Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-09 · Administracinė byla Nr. P-525-247-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-09
Bylos Nr.
P-525-247-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Trečiasis asmuo
J. D., Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Realty Adviser“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P525-247/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. D. tikrosios ūkinės bendrijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1410/2011 pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Realty Adviser“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, J. D. tikrajai ūkinei bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio projektas“, akcinei bendrovei DnB NORD bankas, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Danės vartai“, uždarajai akcinei bendrovei „Restauravimo centras“, I. K. ir M. R. TŪB „Lonvita“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų rezidencija“, uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, A. M., A. P. ir R. S. P. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti:

1) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2489 patvirtintą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detalųjį planą;

Žemesnės instancijos teismas

2) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-286 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detalųjį planą;

3) Tarybos 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1-403 patvirtintą teritorijos tarp Danės upės, Tiltų g., Žvejų g., ir Pilies g. detalųjį planą;

4) Administracijos 2006 m. gruodžio 4 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamųjų namų su parduotuve ir kavine komplekso statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėda;

5) Administracijos 2007 m. liepos 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 254/67 (1.0)-GN/07 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turto valdymo centras“ gyvenamojo namo su parduotuve ir kavine komplekso statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris 2008 m. sausio 29 d. perregistruotas UAB „Žvejų rezidencija“ vardu;

6) Administracijos 2006 m. vasario 1 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą apartamentų tipo viešbučiui su viešuoju maitinimu (duomenys neskelbtini), Klaipėda;

7) Administracijos 2007 m. birželio 22 d. išduotą statybos leidimą Nr. 197/36-NS/07 UAB „Baltic Realty Adviser“ apartamentų tipo viešbučiui su viešuoju maitinimu statybai (paskirtis – viešbutis) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris statybos eigoje 2007 m. lapkričio 8 d. perregistruotas UAB „Danės vartai“ vardu;

8) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipėdos AVA) 2009 m. gruodžio 17 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-921-(14.7), pastatytam apartamentų tipo viešbučiui su viešuoju maitinimu (duomenys neskelbtini), Klaipėda;

9) Administracijos 2005 m. rugpjūčio 2 d. Miesto automobilių stovėjimo vietų statybos sutartį J4-753 su UAB „Turto valdymo centras“ ir sutarties 2007 m. liepos 9 d. papildomą susitarimą Nr. J4-841;

