Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjas J. K. (J. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo J. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Valdybos sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo J. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje buvo atleistas remiantis (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 1993 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. kovo 22 d. pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43 straipsnio 7 punktą (už pareigūno vardo diskreditavimą) (b. l. 33, 42 99). Pareiškėjo ištarnautas laikas atleidimo dieną buvo 13 metų ir 14 dienų (b. l. 100-101).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi su prašymu ,,Dėl pareigūnų ir karių pensijos skyrimo“ (b. l. 88-89).

Atsakovas VSDFV Utenos skyrius priėmė skundžiamą 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. ((duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo J. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ (b. l. 106-107), kuriuo nusprendė pareiškėjui neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes jis iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje buvo pašalintas dėl jo paties kaltės ir nebuvo ištarnavęs vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbęs muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikęs kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 metų.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. skundu dėl sprendimo panaikinimo kreipėsi į VSDFV, kuri išnagrinėjusi skundą, 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 105), pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų – pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai yra mažesnis nei 20 metų (sąlygą, kad po atleidimo iš tarnybos dienos būtų praėję 3 metai pareiškėjas atitiko), pareiškėjas iš tarnybos atleistas už pareigūno vardo diskreditavimą, t. y. dėl paties kaltės, todėl VSDF Utenos skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo pagrindus, tvarką ir jų mokėjimą nustato Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128.

Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygas nustato Įstatymo 3 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta, kad pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas – senatvės pensijos amžių).

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos VSDFV administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Pareiškėjas skunde remiasi Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo iš tarnybos išėję asmenys, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo paskirta ir mokama, įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui nepraranda teisės gauti šią pensiją ateityje; mano, kad atitinka įstatymo reikalavimus pensijai gauti; teigia, kad turėjo teisėtą lūkestį, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija jam bus paskirta ir mokama ištarnavus tam tikrą laiką sistemoje (ne mažiau nei 5 metus) ir sukakus išėjimo į atsargą amžių – 45 ar 50 metų. Pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama Įstatymo nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo skundo turinio spręstina, kad pareiškėjas mano, jog jam pareigūnų ir karių valstybinė pensija turėjo būti skiriama Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Minėtoje Įstatymo nuostatoje numatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos 5 ir daugiau metų. Tačiau šis Įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo pagrindas pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas, nes byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos dėl paties kaltės iki 2016 m. sausio 1 d.