- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-327-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01385-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- I. S.
- Išvadą teikia
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei I. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė patvirtinti gyvenimą skyrium su I. S., nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš jo lėšas vaikų išlaikymui iki vaikų pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. S. ir T. S., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1000 Lt kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-10-04 nutartimi prašymą tenkino iš dalies: taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš ieškovo T. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. S. ir T. S., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo 2011-09-26 iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymą pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodė, kad ieškovė augina nepilnamečius vaikus, turi vaiko priežiūros atostogas, jos pajamas sudaro 2795,34 Lt, kitų pajamų neturi. Ieškovas savo noru vaikams jokio išlaikymo neteikia. Ieškovas yra dirbantis, todėl finansiškai pajėgus nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą nutartį ir taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant byloje atsakovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ieškovui bei nesant viešo intereso. Be to, apie klausimo nagrinėjimą nepranešė atsakovui, tokiu būdu netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Paaiškina, kad atsakovė pateiktą prašymą priteisti laikiną išlaikymą argumentavo pačios sudaryta vaikų poreikių lentele, tačiau leistinais įrodymais neįrodė, kad nurodytos lėšos būtinos vaikų išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas materialinio išlaikymo vaikams neteikia gera valia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateiktą atsakovės prašymą tenkino.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, nes atsakovė nebuvo pareiškusi jokio reikalavimo, t. y. nepateikė priešieškinio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina LR CPK 376 str. nuostatos ir LR CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (LR CPK 375 str. 2 d.). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.), ir kt. Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas taip pat gali vaiko interesų apsaugai užtikrinti atsakovės prašymu ar savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą (LR CPK 376 str.).
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. LR CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Viena galimų laikinųjų apsaugos priemonių numatyta LR CK 3.65 str. 4 d. – laikino išlaikymo priteisimas iš vieno sutuoktinio nepilnamečiam vaikui, išlaikymo klausimą sprendžiant pagal analogiją taikant LR CK 3.192–3.201 str. LR CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus.
Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas kaip nors prisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovės teigimu, ji nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria apie 2000 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovo teigimu, atsakovė leistinais įrodymais neįrodė, kad tokias sumas skiria vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo vienam nepilnamečiam vaikui tik preliminariai įvertina kiekvieno vaiko poreikius, todėl pagrįstai orientaciniu laikino išlaikymo dydžio kriterijumi laikė vieną mėnesinę algą (LR CK 6.461 str. 2 d.). Kadangi materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, todėl preliminariai įvertinus šalių gaunamas pajamas ir realias ieškovo galimybes teikti laikiną išlaikymą šiuo metu, teisėtai priteisė 400 Lt laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal atskirojo skundo motyvus nėra pagrindo keisti laikino išlaikymo dydžio.
Atmestini apelianto argumentai, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta, nes prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nagrinėjo nepranešęs ieškovui ir tuo, apelianto teigimu, pažeidė LR CPK 148 str. 1 d. reikalavimus bei šalių procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, galiojo LR CPK 148 str. 1 d. redakcija, kuri numatė, kad šaliai turi būti pranešama apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, turėjo pagrindą taikyti galiojusio iki 2011-10-01 LR CPK 148 str. 1 d. taisyklę ir prašymą dėl šių priemonių taikymo nagrinėti nepranešęs ieškovui. Ši teisės norma reglamentavo, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turėjo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka, o remiantis LR CPK 153 str. 2 d. rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą ieškovas turėjo būti informuojamas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Taigi realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) ieškovas neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl LR CPK 148 str. 1 d. (šio straipsnio redakcijos galiojusios iki 2011-10-01) pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti, nes nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį (LR CPK 329 str. 1 d.). Be to, nėra pagrindo laikyti ieškovo teises pažeistomis, nes jam suteikiama teisė būti išklausytai kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti LR CPK 147 str. 1 d. redakcija numato, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša kitai šaliai, kai tai būtina.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms (vaikų poreikiams ir pan.), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos bylos nagrinėjimo metu.
Vadovaudamasis tuo, kad anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutartį palikti nepakeistą.