Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. M. ir E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolė Erika Rulienė ir išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl suinteresuoto asmens (išieškotojos) finansinių reikalavimų ribojimo ir vykdomųjų įrašų išieškomų sumų tikslinimo, areštuoti 9 541,32 Eur lėšas, viršijančias 29 100,55 Eur sumą, prašomas priteisti 474,89 Eur palūkanas ir 343,49 Eur delspinigius, esančias suinteresuoto asmens (išieškotojos) banko atsiskaitomosiose sąskaitose, bei uždrausti suinteresuotam asmeniui (antstolei) atlikti bet kokius veiksmus, viršijančius 29 100,55 Eur sumą, susijusius su pareiškėjų turto areštu ar lėšų nuskaitymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog laikantis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos jie pateikė skundą antstolei dėl jos veiksmų. Taip pat pareiškėjai prašymą pateikė ne tam teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjai (apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir išnagrinėti klausimą iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjai (apeliantai), kaip ieškovai, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl atsakovų vykdomų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo viršyta įkeitimo lakštuose nustatyta minimali reikalavimų suma. Pareiškėjai (apeliantai) prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.

4.2. Teismas neįvertino, kad jau pervestos neteisėtai išieškotos lėšos gali būti prarastos, taip pat neatsižvelgė į tai, kad vykdymo veiksmai viršija įkeitimo lakštų ribas ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.182 straipsnį.

4.3. Teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

4.4. Atsakovų ir suinteresuoto asmens (antstolės) veiksmai kelia žalą ieškovams, t. y. pareiškėjams (apeliantams), nes suinteresuotas asmuo (antstolė) tęsia vykdymo veiksmus nepaisant ieškinio ir tai didina finansinius nuostolius. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) gali disponuoti gautomis lėšomis. Pareiškėjams (apeliantams) yra papildomai areštuotas turtas ir lėšos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

5. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjai (apeliantai) apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ekrano vaizdą su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-8909-842/2025 bylos informacija, suinteresuoto asmens (antstolės) 2025 m. sausio 13 d. pažymą apie vykdymo eigą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškinį dėl kreditoriaus reikalavimų ribojimo ir vykdomųjų įrašų tikslinimo bei palūkanų priteisimo.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų (apeliantų) su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, atkreipia dėmesį, kad 2025 m. sausio 13 d. pažyma apie vykdymo eigą jau buvo pateikta kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis (skundžiama nutartis), Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-8909-842/2025 bylos informacija ir ieškinys dėl kreditoriaus reikalavimų ribojimo ir vykdomųjų įrašų tikslinimo yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (toliau – Liteko) ir teismas su jais gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų (apeliantų) su atskiruoju skundu pateikti įrodymai atsisakomi priimti kaip pertekliniai.

Dėl ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, nes skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, bet tik dėl prašymo (ne)priėmimo.

10. Iš byloje esančių ir Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai (apeliantai) 2025 m. vasario 3 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. nutarties 1 punktą) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjų (apeliantų) ieškinį dėl suinteresuoto asmens (išieškotojos) finansinių reikalavimų ribojimo, vykdomųjų įrašų tikslinimo bei palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad šis prašyme nurodytas ieškinys buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-8909-842/2025, tačiau buvo ieškovams, t. y. pareiškėjams (apeliantams), grąžintas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. kovo 21 d.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti atsisakė. Pareiškėjai (apeliantai) nesutikdami su skundžiama nutartimi pateikė atskirąjį skundą, iš esmės argumentuodami, kad, be kita ko, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra reikalingas jų reikalavimų užtikrinimui, ir atskirajame skunde nurodė su tuo susijusius argumentus.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad tuo atveju, jeigu yra prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, toks prašymas turi būti teikiamas ne atskiroje byloje, bet toje, kurioje yra teikiamas pats ieškinys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (apeliantai) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo veiksmų sustabdymo) taikymo pateikė atskiroje byloje, todėl šio prašymo priėmimo klausimas buvo pirmosios instancijos teismo pagrįstai sprendžiamas vadovaujantis CPK 510 straipsnio nuostatomis.

13. CPK 510 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

14. Taigi, iš pirmiau nurodytos CPK nuostatos yra akivaizdu, kad viena iš pagrindinių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese priėmimo sąlygų yra ta, kad skundas dėl antstolio veiksmų, kurio užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių ir yra prašoma, būtų pateiktas antstoliui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (apeliantai) pateikė teismui tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenurodė, kokio skundo dėl suinteresuoto asmens (antstolės) veiksmų užtikrinimui jį teikia, taip pat nepateikė duomenų, kad toks skundas buvo suinteresuotam asmeniui (antstolei) pateiktas ir koks jo turinys. Dar daugiau, pareiškėjai (apeliantai) tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra prašoma ne dėl to, kad yra pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, bet dėl to, kad teismui kitoje byloje yra pateiktas ieškinys, kuris, be kita ko, šios nutarties priėmimo metu pareiškėjams (apeliantams) yra grąžintas (žr. nutarties 10 punktą). Taigi, iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad byloje nesant duomenų, jog pareiškėjai (apeliantai) yra faktiškai pateikę suinteresuotam asmeniui (antstolei) skundą dėl antstolio veiksmų ir atlikus šį veiksmą tik tada kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsisakė prašymą priimti.

15. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, kaip nurodyta CPK 510 straipsnio 1 dalyje, tuo atveju, jeigu pareiškėjai (apeliantai) siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, toks prašymas turi būti teikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

16. Kito atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

17. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, todėl pareiškėjų (apeliantų) atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.