Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Stefa NaščenkovienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-299-106/2012Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00527-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.; 1.2.23.3.; 1.2.29.3.; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

nuteistųjų advokatams Viačeslavui Žarkovui, Juozapui Surbliui, Juozui Ančiukaičiui, Vitalijui Gunčiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. B., V. K., S. I., J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

A. B., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta (subendrinta) bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta (ir subendrinta) bausme; galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta - laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 22 d. Į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2011 m. kovo 22 d. nuosprendį (iki 2011 m. gruodžio 22 d.). Į bausmės laiką taip pat įskaitytas A. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d., suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2009 m. rugsėjo 3 d.

V. K., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu trisdešimčiai parų;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę (arešto) bausmę, ir subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas V. K. paskirta – laisvės atėmimas devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė ir bausmė, paskirta V. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (subendrintos) devynerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės (penkerių metų) laisvės atėmimo bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta - laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 22 d. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme V. K. išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 12 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.

S. I. (S. I.), asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas S. I. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme (pakeitus nuosprendį 2010 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu) prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos (subendrintos) ketverių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta dalis neatliktos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė pagal šiuos nuosprendžius S. I. paskirta - laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 22 d. Įskaitytas į bausmės laiką laikotarpis, S. I. išbūtas suėmime nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.

J. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio J. P. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas J. P. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir K. J., dėl jo nueisimo skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė (platino): jis iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., tikslus laikas nenustatytas, ne mažiau kaip 0,145 g šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,044 g narkotinės medžiagos – heroino, bei ne mažiau kaip 0,301 g šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g narkotinės medžiagos - heroino, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 11 val. 15 min., ir 15.20 val., gyvenamojoje vietoje, Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, įgytas narkotines medžiagas – heroiną už 540 Lt pardavė ir tokiu būdu platino A. B..

A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis 2009 m. rugpjūčio mėn. 20 d., apie 11 val.15 min., Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, už 270 Lt nupirko (įgijo) iš V. K. ne mažiau kaip 0,145 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, juos neteisėtai parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, iki 2009 m. rugpjūčio mėn. 20 d., 21 val. 45 min., kol kratos metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. B. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

S. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti.

2009 m. rugpjūčio mėn. 20 d., apie 14 val. 29 min., Klaipėdoje, Taikos pr., prie degalinės „Lukoil“, A. B. ir S. I. susitarė, jog A. B. už 270 Lt perduos S. I. narkotinės medžiagos – heroino. 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 15 val. 20 min., Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, A. B., vykdydamas susitarimą, už S. I. perduotus 270 Lt S. I. iš V. K. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,301 g. šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g narkotinės medžiagos - heroino, ją neteisėtai gabenosi ir tą pačią dieną, apie 15 val. 24 min., Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, neteisėtai perdavė S. I., o S. I. 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 15 val. 24 min., Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, ne mažiau kaip 0,301 g šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g. narkotinės medžiagos - heroino, neteisėtai iš A. B. įgijo, jas neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią- „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, ir joje neteisėtai laikė iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., 21 val. 30 min., kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė: jis, iki 2009 m. lapkričio mėn. 10 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, ne mažiau kaip 22 polietileninius užspaudžiamus maišelius su 20,316 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 4,814 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 3,625 g kietos, šviesios medžiagos fragmentais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 2,356 g narkotinės medžiagos - heroino, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”. 2009 m. lapkričio 10 d., apie 13.40 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje., „(duomenys neskelbtini)”, vieną polietileninį maišelį su 0,733 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,144 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, už 30 Lt pardavė, ir tokiu būdu platino J. P., o likusius 21 polietileninį užspaudžiamą maišelį su 19,583 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 4,67 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 3,625 g kietos šviesios medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 2,356 g narkotinės medžiagos - heroino, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje laikė iki 2009 m. lapkričio mėn. 10 d., 17 val. 20 min., kol narkotines bei psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis, iki 2009 m. lapkričio mėn. 10 d., data ir laikas nenustatytas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, folija su užrašais „Relanium 5 mg tabletės...“ padengtą plastikinę gamyklinės pakuotės fragmentą su 6 gelsvos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis 0,030 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)” iki 2009 m. lapkričio mėn. 10 d. kada apie 17.10 val. šią gamyklinę pakuotę su tabletėmis kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. I. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą: jis, 2009 m. liepos mėnesį, dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą, kad M. G., gim. „(duomenys neskelbtini)”, atiduotų jam 40 litų skolą už įsigytą narkotinę medžiagą - heroiną, paėmė M. G. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. „(duomenys neskelbtini)”, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2009 m. rugpjūčio mėn. 20 d., kol apie 21.30 val., šį dokumentą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