10) Administracijos 2007 m. kovo 6 d. Miesto automobilių stovėjimo vietų statybos sutartį J4-150 su UAB „Baltic Realty Adviser“ ir sutarties papildomą susitarimą Nr. J4-539.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2008 m. balandžio 17 d. buvo gautas J. D. TŪB tikrojo nario S. S. advokato 2008 m. balandžio 9 d. pranešimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, vykdant statybas Klaipėdos senamiestyje (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. balandžio 22d. raštu Nr. B2-2706 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl išvados pateikimo. Išvada dėl žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir teritorijos tarp Danės upės, Tiltų g., Žvejų g. ir Pilies g. detaliųjų planų teisėtumo ir galimos žalos pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažintam kultūros paveldo objektu ir įtrauktam į kultūros vertybių registrą Nr. 16075, gauta 2008 m. gegužės 9 d.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino – panaikino ginčijamus individualius administracinius aktus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi UAB „Turto valdymo centras“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M., A. P. bei R. S. P. apeliacinį skundą, atsakovų UAB „Baltic Realty Adviser“ ir Administracijos prisidėjimą prie šio skundo, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DnB NORD bankas apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą, o bylą nutraukė.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A146-335/2008), pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, pripažįstama, jog termino kreiptis į teismą eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Kartu pažymima, kad šis termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, nėra privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras turi surinkti duomenis, pakankamus išvadai, kad administracinis aktas pažeidžia viešąjį ar kitą interesą, kurio teisminės gynybos inicijavimo teisė suteikta prokurorui. Nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui (skundui) paduoti, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS20-609/2008 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė prašymo dėl skundo (prašymo) padavimo termino atnaujinimo, nevertino pareiškėjo išdėstytų argumentų, todėl 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikino ir termino prašymui (skundui) paduoti atnaujinimo klausimą perdavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau pareiškėjo prašymo (skundo) priėmimo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi šio pavedimo teismas neįvykdė. Skundžiamame sprendime Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, jog teisminį procesą pareiškėjas inicijavo, nepažeisdamas ABTĮ nustatytų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje res judicata galią turinčią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-609/2008, pati sprendė termino atnaujinimo klausimą. Nustatė, jog pakankamai duomenų kreiptis į teismą pareiškėjas surinko 2008 m. gegužės 9 d., kai gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 6.3-1450 „Dėl žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir teritorijos tarp Danės upės, Tiltų g., Žvejų g. ir Pilies g. detaliojo plano“, kuriame Inspekcija pasisakė dėl detaliojo teritorijų planavimo procedūrų pažeidimų ir prašė prokurorą priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo. Padarė išvadą, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino eiga pasidėjo 2008 m. gegužės 10 d. Atitinkamai paskutinė diena iškelti bylą administraciniame teisme buvo 2008 m. birželio 10 d. Prokuroras pirmą kartą į teismą kreipėsi 2008 m. rugsėjo 5 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs skundo (prašymo) padavimo terminą. Nurodė, jog, nustatęs, kad skundo (prašymo) padavimo terminas yra pasibaigęs ir pareiškėjas prašo jį atnaujinti, apeliacinės instancijos teismas privalo vertinti, ar termino praleidimą lėmė svarbios priežastys (ABTĮ 34 str.). Pažymėjo, jog išskirtinėmis aplinkybėmis, užkirtusiomis kelią paduoti teismui prašymą 2008 m. gegužės 10 d. – 2008 m. birželio 10 d. laikotarpiu, pareiškėjas įvardijo nepakankamą teritorijų planavimo ir statybos santykių teisinio reguliavimo išmanymą. Prašyme atnaujinti praleistą terminą paaiškino, kad surinktą medžiagą 2008 m. gegužės 14 d. ir 2008 m. birželio 5 d. raštais persiuntė tirti Inspekcijai. Inspekcijai atsisakius ją nagrinėti tuo pagrindu, jog nuo nurodytų pažeidimų padarymo yra praėję vieneri metai, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą, prašant išaiškinti skundų nagrinėjimo tvarką. Susipažinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 10 d. atsakymu Nr. (3-1)-D8-6083, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. liepos 15 d. raštu pareikalavo Inspekciją grąžinti dokumentus. Pastaroji juos perdavė 2008 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat pareiškėjas akcentavo ginčo klausimų sudėtingumą, didelę bylos medžiagos apimtį. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog šios priežastys nėra objektyvios ir svarbios, todėl negali pateisinti procesinio termino praleidimą. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009 ir pažymėjo, jog nurodytos bylos fabulai iš esmės analogiški Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro veiksmai, kuriais aktyviai siekta inicijuoti Inspekcijos kreipimąsi į teismą dėl atsakovų (viešojo administravimo subjektų) galimai padarytų pažeidimų teritorijų planavimo ir statybos srityje (kai pati Inspekcija 2008-05-06 raštu Nr. 6.3-1450 siūlė pareiškėjui spręsti dėl viešojo intereso gynimo) ir sąmoningai delsta vykdyti tiesiogines prokuroro funkcijas, pripažintini iracionalūs, neatitinkantys prokuroro profesinės veiklos standartų. Padarė išvadą, kad objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingos termino atnaujinimo aspektu, byloje nenustatyta, todėl prašymas netenkintinas. Konstatavo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą (skundą), priimtą praleidus nustatytą padavimo terminą, padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui (ABTĮ 142 str. 1 d.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina. Pažymėjo, kad nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius sprendimus ir sutartis, teismas ex officio privalėjo patikrinti, ar ginčijamų aktų panaikinimas sukels teisines pasekmes (šiuo atveju nebuvo pareikštas joks konkretus prašymas dėl ginčijamų aktų pagrindu atsiradusių materialinių teisinių pasekmių likvidavimo – statybos padarinių pašalinimo), t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Be to, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytų subjektų iniciatyva. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme (skunde) prokuroras aiškiai neįvardijo, koks visuotinai svarbus tikslas bus pasiektas ginčijamų aktų panaikinimu, ir kokią įtaką (reikšmę) teismo sprendimas turės asmenims, nesantiems šios administracinės bylos proceso šalimis, todėl toks prašymas (skundas) negalėjo būti tenkinamas.

III.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens J. D. TŪB prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1410/2011, o išnagrinėjus bylą iš naujo – panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą.

