- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- eB2-922-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00882-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bekita“
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bekita“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 5 d. priimtas nagrinėti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Bekita“ iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas biudžetui 2019 m. spalio 15 d. buvo 2749,15 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų – 119,32 Eur delspinigių. Įmonėje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų. VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Kadangi įmonė neturi pakankamai turto ir pajamų, neatsiskaito su kreditoriais, ieškovo nuomone, yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bekita“ keltina bankroto byla
Sprendžiant pateiktą pareiškimą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminė bankroto proceso stadija, tiek teisminis bankroto procesas inicijuotas vadovaujantis iki naujojo įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis, todėl klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.
Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė iki 2019 m. lapkričio 7 d. Juridinių asmenų registre buvo registruota adresu (duomenys neskebtini), šiuo adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. įmonės vadovės pareigas ėjo L. M., kuri teismui pateikė duomenis, jog 2019 m. rugsėjo mėnesį buvusi akcininkė S. K. visas akcijas pardavė Estijoje gyvenančiai A. S., kuriai kartu buvo perduoti visi įmonės dokumentai, antspaudas, turtas. Naujoji akcininkė 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu L. M. atšaukė iš UAB „Bekita“ vadovės pareigų ir pati save paskyrė vadove. Teismas pakartotinai siuntė procesinius naujajai UAB „Bekita“ vadovei A. S., tačiau siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Kadangi atsakovė teismui nepateikė jokių įmonės dokumentų, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje esančiais dokumentais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 str. 3 d. ).
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius, kuriam, kaip valstybės institucijai, įpareigotai surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).
Juridinių asmenų registrui atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus buvo pateikusi už 2016 metus, todėl nustatyti realią įmonės finansinę padėtį nėra galimybės. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemokos suma yra 237,14 Eur. VSDFV duomenimis, atsakovės įsiskolinimas biudžetui 2019 m. spalio 15 d. buvo 2749,15 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų – 119,32 Eur delspinigių. Apdraustų socialiniu draudimu asmenų įmonėje nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto. Iš Kelių transporto registro duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų UAB „Bekita“. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra užvestos 3 vykdomosios bylos. Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovės turto atžvilgiu yra galiojantys apribojimai.
Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Bekita“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, veiklos nevykdo, nes įmonėje dirbančių asmenų nėra, atsakovės atžvilgiu vykdomi skolų išieškojimai. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Bekita“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nagrinėjamu atveju nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinkta UAB „Reniva“, kuri ir skirtina UAB „Bekita“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
Iškėlus UAB „Bekita“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalies 8 punktu, teismas
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Bekita“ (juridinio asmens kodas 303246412, buveinės adresas Kauno miesto sav. teritorija) bankroto bylą.
Bankrutuojančios UAB „Bekita“ administratoriumi paskirti UAB „Reniva“ (sąrašo Nr. B-JA213).
Areštuoti UAB „Bekita“ (juridinio asmens kodas 303246412) priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad UAB „Bekita“ kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Nustatyti, kad UAB „Bekita“ valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registrui, VĮ Registrų centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovei, atsakovei, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams.
Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus, taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.