Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D.R. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą laikotarpyje nuo 2014-06-19 iki 2015-06-23.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) ir atsikirtime į atsiliepimą (b.l. 37) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2014-06-19 iki 2015-06-23 periodiškai atliko bausmę 19 būryje, kur trūko teisės aktais nustatyto ploto, gyveno daugiau asmenų nei nurodo atsakovas. Patalpose buvo drėgna, trūko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, luposi dažai, byrėjo tinkas. Dėl didelio skaičiaus asmenų mažai laiko galėjo leisti sporto aikštyne. Ilgą laiką neturėjo nuosavos spintelės, teko miegoti be patalynės kas antrą savaitę, nes Alytaus PN neoperatyviai atiduoda paimtą skalbti patalynės komplektą, kadangi vienas iš dviejų turėtų komplektų susidėvėjo, jį teko išmesti, o turėdamas nuosavą patalynę negalėjo naudotis valdiška. Čiužinys, pagalvė ir antklodė buvo pilnai susidėvėję, skylėti, pilni buitinių parazitų. Miegamajame nebuvo taburečių. Dėl to tapo irzlus, sumažėjo pasitikėjimas, savimi, negalėjo pailsėti psichologiškai, patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą.

Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b.l. 9-13) nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2014-06-19 iki 2015-03-18 ir nuo 2015-03-25 iki 2015-06-23 pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrio 2 miegamąjį, kuris yra 44,76 m² ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų. Esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,19 m². Pareiškėjas naudojosi savo nuosava patalyne, todėl Alytaus PN jam papildomos patalynės komplekto neišdavė. Pareiškėjui nusprendus naudotis valdiška patalyne ir raštiškai parašius prašymą, Alytaus PN administracija jam būtų skyrę pataisos namų patalynę, tačiau pareiškėjo prašymų dėl patalynės nebuvo gauta. Pataisos namai nuteistiesiems, kurie nesinaudoja nuosava patalyne, išduoda du komplektus patalynės. Alytaus PN patalynė yra skalbiama kartą į savaitę pataisos namų skalbykloje ir gražinama po savaitės. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-07-09 įsakymu Nr. IR-139 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, bendrabučio gyvenamoji patalpa 19 būryje 2 miegamajame buvo aprūpinta spintelėmis, taburetėmis prie lovos – po 1 vnt. vienam asmeniui. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 str., galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą kamerą), arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo.

Nurodė, kad 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas. Akto Nr. PA-369 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos : bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. 2014-09-01 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė 19 būrio 2 miegamąjį. Akto Nr. PA-193 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" nenustatyta. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato Lietuvos higienos norma HN 76:2010. Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose - t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita - su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita - su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje (yra 87 etatai), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Taigi, tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tūnodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadų, kad santykinai mažų patalpų plotą kompensuoja suteikta judėjimo laisvė. Koplyčioje pareiškėjas pagal grafikų galėjo lankytis antradieniais nuo 15 val. iki 16 val.. Praustis duše po karštu vandeniu trečiadieniais nuo 10 iki 12 val., savo būryje esančioje prausykloje pareiškėjas šaltu vandeniu iki viršutinę kūno dalį galėjo nusiprausti kiekvieną dieną ir toks prausimasis nėra ribojamas. Nuteistųjų biblioteka gali naudotis antradieniais nuo 16 val. iki 16 val. 45 min.. Sportuoti savo lokaliniame sektoriuje nuteistieji gali visą dieną ir sporto laikas nėra ribojamas. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014-06-19 iki 2015-06-23 (periodiškai) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. p. – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str., žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-06-19 iki 2015-03-18 ir nuo 2015-03-25 iki 2015-06-23 laisvės atėmimo bausmę atliko 19 būrio 2 miegamajame (b.l. 15-16). Šių duomenų pareiškėjas neginčija, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 19 būryje, 2 miegamajame aukščiau nurodytais laikotarpiais, laikoma nustatyta. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 19 būrio 2 miegamasis yra 44,76 kv.m. ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų (b.l.16). Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad vienam nuteistajam 19 būrio 2 miegamajame, esant maksimaliai užpildytoms gyvenamosioms vietoms, teko po 3,19 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN 19 būrio 2 miegamajame buvo įrengta 16 gyvenamųjų vietų. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl to, kad gyvenamosiose patalpose yra įrengta daugiau miegamųjų vietų nei nurodo atsakovas, laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, pareiškėjo teisė į teisės aktais numatytą minimalų gyvenamąjį plotą, atliekant laisvės atėmimo bausmę 19 būrio 2 miegamajame, Alytaus PN nebuvo pažeista. Taip pat nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos. Pareiškėjas nurodytą kalinimo laiką gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti biblioteką, koplytėlę, užsiimti kita leistina veikla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2005-12-30 Alytaus PN direktorius įsakymu Nr. 1-356 (pakeistas 2013-10-17 įsakymu Nr. 1-339) buvo patvirtinta nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b.l. 21), Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014-07-01 įsakymu Nr. 1-181 patvirtintas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašas, nustatantis pozityvaus užimtumo priemonės (fizinė kultūra, sportas, dvasinių religinių poreikių tenkinimas, nuteistųjų klubas, biblioteka, kūrybinės studijos, būreliai, pomėgių klubai), kuriose, išreiškus pageidavimą, galėjo dalyvauti nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas (b.l. 22-23).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina taip pat ir iš kitų kalinimo sąlygų. Nurodo, kad patalpose buvo drėgna, trūko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, luposi dažai, byrėjo tinkas, ilgą laiką neturėjo asmeninės spintelės, miegamajame nebuvo taburečių, kas antrą savaitę teko miegoti be patalynės, kadangi Alytaus PN neoperatyviai atiduoda paimtą skalbti patalynės komplektą, čiužinys, pagalvė ir antklodė buvo pilnai susidėvėję, skylėti, pilni buitinių parazitų.