J. P. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

K. J. nuteistas už tai, kad pasikėsino neteisėtai įgyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

2009 m. lapkričio mėn. 10 d., apie 13 val. 36 min., mobiliojo ryšio telefonu nuteistiesiems J. P. ir K. J., sutarus, jog J. P. K. J., už 30 Lt įgis psichotropinės medžiagos - amfetamino, 2009 m. lapkričio 10 d., apie 13 val. 40 min., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, J. P., vykdydama susitarimą, iš V. K., neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijo vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 0,733 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,144 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurį su savimi gabeno iki „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdos m., kur apie 14 val. 25 min. kartu su K. J. buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir įsodinti į tarnybinį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)” kuriame J. P. išmetė su savimi turėtą polietileninį užspaudžiamą maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu; jį apie 14.30 val. automobilio apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje V. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą, turint tikslą platinti 0,145 g. šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,044 g. narkotinės medžiagos - heroino bei ne mažiau kaip 0,301 g. šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g. narkotinės medžiagos - heroino įsigijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, parsigabenimą bei laikymą gyvenamojoje vietoje, adresu - Klaipėdos m., „(duomenys neskelbtini)” ir dėl šios dalies bylą nutraukti.

Apeliantas konstatuoja, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, savo išvadas grindė ne faktais, o prielaidomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. buvo sulaikytas 2009 m. lapkričio 10 d. ir dėl to jo telefoniniai pokalbiai negalėjo būti kontroliuojami nuo 2009 m. lapkričio 10 d. Iš kitos pusės V. K. nuteistas už konkrečią veiklą, o ne už narkotinių medžiagų platinimą nenustatytiems asmenims. Nei byloje, nei kaltinamajame akte nėra duomenų, kad V. K. platino narkotines medžiagas S. I.. Teismo išvada, kad V. K. narkotines ir psichotropines medžiagas, įgytas iš nenustatytų asmenų, šia veikla užsiėmė ir su kitais nenustatytais asmenimis“, neatitinka tikrovės. Konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė įrodymų baudžiamojoje byloje vertinimo taisykles.

Iš bylos matyti, kad teismo posėdyje kaltinamieji asmenys davė iš esmės naujus, prieštaraujančius savo ankstesniems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, parodymus. Teismas iš esmės netyrė kaltinamųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nelygino jų su šių asmenų parodymais teisme ir nevertino jų, t. y. netyrė ir nevertino dalies byloje esančių duomenų, negalinčių neturėti esminės reikšmės konstatuojant faktines bylos aplinkybes. Tokius atvejus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertina kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Iš teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens įgijimo ir gabenimo faktas laikomas nustatytas, tačiau jis nepagrįstas įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teismo posėdyje ištirtais bei patikrintais duomenimis, o medžiagų įsigijimo ir gabenimo aplinkybės (kur, kada, iš kokio asmens ir pan.) nežinomos. Esant šioms aplinkybėms, mano, kad teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų ir juos iš esmės pažeidė.

Teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų nesilaikyta. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimo ir gabenimo konkrečios aplinkybės nenustatytos ir neįrodytos bylos duomenimis. Dėl to, kaltinimas dėl minėtų medžiagų įgijimo ir gabenimo laikytinas nekonkrečiu ir pagrįstas prielaidomis, t. y. iš esmės tuo, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo laikomos V. K. namuose arba rastos pas A. B. ir J. P..

Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinant V. K. neteisėtai, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, įgijus ir gabenus narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir nuteisus jį už šias veikas, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai, teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje ). Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis:

dėl V. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėto įgijimą, gabenimą ir laikymą didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų - ne mažiau kaip 22 polietileninius užspaudžiamus maišelius su 20,316 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 4,814 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 3,625 g kietos, šviesios medžiagos fragmentais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 2,356 g narkotinės medžiagos - heroino, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis naikintinas, nes nenustatyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tad liko atsakyti į klausimą, ar teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteisdamas V. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už psichotropinės medžiagos - amfetamino pardavimą J. P., didelio kiekio narkotinės medžiagos — heroino ir nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų - amfetamino laikymą.

Todėl nesutinka su teismo išvada, kad yra nustatyta, jog V. K. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė. Tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas teismas nustatė iš dalies psichotropinių medžiagų (amfetamino) išplatinimo J. P. fakto.

