Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. S. (toliau – pareiškėja) Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti jai LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos seneliui P. S. nuosavybės teise priklausiusį iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbiami).

Pareiškėja pareiškime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad P. S., gim. 1895-03-03, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12,21 ha žemės (duomenys neskelbiami). P. S., gimęs (duomenys neskelbiami) (šį faktą patvirtina 2021-08-30 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-5790) P2-10120), susituokė su E. S. (mergaut. (duomenys neskelbiami). P. S. ir E. S. susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbiami). J. S., gim. (duomenys neskelbiami), yra pareiškėjos I. S. tėtis, taigi P. S. yra pareiškėjos senelis. J. S. susituokė su pareiškėjos mama A. S., šią informaciją patvirtina Raseinių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbiami) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbiami). Pareiškėja gimė (duomenys neskelbiami). Pagal Šiaulių miesto civilinės metrikacijos centro 1988 m. lapkričio 23 d. išrašą Nr. (duomenys neskelbiami) J. S. mirė (duomenys neskelbiami) 2021-09-15 Lietuvos centrinis valstybės archyvas raštu Nr. R4-3203 ,,Dėl nuosavybės“ pateikė informaciją apie P. S. (duomenys neskelbiami) miestelyje turėtą žemę, apie ten pat turėtą mišką ir pastatus. Rašte nurodoma, jog faktą, kad P. S. priklausė 12,21 ha žemės, patvirtina Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Raseinių apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1935-12-21 adresuoto (duomenys neskelbiami) žemių sąrašo, 1934-09-07 žemės ištyrimo žiniaraščio Nr. 112, Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde saugomo Raseinių apskrities (duomenys neskelbiami) parceliarijos 1912 m. plano, patvirtinto 1913-01-19 ir eksplikacijos ištraukų bei Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose esančio (duomenys neskelbiami) gyventojo P. S. ūkio lapo kopijos. Pareiškėja 2022-11-24 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių dėl informacijos pateikimo, prašydama nurodyti ar Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos yra užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla į P. S. (gim. (duomenys neskelbiami)) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėtą žemę. 2022-12-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus rašte Nr. 28SD-5549-(14.28.137 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad atlikus turimų dokumentų analizę nustatyta, kad Kelmės skyriuje nėra užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla į P. S. (gim. (duomenys neskelbiami)), iki 1940 m. nacionalizacijos, nuosavybės teisėmis turėtą žemę. Pareiškėja 2023-03-01 prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kelmės skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 12,21 ha žemę (duomenys neskelbiami) ir pateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kelmės skyrius 2023-05-15 raštu nurodė, kad I. S. per Įstatymo nustatytus terminus nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko – T. S. ir jos vaikų iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami) valdytą žemę atkurti nepateikė prašymo, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų ir nurodė, kad dėl praleistų terminų pateikti dokumentus nuosavybės teises atkuriančiai institucijai atnaujinimo pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą. 2021-09-15 Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte ,,Dėl nuosavybės” Nr.R4-3203 pateikta informacija patvirtina, kad Raseinių apskrities 1944-1948 m. byloje Šiluvos valsčiaus Lyduvėnų apylinkės vardiniame naujakurių sąraše (be datos) įrašytas naujakurys P. S., turėjęs 2 trobesius, arklį, karvę, 3 vienetus žemės ūkio inventoriaus ir, kaip žemės ūkio darbininkas, gavęs 12,21 ha žemės, tvartą; skiltyje ,,Iš viso turi žemės ha” įrašyta ,,12,21 ha” (kaimas nenurodytas). Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad P. S. nuosavybės teise valdė 12,21 ha žemės plotą (duomenys neskelbiami). Prie prašymo pridedama pareiškėjos I. S. paso kopija patvirtina, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, gimimo bei mirties liudijimai patvirtina pareiškėjos giminystės ryšį su buvusiu savininku P. S., jis yra jos senelis. Pareiškėja atitinka Atkūrimo įstatyme įtvirtintas prielaidas, susijusias su asmenų subjektiškumu atkurti nuosavybės teises į buvusio turto savininko P. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėja praleido Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus terminus pateikti prašymui ir dokumentams, kadangi tragiškai mirus jos tėvui J. S. pareiškėja buvo nepilnametė, o jos tėvai prieš tai buvo išsiskyrę. Atsiradus pagrindui priimti palikimą pareiškėja apie tai neturėjo jokios informacijos, nes jos interesais niekas nesirūpino, o apie prosenelius ir senelius jokios informacijos neturėjo. Aplinkybei, kad pareiškėja neturėjo informacijos apie savo senelius, įtakos turėjo pareiškėjos gyvenimas užsienyje. Nuo 2000 metų pareiškėja gyveno ir mokėsi Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėja savo išvykimą deklaravo Lietuvos ambasadoje. Nuo savo išvykimo 2000-2014 metų laikotarpyje pareiškėja studijavo skirtingose universitetuose: Queens university, Belfast Metropolitan College, Ulster University. Visą studijų laikotarpį pareiškėja praleido Jungtinėje Karalystėje, kadangi nebuvo nuotolinio mokymosi galimybės. 2007 m. pareiškėja susilaukė vaiko, jam reikėjo daug priežiūros ir nebuvo laiko rūpintis kitais dalykais, dėl to pareiškėja negrįžo į Lietuvos Respubliką dar ilgą laiką. Atostogų bet kuriuo metu pareiškėja pasirinkti negali, kadangi dirba švietimo įstaigoje. Apie savo seneliams priklausiusį turtą pareiškėja iš esmės sužinojo tik savo iniciatyva rinkdama informaciją. Priežastis, iš kur pareiškėja sužinojo apie jos seneliui priklausiusią žemę, buvo visiškai netikėta, nes rodydama savo vaikui J. S. (pareiškėjos tėvo) nuotraukas ji pastebėjo vieną nuotrauką, kurioje tėtis stovi prie savo paties statyto namo (duomenys neskelbiami). Todėl pareiškėja pirmą kartą po išvykimo į Jungtinę Karalystę nuvyko į Lyduvėnų miestelį apžiūrėti minėtos vietos ir savo vaikui parodyti savo gimtinę. Apžiūrėjusi namą, pareiškėja pastebėjo, kad teritorija yra apleista, netvarkoma. Dėl šios priežasties pareiškėja pirmą kartą kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Seniau to padaryti būtų neįmanoma, kadangi Lietuvos archyvai elektroninių paslaugų neteikdavo. Dėl tragiškai susiklosčiusios pareiškėjos tėvo J. S. mirties jai pačiai dar būnant nepilnamete bei gyvenimo užsienyje, pareiškėja objektyviai negalėjo žinoti apie jos seneliui priklausiusią žemę. Tad galima teigti, jog pareiškėja jau nuo pat pirmo atvykimo į Lietuvą, kai nuvykusi į nuotraukoje užfiksuotą vietovę, pamatė, jog ji yra apleista, elgėsi išties rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, kadangi pati savo iniciatyva kreipdamasi į valstybines institucijas pradėjo rinkti informaciją dėl savininko, kuriam nuosavybės teise priklausė žemė, tapatybės, rinko dokumentus giminystės ryšiui pagrįsti. Tiesa, pareiškėja iš pradžių pradėjo rinkti dokumentus tam, kad galėtų įgyti nuosavybės teisę į išlikusį statinį, kad jį galėtų pradėti remontuoti ir įrenginėti, tik pasikreipusi į teisininkus pareiškėja šio proceso eigoje sužinojo, kad vyrauja galimybė ir atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę. Būtent šiuo pagrindu pareiškėja iš pradžių pasikreipė į NŽT dėl informacijos pateikimo ar nėra jau užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Terminas į pareiškėjos seneliui P. S. nuosavybės teise priklausiusią žemę turi būti atnaujintas, kadangi dėl tragiškai susiklosčiusio pareiškėjos šeimos likimo ir jos ilgamečio gyvenimo užsienyje, pareiškėja neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti informacijos apie savo senelius. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo per Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus laiku pateikti dokumentų ir su prašymu kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio P. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad nuo 2002 metų Lietuvoje nebegyvena, 2000 metais išvyko į Jungtinę Karalystę mokytis ir ten pasiliko. Tėvai išsiskyrė, kai ji buvo maža, tėvo gyvenimas baigėsi tragiškai, tuo metu jai buvo 12 metų, todėl šeimoje apie tėvo gimines nebuvo kalbama, ši tema buvo skaudi. Jungtinėje Karalystėje įvairiuose universitetuose studijavo nuo 2002 iki 2014 metų, tuo pačiu metu dirbo, daugiausia viešbučiuose, nuo 2015 metų pradėjo dirbti švietimo srityje. 2006 metais sukūrė šeimą, gimė sūnus, todėl buvo labai užimta, grįžti į Lietuvą tiesiog nebuvo laiko. Pradėjęs mokytis mokykloje sūnus paprašė sudaryti giminės medį, tada ji paklausė savo mamos apie tėvo palikimą. Mama buvo girdėjusi, kad P. S. buvo vyriausias T. S. sūnus, kad jis dirbo tame ūkyje ir viską prižiūrėjo, mama nutekėjo į tą ūkį ir žinojo, kad Stankaičiai turėjo žemės. Mama dar iki jai išvykstant į užsienį kreipėsi į archyvus dėl P. S. valdytos žemės, tačiau gavo neigiamą atsakymą, todėl daugiau tuo klausimu nesidomėjo. T. S. mirė dar iki nacionalizacijos. Per karą viskas buvo sugriauta, nes per Lyduvėnus ėjo frontas. 1957 metais senelis nukrito nuo stogo ir mirė, jos tėvas tuo metu buvo 5 metų. 2020 metais pradėjo sudarinėti šeimos geneologinį medį, o kad daugiau sužinotų 2021 metais kreipėsi į archyvus, gavusi atsakymą sužinojo, kad senelis turėjo žemės. Anksčiau kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo neturėjo galimybės, nes iki jai išvykstant į užsienį 2000 metais niekas šeimoje apie galimą tėvo palikimą nekalbėjo ir ji nieko nežinojo, o apie tai, jog senelis galimai nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemę sužinojo tik gavusi dokumentus iš archyvo.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjai būtų atnaujinti terminai prašymui atkurti nuosavybės teises bei su tuo susijusiems dokumentams paduoti. Paaiškino, jog savo poziciją pakeitė po to, kad pareiškėja į bylą pateikė ištaisytą pareiškėjos tėvo gimimo įrašą, kuriame nurodyta, kad skiltyje „duomenys apie tėvą“ įsivėlė gramatinė klaida, nes pareiškėjos tėvo J. S. gimimo metu 1952 metais jos senelis P. S. buvo ne 37 metų, o 57 metų amžiaus, t. y. gimęs 1895 metais, ką patvirtina ir kiti archyviniai dokumentai. Galimybę atkurti nuosavybės teises į P. S. valdytą žemę vertintų komisija pagal pateiktus dokumentus ir spręstų, ar tų dokumentų pakanka, ar ne. Pirminiu vertinimu žemės savininkė buvo T. S. su vaikais, kurie galimai tuo metu jau buvo pilnamečiai. Dėl termino praleidimo priežasčių vertinimo palieka spręsti teismui.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais iki 2001 m. gruodžio 31 d., o kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje jei asmenys su prašymu nėra pateikę giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Toje pačioje 10 straipsnio dalyje numatyta sąlyga, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vertinant termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Nagrinėjamoje byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos. Įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja nurodo praleidusi įstatyme nustatytus terminus nuosavybės teisėms atkurti, nesutinka, kad šie terminai buvo praleisti dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos savalaikiam kreipimuisi į instituciją, atkuriančią nuosavybės teises pateikiant reikiamus dokumentus, todėl teismui sprendžiant terminų atnaujinimo klausimą pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Su prašymu atkurti nuosavybės teises Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kelmės skyriui pareiškėją atstovaujantis advokato padėjėjas L. Z. pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021-09-15 raštą Nr. RK-3203 ir su juo pridedamus dokumentus. Pažymėjo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktame „Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 112“, kuris buvo surašytas 1934 m. rugsėjo 7 d., žiniaraščio (surašyto dėl 12,22 ha žemės sklypo Nr. 23, buvusio (duomenys neskelbiami) 2 punkte („Žemės sklypo savininko pavardė ir vardas“) žemės sklypo savininku yra nurodyta „S. T. su vaikais“. Nurodytame Žemės ištyrimo žiniaraštyje 2 punktas ištaisytas šio dokumento 10 punktu. Žiniaraštyje matosi, kad 10 punkte šio žiniaraščio 2 punkto taisymas padarytas 1935 metų devintą mėnesį (diena neįskaitoma). Vertinant pareiškėjos pateiktus giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku – T. S. (ir jos vaikais) patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjos tėvas – J. S., pagal Tytuvėnų r., Lyduvėnų apyl. civilinės metrikacijos įstaigos (duomenys neskelbiami) padarytą Gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbiami), gimęs (duomenys neskelbiami), buvo P. S. ir E. D. sūnus. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021-08-30 Archyvo pažymoje apie gimimą nurodyta, kad (duomenys neskelbiami) pakrikštytas J. ir T. iki santuokos (duomenys neskelbiami) S. sūnus P., gimęs (duomenys neskelbiami) Lyduvėnų miestelyje.

Pareiškėjos I. S. pareiškimas dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti bei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti tenkintinas.

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004 m. spalio 26 d., įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą turtą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio P. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (12,21 ha) (duomenys neskelbiami), pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kelmės skyriui padavė tik 2023 m. kovo 1 d. Į šį prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyrius atsakė 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 28SD-2446-(14.28.137 E), kuriame nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi Įstatymo nustatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, todėl jai nuosavybės teisės į T. S. ir jos vaikų nuosavybės teisėmis valdytą žemę negali būti atkurtos, dėl praleistų terminų atnaujinimo ji turėtų kreiptis į teismą.

Kolegijos nuomone, pareiškėja I. S. nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. S., P. S. sūnus, mirė (duomenys neskelbiami), pareiškėjai tuo metu buvo 13 metų (gim. (duomenys neskelbiami)). Pareiškėja nurodo, kad tėvui tragiškai mirus šeimoje niekas nei apie tėvo gimines, nei apie jų turėtą turtą nekalbėjo, todėl apie senelio iš tėvo pusės galimai turėtą nuosavybę ji nežinojo. Nuo 2000 metų pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten ji studijavo skirtinguose universitetuose nuo 2002 iki 2014 metų, 2006 metais sukūrė šeimą, 2007 metais gimė sūnus, be to, tuo pačiu metu dirbo, todėl neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą ir domėtis senelio nuosavybe, tik 2020 metais pradėjusi sudarinėti giminės geneologinį medį pradėjo rinkti informaciją apie tėvo gimines. 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir gavo duomenis apie senelio P. S. Lyduvėnų miestelyje turėtą žemę ir pastatus, taigi tik tada sužinojo, jog yra nuosavybė, į kurią nuosavybės teisės niekam nėra atkurtos.

Taigi pareiškėja iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytų terminų (prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – iki 2001 m. gruodžio 31 d., giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 d.) neturėjo galimybių inicijuoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūrų ir pateikti prašymą dėl nuosavybės teisų atkūrimo bei su tuo susijusius dokumentus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių laiku nebuvo pateiktas prašymas ir dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku, objektyviai sutrukdė jai pasinaudoti savo teisėmis per įstatymo numatytą terminą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992 m. gruodžio 16 d. De Geouffre de la Pradelle prieš Prancūziją, Serija Nr. 253-B ir kt.). Šiuo atveju, atsisakius pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių jo konstitucinių teisių – teisė į nuosavybę, taigi būtų neprotinga ir neteisinga pareiškėjos pareiškimą atmesti. Todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujintinas.

Vadovaudamasi išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos I. S. prašymą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. S. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos seneliui P. S. nuosavybės teise priklausiusį iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbiami).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.