Vertinamuoju laikotarpiu galiojusios Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 p. buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis gyveno, neatitiko higienos normų reikalavimų – patalpose buvo drėgna, trūko oro, buvo pažeistos sienos, luposi dažai, byrėjo tinkas, sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, patalynė pilna parazitų. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas vertina kaip nepagrįstus ir, tuo pačiu, nepakankamus skundui patenkinti. 2014-12-12 Alytaus visuomenė sveikatos centro akto (b.l. 24-26) duomenys patvirtina, kad 2014 metų gruodžio pradžioje buvo atlikta patalpų kompleksinė patikra ir jokių neatitikimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta. Be to, 2014-08-11 buvo tikrinta Alytaus PN 19 būrio 2 miegamojo patalpų atitiktis Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą, 2014-09-01 patikrinimo akte Nr. PA-193 (b.l. 27-29) be kita ko konstatavo, kad 19 būrio 2 miegamojo lubos tinkuotos, sienos dažytos, lygios, miegamasis vėdinamas natūraliu būdu per atidarytus langus, nepažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimų, ant sienų grybelių, pelėsių nebuvo, tarakonų, žiurkių ar pelių patalpoje nepastebėta.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog ilgą laiką gyvendamas 19 būrio 2 miegamajame neturėjo asmeninės spintelės, gyvenamosiose patalpose nėra taburečių. Pažymėtina, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, staliukas sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui. Atsakovo atstovas paneigė šiuos pareiškėjo argumentus nurodydamas, kad gyvenamosios patalpos, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal Aprūpinimo normų reikalavimus (b.l. 10).

Pareiškėjas teigia, kad kas antrą savaitę turėjo miegoti be patalynės, kadangi nebuvo operatyviai grąžinama skalbimui paimta patalynė. Atsakovo atstovas neginčija pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Alytaus PN yra skalbiama kartą į savaitę ir grąžinama po savaitės. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 2 d. nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, taip pat ir pats pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjas Alytaus PN naudojosi nuosava patalyne (b.l. 17). Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją, kad jam būtų skirta patalynė iš valstybės biudžeto byloje nėra. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui suteikti papildomo patalynės komplekto.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad čiužinys, pagalvė ir antklodė buvo pilnai susidėvėję, skylėti. Iš byloje pateiktos pareiškėjo aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelės (b.l. 17) matyti, kad pareiškėjui buvo išduoti čiužinys, antklodė, pagalvė, pareiškėjas yra pasirašęs, kad daiktus gavo, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą dėl netinkamo čiužinio, antklodės ar pagalvės pakeitimo, o šis atsisakė tenkinti tokį jo prašymą, todėl deklaratyvus, įrodymais nepagrįstas pareiškėjo tvirtinimas, kad jam buvo išduoti susidėvėję čiužinys, antklodė ir pagalvė nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D.R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.