip jau teismo buvo paminėta aukščiau, NŽT (duomenys neskelbtini)Žemės naudojimo patikrinimo akte buvo užfiksuota, kad atliekant patikrinimą nustatyta, kad už privataus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), yra įrengta iš šaligatvio trinkelių aikštelė, pasodinti 2 dekoratyviniai medžiai, sustatyti kelio bortai. Įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Teisme liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad atliekant patikrinimą, nustatyta, kad į V. M. priklausantį žemės sklypą, įsiterpia betono trinkelių įvaža. Prie patikrinimo esančioje 3 foto fiksacijoje su programine įranga pakloti taškai, užfiksuotas plotas. Nustatyti pažeidimai dėl tvoros galimo įrengimo nesilaikymo ir dėl dekoratyvios erdvės. Trečioje foto fiksacijoje matosi, kad trinkelių plotas nėra per visą sklypą. (duomenys neskelbtini)teismui buvo pateikti duomenys apie atstumu, kokio pločio ir trinkelių dangos ilgis, kokios koordinatės ir kiek įsiterpusios į V. M. žemės sklypą. Tas koordinates skaičiavo ir su prietaiso pagalba nustatė posūkio taškus trinkelių, su specialia programine įranga tie taškai paklojami į programą ir apskaičiuojamas plotas. Iš byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)matyti, kad liudytojas M. S. teisme buvo nurodęs, kad gali pateikti įvažos matmenis: plotis vienoje pusėje – 4,19 m (duomenys neskelbtini)), kitoje – 4,27 m ((duomenys neskelbtini)ilgis 13,06 m ((duomenys neskelbtini)12,98 m (tolimesnis). Viso plotas 55,1 m². Šie matavimai yra nuo faktinės sklypo ribos, ne nuo tvoros pamato.

Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. M. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įsigijo Turto pardavimo iš varžytinių metu, (duomenys neskelbtini)Nuo (duomenys neskelbtini)V. M. priklausančio žemės sklypo paskirtis: Kita; žemės sklypo naudojimo būdas: Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis skunde nurodo, kad V. M. nėra davęs gretutinio sklypo savininkui M. L., leidimo ar sutikimo naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. NŽT nutarime konstatuojama, kad M. L. veiksmuose nėra savivaliavimo. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Paminėtos aplinkybės, patvirtina, kad M. L. neteisėtai naudojasi V. M. priklausančią žemę ir jo veiksmai kvalifikuotini, kaipo tęstinis ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentui ir šiai dienai administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas su tokiais skundo argumentais kategoriškai nesutinka, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L., teismo posėdyje nurodė, kad visus darbus atliko (duomenys neskelbtini)gavęs tuometinio savininko leidimus. Darbai buvo atlikti, atsižvelgus į detalųjį planą. Pagal jį, V. M. įsigytas sklypas, turėjo būti kelias. Šios aplinkybės yra nurodytos ir civilinėje byloje, kurioje prokuratūra gina viešąjį interesą. Pagal patvirtintą detalųjį planą, V. M. sklype, (duomenys neskelbtini). Kelias susideda iš įvažos, dekoratyvinių augalų, bortelių, šaligatvių, dviračių takų, todėl mano, kad turėdamas visus reikiamus leidimus ir susitvarkydamas įvažą į savo kiemą, bei pasodindamas du medžius, nieko nepažeidė, nes V. M. jam priklausantį žemės sklypą įsigijo tik (duomenys neskelbtini)kai visi darbai jau buvo atlikti. Analogiškas aplinkybes M. L. nurodė ir savo pateiktame atsiliepime į skundą, kad prieš statydamas tvorą savo žemės sklype, (duomenys neskelbtini)buvo gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)tuometinio sklypo savininko sutikimą (duomenys neskelbtini), buvo daromi darbai (išklotos trinkelės, pasodinti medeliai ir pan.), gavus UAB „(duomenys neskelbtini)tuometinio sklypo savininko sutikimą (duomenys neskelbtini). Visi darbai buvo padaryti (duomenys neskelbtini)iki V. M. įsigyjant žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Su atsiliepimu į skundą teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti, kada ir kokie darbai buvo atliekami; UAB „(duomenys neskelbtini)sutikimus dėl jo atliktų darbų. Iš fotonuotraukose užfiksuotų duomenų matyti, kad įvaža, į jam priklausantį kiemą, išklojo trinkelėmis (duomenys neskelbtini), o dekoratyvinius medelius sodino – (duomenys neskelbtini). Iš M. L. