Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nustatytas neįgalumas 35%, išsituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. smurtaudama sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2022m. spalio 14 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pačiai E. S. nukritus nuo prieangio laiptų, priėjusi prie gulinčios ant žemės nukentėjusiosios E. S., kojomis spyrė ne mažiau 8 spyrių jai į smakrą ir į abu šonus.

Kaltinamoji R. D. teisiamajame posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, bet galėjo būti, kad viskas vyko 2022 m. spalio 14 d. ji su pažįstamais buvo (duomenys neskelbtini) kolektyviniame sode, (duomenys neskelbtini) oje g., pas A. Š., kur gėrė alkoholį. Iš pradžių pas A. buvo daugiau žmonių, vėliau jau naktį, liko A. Š., E. S., A. Z. ir ji. Kažkokiu momentu ji ėjo į lauką, nes norėjo eiti į tualetą, girdėjo kaip A. sakė, kad tu ant mano draugo nešauksi, ir kaip tik tuo metu A. Z. E. nuspyrė nuo laiptų. A. kelis kartus jai demonstravo kaip jis spyrė E. E. gulėjo prie laiptų be sąmonės. E. gulėjo ant kairio šono, vyrai ją šnekino, bandė ją budinti, daužė per veidą, ji nereagavo. Kai E. gulėjo ant žemės, ji tuo pasinaudojo ir jai įspyrė į sėdmenis, gal ir į šlaunį kokius 3-4 kartus, kadangi seniau bendroje kompanijoje, išgertuvių metu E., būdama girta, prieš ją buvo pakėlusi ranką, daužė per galvą. Kai spyrė, E. nieko nesakė. Jos spyriai negalėjo būti stiprūs, nes dėl neįgalumo ji negali aukštai pakelti kojų. Ji nespyrė E. ne į galvą, ne i veidą. Veidą ji krisdama nuo laiptų susižalojo. A. Z. su A. Š. E. laiptais įnešė į namą ir dar A. Z. tada taip pat nukrito nuo laiptų. E. gulėjo be sąmonės gal penkiolika minučių. Paskui E. A. su A. įkėlė į lovą ir jie su A. išėjo lauk, jiems iš paskos išėjo ir A. Š., pamena, kad kažkuris kalbėjo apie dar alkoholio išgėrimą Mažeikiuose. Ji pamena, kad A. Š. savo automobiliu juos vežė į Mažeikius, paskui prie vairo sėdo A. ir jis vežė į miestą. Nurodė taip pat, kad nemano, jog jos tokie nestiprūs spyriai galėjo E. sukelti fizinį skausmą. Dėl padarytos veikos labai gailisi.

Nukentėjusioji E. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad gyveno pas draugą A. Š. Ten atvažiavo prigėrusi R. D. kartu su kitais asmenimis. Visi gėrė alkoholį A. Š. sode, lauke. Jau tada R. į ją pradėjo svaidyti taures, pelenines. Kažkokiu momentu atrodo jos susitaikė, bet kai parėjom į namą vėl viskas prasidėjo. Name R. jau buvo pasiruošusi jos akinius paimti. Kai ji paklausė ko tu imi akinius, R. vėl pradėjo ant jos pulti. Ji stovėjo su draugu prie laiptų, prie durų, šnekučiavosi, kai R. ėjo, kaip pati sakė, į tualetą, o kai parėjo iš tualeto, pradėjo vėl ant jos pulti. R. ją stumtelėjo, ji nukrito, tada R. pradėjo už plaukų ją tąsyti, pradėjo spardyti, kiek spyrių sudavė nebeprisimena, bet buvo daug mėlynių. Jis buvo galva sudaužta, taip pat koja, pirštai lūžę aš jau tiksliai nebeatsimena kiek sužalojimų buvo padaryta. Su R. iki tol buvo konfliktų, susitaikydavo. Ji neturi R. jokių pretenzijų, buvo kaip buvo, taip pat nereikš civilinio ieškinio.

Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio mėnesį pas jį gyveno E. S. Vakare pas jį atvažiavo dar du žmones, R. su draugu, vardo jau neatsimena, iš matymo jį žinojo.Visi lauke sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis išėjo į lauko tualetą ir grįžęs pamatė kad lauke prie laiptelių ant žemės guli E. beveik be sąmonės, visa kruvina. Jis net nesuprato kas ten nutiko, E. buvo kažkas praskelta, kraujavo. Jis pats smurtinio veiksmo nematė ir nieko negirdėjo. Klausė kas tau nutiko, kas mušė, jam nieko nepaaiškino. Jis staigiai pakėlė E., su A. parnešė ją į kambarį, iškvietė greitąją. Iš savo namų jis visus išvarė, sulaukė greitosios, paskui policija atvažiavo. E. ir atsigavusi nelabai suprato kas įvyko. Ji buvo dar ir neblaivi. . R. taip pat tada buvo visiškai girta, draugas ją laikė. Kad ji daužytų E. nematė, negali nei teigti, nei neigti, kad R. spardė E. R. koja daužė laiptelius ir matė paskui kaip tie laipteliai buvo sudaužyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdyje būti perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai.