Tačiau to, kokia dalis neteisėtai įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo skirta pačiam vartoti, o kokia - parduoti (ar kitaip platinti), teismas nenustatė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009)

Apibendrina, kad galima konstatuoti, jog kaltinimas dėl psichotropinės medžiagos - 4,814 g. amfetamino ir narkotinės medžiagos 2,356 g. heroino įsigijimą, gabenimą ir laikymą turint tikslą juos platinti ir platinimas laikytinas nekonkrečių ir pagrįstas prielaidomis. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį turi būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. I. ir V. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nuteistųjų J. P. ir A. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl A. B. apeliacinio skundo.

Apeliantas A. B. kaltės neginčija, prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

Skirdamas bausmę A. B., pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmę ir jos dydžio skyrimą. A. B. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio, kurių viena yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis). Anksčiau yra 10 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, teigiamų išvadų nedaro, linkęs nusikalsti. Atsižvelgė į tai, jog A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti apeliacinį skundą ir keisti paskirtą bausmę jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl S. I. apeliacinio skundo.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270–319).

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008).

Apeliantas S. I. nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios turtinės būklės, todėl mano, kad tai turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t.y. nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Taikant BK 59 straipsnio 4 punkto nuostatą, būtina nustatyti objektyvias aplinkybes, kurios leistų teismui manyti, kad kaltininkas, vertindamas susidariusią konkrečią savo gyvenimo situaciją, išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Be to, tokia kaltininko gyvenimo situacija neturėtų būti susidariusi dėl jo paties tyčinių veiksmų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad S. I. turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki ar kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl beviltiškos savo padėties. Atvirkščiai, bylos medžiaga patvirtina, kad jis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba ir pasirinko neteisėtą pragyvenimo šaltinį.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad S. I. padarytos veikos yra tyčinio pobūdžio, kurių viena yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis yra keletą kartų teistas, teistumai už anksčiau padarytas veikas nėra išnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka, be to jo veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taigi iš bylos medžiagos matyti, kad jokių išimtinių aplinkybių nėra ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. I. pagrįstai nurodė, kad apylinkės teismas į skundžiamu nuosprendžiu į paskirtos bausmės (galutinės subendrintos bausmės) laiką neįskaičiavo laiko kai jis buvo suimtas nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. spalio 20 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. I. šioje byloje 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikinai sulaikytas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtas suėmimas dviem mėnesiams (t. 3, b. l. 138, 145-146). Prokuroras 2009 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo S. I. paleido iš suėmimo ir paskyrė kitas kardomąsias priemones. Skundžiamu nuosprendžiu šis S. I. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nepagrįstai neįskaitytas į atliktą bausmę.

Dėl J. P. apeliacinio skundo.

Šis prašymas nepagrįstas.

Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad J. P. 2009 m. lapkričio 10 d., apie 13 val. 40 min., Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, iš V. K., neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijo vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 0,733 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,144 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Apeliaciniame skunde J. P. teigia, kad ji neturėjo tikslo parduoti arba kitokiu būdu platinti psichotropinės medžiagos – amfetamino, o tuo labiau K. J., kurį pažįsta apie 8 m. Tai paneigta byloje surinktais įrodymais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Svarbios ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės: ar jis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-124/2011).

Taigi, BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi aplinkybė, ar kaltininkas narkotines ar psichotropines medžiagas platino jas parduodamas, ar kokiu nors kitokiu būtu – perduodamas neatlygintinai, dovanodamas ar vaišindamas. Ta aplinkybė, kad nuteistoji nespėjo perduoti psichotropinių medžiagų K. J., nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų, įtakos jos veikos kvalifikavimui neturi (kasacinė nutartis Nr. 2K-124/2011). Akivaizdu, jog ji įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, jau turėdama tikslą jas platinti, todėl padarė baigtinę veiką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nuteistosios argumentai, jog ji psichotropinės medžiagos – amfetamino turėjo tik savo asmeniniams tikslams, yra melagingi, neįtikinami ir buvo paneigti. Bylą išnagrinėjusio teismo išvados dėl J. P. padaryto nusikaltimo kvalifikavimo, grindžiamos jų konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, yra logiškos, todėl apeliantei, nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nuteistosios veikos perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Nuteistoji J. P. apeliaciniame skunde prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistoji J. P. yra nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Vienintelė bausmė, numatyta už šią veiką, yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. J. P. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas J. P. sankcijoje numatytą minimalią bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, taip pat į tai, jog padaryta sunki nusikalstama veika, tai, kad ji sistemingai vartojo narkotines medžiagas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi apylinkės teismas išimtinių aplinkybių, kurios leistų J. P. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nenustatė.

Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Aplinkybės, kurios, anot apeliantės, yra pagrindas skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu (neteista, nebevartoja narkotikų, susilaukė antros dukros ir jei reikalinga ypatinga priežiūra, ji nes ji persirgo stafilokoku, meningitu bei smegenų edema, be to, viena išlaiko šeimą) yra daugiau tipinės nei išimtinės. Jokių išimtinių aplinkybių nuteistoji J. P. nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. J. P. turėjo vaiką ir iki nusikaltimo padarymo, tačiau tai ją nuo nusikaltimo nesustabdė. Nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog J. P. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ar neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgė į jos padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertino ir jos asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, ir teisingumo principo įgyvendinimo reikalavimų nepažeidė.

J. P. apeliacinis skundas atmestinas, tenkinti J. P. skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl V. K. apeliacinio skundo.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas mano, jog procesinių priemonių, numatytų BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose, iniciatorius ir vykdytojas buvo ne ikiteisminio tyrimo pareigūnė L. Granickaitė, o ir kiti asmenys, nors ir dirbantys ikiteisminio tyrimo įstaigoje, tačiau neesantys baudžiamojo proceso dalyviai, neturintys įgaliojimo rinkti ir vertinti įrodymus, todėl tokiomis aplinkybėmis surinkti duomenys byloje negali būti vertinami kaip įrodymai.

BPK 154 straipsnyje nustatyta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo tvarka. BPK 158 straipsnyje nustatyti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. BPK 160 straipsnyje nustatyta slapto sekimo tvarka. BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose numatytus veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Pagal BPK 18 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka Baudžiamojo proceso kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. 2009 m. kovo 3 d. pavedimu Klaipėdos apygardos prokuroras D. Motužis pavedė Klaipėdos apskrities VPK ONT biuro 4-o skyriaus pareigūnams atlikti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 14). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai, su tuo sutinka ir pats apeliantas. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo teiginys, jog įrodymai baudžiamojoje byloje surinkti, pažeidžiant BPK nuostatas, atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad prašymus dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, bei prašymus leisti pareigūnams atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės bei atlikti slaptą sekimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė tokią teisę turintis Klaipėdos apygardos ONKT skyriaus prokuroras D. Motužis (t. 1, b. l. 18, 21-22, 25, 72-73, 78, 144-145, 153-154, 200 t. 2, b. l. l).

Apeliantas teigia, kad buvo padaryti BPK 154 straipsnio reikalavimų pažeidimai.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, renkami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir daryti įrašus, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą bei kitus šioje dalyje nurodytus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo duomenys nebūtinai turi apibūdinti visus nusikalstamos veikos sudėties elementus, pakanka tyrimui surinkti duomenis apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje buvo faktinis ir teisinis pagrindas kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei daryti įrašus, pagrindai klausytis elektroninių ryšių tinklais – mobiliojo ryšio telefono abonentais, nurodyti prokuroro D. Motužio 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. rugpjūčio 6 d., 2009 m. spalio 16 d. prašymuose (t. 1., b. l. 18, 25, 78, 153-154), bei aptarti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. rugpjūčio 6 d., 2009 m. spalio 16 d. priimtose nutartyse (t. 1., b. l. 19, 26, 79, 155-156). Pažymėtina, jog 2009 m. spalio 16 d. nutartyje dviem mėnesiams leisti klausytis V. K. telefoninių pokalbių jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonais, bei daryti jų įrašus, kitaip kontroliuoti šiais abonentiniais numeriais perduodamą informaciją, nurodant, jog išanalizavus bylos medžiagą yra pagrindo manyti, jog klausantis V. K. telefoninių pokalbių bei vykdant kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, darant šios informacijos garso įrašus galima gauti duomenų apie įvykdytą sunkią nusikalstamą veiką, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinius, bendrininkus, kas yra šio tyrimo esminis tikslas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nebuvo pažeisti BPK 154 straipsnyje nustatytų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo reikalavimai, todėl nuteistojo V. K. skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Iš byloje esančio Klaipėdos AVPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4 – skyriaus viršininkės V. Razmantienės tarnybinio pranešimo matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą gauta duomenų, kad A. B. toliau užsiima neteisėta veikla, susijusia su neteisėtu disponavimu ir prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo su „pirkėjais“ A. B. susitaria mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)” (t. 1, b. l. 24). 2009 m. liepos 15 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėja Z. Romanovaitė priėmė nutartį, kuria buvo leista du mėnesius klausytis A. B. telefoninių pokalbių jo naudojamais mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)” (t. 1, b. l. 26). Iš byloje esančio V. Razmantienės tarnybinio pranešimo, rašyto 2009 m. rugpjūčio 8 d., matyti, kad atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad, jog kartu su A. B. nusikalstama veika užsiiminėja ir S. I., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu “(duomenys neskelbtini)” (t. 1, b. l. 77). Dėl to, tą pačią dieną, 2009 m. rugpjūčio 6 d. prokuroras pateikė prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjui leisti vienam mėnesiui klausytis S. I. telefoninių pokalbių bei vykdyti kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, darant šios informacijos garso įrašus (t. 1, b. l. 78). Šis prašymas buvo patenkintas ikiteisminio tyrimo teisėjui priimant nutartį (t. 1, b. l. 78). Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių duomenų, kad A. B. nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeriu „(duomenys neskelbtini)”. Kaip matyti, nustačius, kad šituo numeriu naudojosi ir S. I. prokuroras iškart kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo. Taigi BPK 154 straipsnyje nustatyta telefoninių pokalbių pasiklausymo ir kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės sankcionavimo tvarka pažeista nebuvo. Tai, kad tuo pačiu mobiliuoju telefonu, kurio abonentinis numeris „(duomenys neskelbtini)” pradžioje naudojosi vienas kaltinamasis, po to kitas, nedaro šių telefonų kontrolės neteisėta.