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)Sutikimų matyti, kad M. L. UAB „(duomenys neskelbtini)leidžia: įsirengti įvažiavimus (duomenys neskelbtini)savo sklypus; tvarkyti kelio pakraštes (sodinant veją, dekoratyvinius augalus, įrengiant gatvės bortelius ar kitaip prižiūrint (duomenys neskelbtini) aplinką; tvarkyti (duomenys neskelbtini)pagrindą bei statyti tvoros pamatą ir pačią tvorą ant besiribojančių sklypų ribos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. L. nurodytas aplinkybes patvirtino teisme apklausti proceso dalyviai. NŽT atstovė D. Andraitienė teisme paaiškino, kad buvo išsamiai išnagrinėti visi detalieji planai, t. y. galiojantis detalusis planas. Detaliajame plane, detalusis planas (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas M. L. žemės sklypas, kurį jis vėliau įsigijo, ir kad V. M. įsigyto žemės (duomenys neskelbtini)ir kurio projektinis (duomenys neskelbtini)yra skirtas ne kam kitam, o įvažiavimui į M. L. sklypą. Todėl šiuo atveju egzistuoja būtinasis reikalingumas, kadangi V. M. (duomenys neskelbtini)yra susisiekimui ir inžinerinių koridorių teritorijos, todėl sklypas jau sudarant detalųjį planą buvo skirtas įvažiavimui įrengti, keliui įsirengti ir išvažiavimui, komunikacijoms tiesti. Visi M. L. atlikti darbai, buvo atlikti gavus tuometinio savininko UAB „(duomenys neskelbtini)sutikimus. Ar galima laikyti pavojinga veika, statinio statybą, kai žemės sklypo savininkas davęs rašytinį sutikimą ir kai pats sklypas tarnauja pats savaime ir yra skirtas išvažiavimui? - tai nėra laikoma administraciniu nusižengimu, nes šitoje veikoje nėra pavojingumo elemento, nėra tyčios, nes tvora statoma su savininko valia. Buvo patikrintas ir teisinis reglamentavimas. Tuo metu reglamentavęs statybą leidžiantis dokumentus nurodė, kad tvora ir trinkelių danga yra nesudėtingi statiniai, kurių statybą reglamentuoja Statybos įstatymo nuostatos. Įvažiavimas iš kiekvienos gatvės yra sudėtinis kiekvienos gatvės elementas, kuris numatytas Kelių įstatymo 2 str. 2 d., 3 d.. Statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2014-01-01, kuomet buvo išduoti sutikimai, 23 str. 1 d. reglamentuota, kas yra statybą leidžiantys dokumentai. Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys iki kurių statybos pradžios buvo gauti, privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos per 1 metus, nuo statybos pradžios dėl statinio statybos savininko, ar administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Kaip jau žinoma ši byla buvo nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme ir teisme kaip tik UAB „(duomenys neskelbtini)vadovas G. A., kuris ir pasirašė sutikimus patvirtino, kad jokių pretenzijų įmonė dėl šių trinkelių statybos neturėjo. Iš byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) matyti, kad teisme apklaustas NŽT atstovas N. J. paaiškino, kad savavališkas užėmimas turi apriboti gretimo žemės sklypo savininkui naudotis tinkamai žemės sklypu. Šiuo atveju tai ne tas užėmimas, kai papilama žemių krūva, susandėliuojamos statybinės medžiagos, trukdoma patekti į sklypą, o šiuo atveju įvažos įrengimas, esant UAB „(duomenys neskelbtini)sutikimui, kuris buvo duotas dar šiam žemės sklypo neįsigijus V. M.. Sutikimas buvo teisėtas ir negali būti vertinamas, kaip netinkamas. Esant tam sutikimui, šitos padarytos įvažos yra teisėtos. Niekas nereglamentuoja registruoti šio sutikimo Registrų centre. Yra įvaža į žemės sklypą. Trinkelių dangą tiesti ant įvažos leido UAB „(duomenys neskelbtini)savo sutikimo. Šias NŽT atstovų nurodytas aplinkybes patvirtina, byloje esanti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad liudytojas G. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini)direktorius, juo buvo ir (duomenys neskelbtini)jis davė sutikimą statyti tvorą ant sklypo ribos. Kelio pakraštėmis laikoma vandens nubėgimo grioviai, kuriuos tvarkydavo patys gyventojai. Jie galėdavo sodinti augalus, kad tik nepablogintų komunikacijų. Jo sklype nebuvo raštiškai susitarta dėl tikslios kelio pakraštės vietos. kelio plotas buvo 4-5 m ir buvo susitarta, kad gyventojai jo negali susiaurinti, bet konkrečių matavimų ir žymėjimų nedarė. sutikimai gyventojams buvo pasirašomi tam, nes patys gyventojai prašydavo raštiško dokumento. Sutikimų niekur neregistravo, nežinojo, kad yra privaloma tai daryti.