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena sugyventinė E., pavardės nežino. 2022 metų spalio mėnesį tiksliai dienos neprisimena, galėjo būti arba 12 arba 14 diena, jam paskambino R., pavardės nežino ir pasakė, kad atvažiuoja pasišnekėti. Kartu su ja atvažiavo A., kiek žino šiuo metu jis yra išvykęs į Ispaniją, kitas vyriškis buvo pravarde "(L.)", vardo ir pavardės nežino ir jo buvusi draugė L. bei R., pavardės nežino. Jis, prieš jiems atvažiuojant, paskambino pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad pas jį atvažiuoja nepageidaujami asmenys. Atvykus policijos pareigūnams, jiems viską papasakojo, kad atvyksta nepageidaujami asmenys pas jį pasišnekėti. Policijos pareigūnai pasakė, jei bus pavojus, skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir išvyko. Po kiek laiko pas jį atvyko minėti asmenys. Visi atvykę susirinkę asmenys lauke sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus, jis alkoholio nevartojo. Pokalbio metu, prie stalo sėdint, prie E. pradėjo žodžiu puldinėti R. Visi ją nuramindavo. Po kiek laiko iš jo kiemo išėjo L., "(L.)" ir R. namo. Kieme pasiliko R., jos draugas A., bei jo sugyventinė. Tiksliai laiko neprisimena, buvo po pietų meto, jis nuėjo iki lauko tualeto, pareidamas pamatė prie namo laiptų įėjimo ant žemės gulinčią kruvinu veidu .be sąmonės, bei matė šalia jos stovinčią R., kuri pradėjo kojomis spardyti gulinčią E., kojomis sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Jis iš karto užbėgo į tarpą ir nebeleido smurtauti R. prieš E. Jos draugas A. taip pat laikė R. ir neleido jai smurtauti prieš E. Nors ji buvo labai nusiteikusi agresyviai. Kai apramino R., jis su A. parvedė į namus E., nuprausė nuo veido kraują ir paguldė į lovą. Paskui nedelsiant bendruoju pagalbos numeriu iškvietė specialiąsias tarnybas. Jis prieš tai dar paklausė R., kodėl ji sumušė E., ji atsakė, kad už nieką. Atvykus medikams, E. išsivežė į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Atvykus policijos pareigūnams, R. su A. jau buvo iš jo kiemo pasišalinę (t. 1, b. l. 110-113).

Liudytojas A. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš byloje esančio 2022 m. spalio 14 d. informacinio pranešimo apie įvykį ROIK Nr. 0122000612246 matyti, kad skambinusi bendruoju pagalbos telefonu probacijos darbuotoja pranešė, jog naktį į E. S. namus atvyko iš matymo pažįstami asmenys ir ją sumušė. Mergina buvo nuvykusi į ligoninę, tačiau dabar, atvykus pranešėjai, paprašė iškviesti pareigūnus parašyti pareiškimą (1 t., b. l. 7-10).

Iš 2022 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) pastato kiemas ir jo prieangis. Įvykio vieta randasi adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve šiaurės kryptimi privažiuojame (duomenys neskelbtini) pastatą kuris yra rytinėje pusėje. Minėtas pastatas yra mūrinis, dviejų aukštų, gyvenamojo tipo pastatas su šlaitiniu stogu. Eidami rytų kryptimi link minėto pastato matome kad gatvė ir dalis kiemo yra grįsta žvyru, o šiaurinėje kiemo dalyje auga žolė. Šalia mūsų apžiūros objekto iš abiejų pusių tai yra pietinėje ir šiaurinėje pusėje yra kiti pastatai, kiemai kurie priklauso kitiems asmenims. Pagal vakarinę (duomenys neskelbtini) pastato sieną matome augančias gėles. Prie įėjimo į pastatą kuris yra vakarinėje pastato dalyje matome pastatytą medinę lentą ir šalia jos dvejomis eilėmis, vienu aukštu sukrautas plytas. Šalia jų matome medinius rudos spalvos laiptus, kuriais per penkias pakopas yra patenkama į (duomenys neskelbtini) pastato prieangį. Prieangio grindinys yra grįstas medinėmis lentomis. Prieangio dešinėje pusėje matome į vieną stirtą sukrautas malkas. Užlipus laiptais patenkame į prieangį kurio kairėje pusėje matome šarvuotas rudos spalvos duris, kurios apžiūros metu yra atvertos į dešinę pusę. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų pėdsakų ar nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Nieko neišimta. Įvykio vieta vaizdo fiksavimo kameromis nefilmuojama (1 t., b. l. 14-16), foto lentelė (1 t., b. l. 17-22).