Teigia, jog, sistemiškai aiškinant ABTĮ 140 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ex officio negalėjo pašalinti procesinės teisės pažeidimo, kai bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo galimas pirmosios instancijos teisme, inter alia ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti administracinę bylą ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka, kadangi buvo pateiktas prašymas atnaujinti terminą. Tokiu būdu atimta bylos šalių teisė į apeliaciją, nes priimta nutartis negali būti apskųsta aukštesnės instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pats šalinti pažeidimą, o turėjo administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A556-199/2008 fabula iš esmės analogiška šioje byloje susiklosčiusiais situacijai, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad buvo būtina laikytis taisyklės išspręsti termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, esant pareikštam prašymui, nes tik išsprendus šį klausimą galimas bylos nagrinėjimas iš esmės. Nurodytoje byloje administracinė byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje ginčijama nutartimi nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos bylose dėl termino pradžios viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiavimo. Nurodo, jog teismas vertino, kad termino prašymui paduoti teismui eigos pradžia skaičiuotina nuo pirminės tarnybos pažymos gavimo momento, o tai prieštarauja administracinių teismų praktikoje pateiktam išaiškinimui. Pažymi, jog teismas įvertino ne visus pareiškėjo veiksmus, renkant reikiamą medžiagą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėse bylose Nr. A525-781/2009 ir Nr. A438-1361/2009, pabrėžia, kad turi būti vadovaujamasi taisykle, jog termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsirado anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktu prašymu siekia, jog procesas administracinėje byloje Nr. A502-1410/2011 būtų atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, nurodydamas minėtą proceso atnaujinimo pagrindą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, priimtais administracinėse bylose Nr. A556-199/2008, Nr. A525-781/2009 ir Nr. A438-1361/2009. Prašymas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu šiuo atveju siejamas su, kaip teigia trečiasis suinteresuotas asmuo, apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai atliktu pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti įvertinimu, negrąžinant bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o pačiam išsprendžiant klausimą. Taip pat teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė termino prašymui paduoti skaičiavimo taisykles, neteisingai nustatydamas termino prašymui paduoti eigos pradžią.

Visų pirma, pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia, atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (byla Nr. P261-40/2008).

Pareiškėjo nurodomoje administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Pastebėtina, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo nurodytoje praktikoje terminas prašymui paduoti tais atvejais buvo skaičiuojamas nuo patikslintos institucijos pažymos gavimo, o šiuo atveju teismas terminą prašymui paduoti siejo su, kaip teigia trečiasis suinteresuotas asmuo, pirminės informacijos gavimu, pati savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

Pažymėtina, jog, vertinant, ar buvo nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos formavimo, turi būti vertinama, ar teismas atitinkamas teisės normas aiškino vienodai. Kitaip tariant, turi būti nustatyta, ar byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, atitinkama teisės taikymo taisyklė nebuvo aiškinama kitaip nei kitose asmens, pateikusio prašymą atnaujinti procesą, nurodytose bylose, kiek tai susiję su vienodos teismų praktikos formavimu.

Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A502-1410/2011, teismas, vertindamas, ar pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti, ir nustatydamas prašymo padavimo teismui termino eigos pradžią, rėmėsi būtent trečiojo suinteresuoto asmens nurodytoje administracinių teismų praktikoje suformuluotomis termino eigos pradžios apskaičiavimo taisyklėmis. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais, jog buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos bylose Nr. A525-781/2009 ir Nr. A438-1361/2009.

Taip pat svarbu pažymėti, jog trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, pagrindžiantys apeliacinės instancijos teismo nukrypimą nuo nurodytos administracinių teismų praktikos, iš esmės susiję išimtinai su netinkamu, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, įrodymų vertinimu ir tokio įvertinimo pagrindu teismo pradarytomis išvadomis.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, byla Nr. P444-184/2010), kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami, nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Todėl šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Prašyme atnaujinti procesą taip pat remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-199/2008, teigiant, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėtas, turėjo ne imtis vertinti tokiame prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis, o perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (bylos Nr. P438-53/2011, P438-38/2011, P146-119/2011) vadovaujamasi taisykle, jog tuo atveju, kai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta teismų praktika yra susijusi ne su materialinės, o su proceso teisės normų interpretavimu, sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, darytina išvada, jog vien tik galimas procesinių teisės normų pažeidimas ir jų netinkamas taikymas, nagrinėjant administracinę bylą, negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą.

Todėl šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą padaryto, jo nuomone, proceso teisės normų pažeidimo, pagrindžiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negali būti pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje. Kartu pastebėtina, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju visiškai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines normas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

trečiojo suinteresuoto asmens J. D. tikrosios ūkinės bendrijos prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1410/2011.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėRičardas Piličiauskas