Teismas nagrinėdamas byloje kilusį ginčą dėl V. M. priklausančios žemės – 0,57 ha ploto užėmimo, atkreipia dėmesį į tai, kad M. L. atlikti darbai dėl šioje byloje ir kilo ginčas buvo atlikti (duomenys neskelbtini)t. y. tuo metu, kai ginčo objektu tapęs žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas(duomenys neskelbtini) nuosavybes teise UAB „(duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad būtent šiuo laikotarpiu - nuo (duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę leisti ar drausti atlikti vienokius ar kitokius darbus. Todėl visi asmenų atlikti darbai, teismo nurodytu laikotarpiu, galėjo pažeisti tik UAB „(duomenys neskelbtini)o ne V. M. teises. Teismo minimas žemės sklypas, V. M. nuosavybes teise priklauso tik (duomenys neskelbtini), todėl asmuo prieš pirkdamas žemės sklypą, privalėjo pasidomėti perkamo sklypo paskirtimi, jame atliktais darbais, jų teisėtumu ir matydamas akivaizdžius pažeidimus, galėjo žemės sklypo nepirkti, tačiau to nepadarė.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek statydamas tvorą, tiek darydamas įvažą į jam priklausantį žemės sklypą, tiek sodindamas medžius, M. L. šiuos veiksmus atliko, tik gavęs tuometinio žemės sklypo UAB „(duomenys neskelbtini)direktoriaus leidimus. UAB „(duomenys neskelbtini)sutikimuose nurodyti leidžiami darbai, kuriuos ir atliko M. L.. Byloje nebuvo nustatyta duomenų, kuriuose būtų užfiksuotos aplinkybės, kad po M. L. darbų atlikimo, žemės sklypo savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)M. L. būtų išreiškęs kokias nors pastabas ar pretenzijas dėl jo atliktų darbų, todėl teismas pagrįstai sprendžia, kad žemės sklypo savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)sutiko su atliktais darbais, jiems neprieštaravo ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Todėl skunde nurodytas argumentas, kad V. M. nedavė jokių leidimų, šioje konkrečioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi visi būtini ir reikalingi leidimai, (duomenys neskelbtini)atliktiems darbams, buvo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)kaip teisėto savininko. Pažymėtina, kad V. M. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)savininku tapo tik (duomenys neskelbtini)Taip pat pažymėtina ir tai, kad V. M. (duomenys neskelbtini)įsigyto žemės sklypo paskirtis - Kita, t. y. skirtas asmenų patekimui į jiems nuosavybes teise priklausančius žemės sklypus, ir pagal (duomenys neskelbtini)patvirtintą detalųjį planą, skirtą formuoti gatvei, todėl prieš pirkdamas žemės sklypą, turėjo įvertinti esamą situaciją, kad perka sklypą, (duomenys neskelbtini), iš kurios į jiems priklausančius žemės sklypus važiuos gatvės gyventojai, bei matyti M. L. atliktus darbus ir tai, kad M. L. yra susitvarkęs įvažą, t. y. sudėtas trinkeles, į savo žemės sklypą.