Iš 2022 m. spalio 14 d. Asmens apžiūros protokolo matyti, kad asmens apžiūra vyksta (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūra yra vykdoma esant natūraliam apšvietimui, nukentėjusiajai E. S. stovint prie tarnybinio automobilio, kurio šaukinys yra ,,(duomenys neskelbtini)“. E. S. yra apie 1.60 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Apžiūros metu moteris dėvi žalios spalvos striukę, juodos spalvos kelnes su gėlėmis, moteris nešioja akinius. Apžiūrint asmens kojas pastebime, kad kairės kojos nykštys ir šalia nykščio esantis pirštas yra su-bintuoti. Ant E. S. dešinės pusės skruosto matosi įbrėžimai, ant smakro matome priklijuotą tvarstį. Paklausus asmens galbūt ji turi dar kokių sužeidimų E. S. pakelia savo striukę ir ant nugaros dešinėje pusėje matome nubrozdinimą. Daugiau reikšmingų pėdsakų apžiūros metu neaptikta (1 t., b. l. 60-62), foto lentelė (1 t., b. l. 63-66).

Iš 2022 m. lapkričio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1571/2022(04) matyti, kad remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, E. S. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Regioninėje Mažeikių ligoninėje E. S. nustatytas kairės pėdos nykščio sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais skausminiais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąsto bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus ( 1 t., b. l. 76).

Iš E. S. tikrinimo alkotesterių rodmenų matyti, jog jai buvo nustatytas 1,45 promilių girtumas (1 t., b. l. 67).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. Byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų kaltinamosios R. D. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje patvirtinančių įrodymų. Įvertinęs aptartus bylos įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamosios R. D. tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamoji suvokė, jog, spardydama E. S., naudoja fizinį smurtą, daro neteisėtą tyčinį prieš nukentėjusiosios valią jos organizmui fizinį poveikį, ir siekė taip veikti. Tarp jos tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokių veikų pavojingumą ir norėjo taip elgtis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismo posėdyje kaltinamoji R. D. atsiprašė E. S. Nukentėjusioji E. S. priėmė jos atsiprašymą, susitaikė su kaltinamąja.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, o taip pat yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant, ar R. D. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltės pripažinimas nereiškia besąlygiško sutikimo su visomis pareikšto kaltinimo formuluotėmis ar nukentėjusiojo ar kitų proceso dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų.

Teismo vertinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu ir tiek teisme kaltinamoji iš esmės pripažino savo neteisėtus veiksmus prieš E. S. Apklausta teisme parodė, jog ji visiškai pripažįsta jai inkriminuotame kaltinime nurodytus faktus, paaiškino, kad įvykio metu E. S. nukritus nuo prieangio laiptų, priėjusi prie gulinčios ant žemės nukentėjusiosios E. S., kojomis spyrė ne mažiau keturių spyrių jai į sėdmenis, šlaunis. Šiuo metu ji atsiprašiusi nukentėjusiosios E. S., su ja susitaikė, gailisi dėl to, ką padarė ir tvirtina pasimokiusi iš savo klaidų. Aplinkybę, jog R. D. atsiprašė, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. S., ji kaltinamajai atleido, su ja susitaikė ir jokių pretenzijų dėl šio įvykio jai neturi. E. S. taip pat neprieštaravo, jog baudžiamoji byla būtų nutraukta jai ir R. D. susitaikius.

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad R. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, per penkerius metus bausta administracine tvarka (t 1., b. l. 152-153), bet galiojančių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų įskaitoje nėra, jai pasikartojantis diagnozuotas depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas. Panikos sutrikimas (epizodinis paroksizminis nerimas) (t. 1, b. l. 158), jai nustatytas neįgalumas 35% (kojų ir rankų raumenų nykimas), neigiamai kaltinamąją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. R. D. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios E. S., kuri jai atleido ir kaltinamajai neturi jokių pretenzijų. Kaltinamoji R. D. anksčiau neteista, todėl yra pagrindo manyti, kad ji paisys visuomenėje nusistovėjusių teigiamo elgesio taisykles ir ateityje nusikalstamų veikų nedarys. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į padarytos veikos vienkartiškumą, konstatuotina, kad šiuo atveju yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Be to, teismo posėdyje tiek nukentėjusioji, tiek prokurorė sutiko su tuo, kad yra galimybė taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas ir R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. yra neįgali, jai jokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 188) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 69,91 Eur žalos atlyginimo įrodytas byloje esančiais dokumentais, todėl tenkintinas ir priteistinas iš R. D. (1 t., b. l. 88-89).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. D., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiąja.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-82-721/2023 nutraukti.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. D. 66,91 Eur ( šešiasdešimt šešis eurus 91 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai E. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Išaiškinti R. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.