Nagrinėjant teismui pateiktą skundą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini)patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos paengimo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Iš byloje esančio detaliojo plano sprendinių aprašomosios lentelės matyti, kad Inžinerinės infrastruktūros teritorijai, kuri skirta susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, priklauso sklypas (duomenys neskelbtini), t. y. V. M. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam be visų nustatytų apribojimų ir servitutų, numatytas ir servitutas – 101 – kelio servitutas. Atlikusi sklypų padalijimą (duomenys neskelbtini)nustatė sprendinį patekimui į naujai suformuotus žemės sklypus, kurio vienas iš savininkų yra M. L., iš (duomenys neskelbtini). Iš detaliojo plano matyti, kad M. L. į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, gali patekti tik iš (duomenys neskelbtini), kuri pagal patvirtintą detalųjį planą, kaip žemės sklypas priklauso V. M.. Byloje nebuvo surinkta ar nustatyta jokių duomenų, apie tai, kad (duomenys neskelbtini)patvirtintas detalusis planas buvo pakeistas, todėl remiantis įstatymo leidėjo reglamentuotomis normomis visi asmenys, tiek juridiniai, tiek fiziniai, privalo vadovaujantis būtent patvirtintu detaliuoju planu. Iš byloje esančio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad nustatyta V. M. nuosavybes teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neterminuotas atlygintinis kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (eiti pėsčiomis), vedžioti (vestis) naminius gyvūnus 38 žemės sklypų savininkams, tarp kurių yra ir M. L. priklausantis žemės sklypas. Nors pirmiau paminėtas teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, bet jame taip pat yra nurodyta, kad V. M. priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini)iš kurios į savo žemės sklypus gali patekti jų savininkai.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės paneigia teismui pateikto skundo argumentus dėl M. L. kaltės. Daryti pagrįstos išvados, kad M. L. sudėdamas trinkeles ant įvažos į jam nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą, pasodindamas dekoratyvinius augalus ant šiuo metu V. M. priklausančio žemės sklypo, galėtų būti traukiamas atsakomybėn už savavališką žemės užėmimą, teismas negali, nes M. L. atlikdamas visus veiksmus, kuriuos V. M. traktuoja, kaip neteisėtus, turėjo visus reikalingus leidimus ir juos atliko teisėtai. Atsižvelgus į tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį siejama arba su savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu, arba su savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu, taip pat į tai, kad byloje buvo nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįsta išvadą, kad M. L. atlikti veiksmai buvo teisėti ir nenustačius M. L. padarytoje veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties, asmeniui administracinė atsakomybė už šiame straipsnyje numatytų normų pažeidimą, kilti negali.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT skyriaus vedėjo Z. D. D. (duomenys neskelbtini)nutarime buvo nurodyta, kad atlyginimo ir naudojimo (duomenys neskelbtini)sklypu, (duomenys neskelbtini), klausimai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šios nutarime nurodytos aplinkybės ir šioje byloje nustatytos aplinkybės, rodo, kad tarp šalių kilęs konfliktas dėl žemės sklypo ribų turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o ne traktuojamas, kaip asmens padarytas administracinis nusižengimas. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad kai tarp šalių yra kilę civiliniai santykiai, vertinti asmens elgesio, kaip veikos, užtraukančios administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, negalima.

V. M. atstovo pateiktame skunde taip pat yra nurodoma, kad konkrečios bylos kontekste būtina pažymėti, kad M. L. užimant ir savo reikmėms naudojant V. M. priklausantį turtą, dalį žemės sklypo, buvo pažeistos V. M. turtinės teisės ir būtent V. M. yra nukentėjusysis, todėl (duomenys neskelbtini)NŠT Šiaulių skyriui surašant administracinio nusižengimo protokolą ir V. M. nepripažįstant nukentėjusiuoju buvo padarytas ANK 609 straipsnio pažeidimas įtakojęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir neteisėto nutarimo priėmimą, kuris turi būti naikintinas. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kad pagal (duomenys neskelbtini)Žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes buvo galimai padarytas pažeidimas, t. y. žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punkto nesilaikymas. Todėl (duomenys neskelbtini)M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Pagal įstatymo leidėjo reglamentuotas normas, V. M. turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju pagal ANK 578 straipsnį, tačiau toks procesinis sprendimas priimtas nebuvo, todėl šiuo atveju, vertintina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jog nagrinėjant V. M. atstovo pateiktą skundą teisme, šis procesinis pažeidimas buvo ištaisytas, t. y. (duomenys neskelbtini)vykusio teismo posėdžio metu, teismo protokoline nutartimi, teismas V. M. pripažino nukentėjusiuoju ir išaiškino jam jo teises ir pareigas, numatytas ANK 579 straipsnyje. Todėl dėl šio skunde nurodyto argumento – V. M. nepripažinimo nukentėjusiuoju, nėra pagrindo naikinti (duomenys neskelbtini)nutarimo.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini)nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. L. atžvilgiu yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo atstovo skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 640, 642 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundo netenkinti.

Palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini)nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. L. atžvilgiu nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.