Apeliantas V. K. nurodo, jog pokalbių suvestinėje užfiksuoti duomenys BPK nustatytomis priemonėmis nepatikrinti. Kolegija užfiksuotus telefoninius pokalbius, kuriais remiasi kaltinimas, teismo posėdyje išklausė, susipažino su trumposiomis žinutėmis ( t.1, b. l. 158-197) ir kolegijai nekyla abejonių, kad šie užfiksuoti pokalbiai yra būtent V. K.. Pokalbiuose minimas V. K. vardas, kaip matosi iš kitų nuteistųjų parodymų, jie skambino būtent V. K., su juo susitikdavo. Nuteistoji J. P., kurios pokalbis užfiksuotas, patvirtino, kad ji šiuo numeriu skambindavo V. K., V. K. telefono numeris yra jos telefono atmintyje, įvardintas „Volodia“. Telefonai, kurių abonentiniai numeriai atitinka tuos, kurių pokalbiai buvo kontroliuojami, kaip matosi iš kratos protokolo, buvo rasti V. K. namuose ( Kratos protokolas, t. 2, b. k. 114-116, Apžiūros protokolas, t. 2, b. l. 129-153, telekomunikacinių bendrovių pažymos t. 2, b. l. 163-171).

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas savo išvadas grindė ne faktais o prielaidomis, yra deklaratyvūs. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje išsamiai išanalizavo tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymus, palygino juos tarpusavyje, nurodė, kuriais byloje surinktais duomenimis vadovaujasi, o kuriuos atmeta. Kolegijos nuomone, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pagrindžiančiais V. K. kaltę, apylinkės teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Nėra pagrindo konstatuoti, jog krata V. K. namuose daryta neteisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos AVPK policijos komisariato organizuoto nusikalstamo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkė V. Razmantienė tarnybiniu pranešimu 2009 m. lapkričio 10 d. pranešė, kad buvo sulaikyta J. P. su kaip įtariama psichotropine medžiaga, ir kaip įtariama, ją ji įgijusi iš V. K., gyv. „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdos m. Siekiant surasti ir paimti pas V. K. jo gyvenamojoje vietoje laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas, tikslinga neatidėliotinai atlikti kratą adresu „(duomenys neskelbtini)” ( t. 2, b. l. 110).

Tyrimo metu galiojusio BPK 145 straipsnio 3 dalis redakcija numatė, jog krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių objektų bus ieškoma. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo.

Aptartos įvykio aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju krata atlikta neatidėliotinu atveju, t.y. sulaikius J. P. su galimai psichotropine medžiaga ir įtarus, jog psichotropinę medžiagą ji įgijo iš V. K., gyv. „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdos m. Kratos atlikimo teisėtumą 2009 m. lapkričio 12 d. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja Aurelija Sadauskaitė (t. 2, b. l. 113).

Nutarimas daryti kratą ir kratos protokolas patvirtina, jog atliekant kratą laikytasi BPK 149 straipsnio numatytos tvarkos – V. K. paskelbtas nutarimas daryti kratą, ką patvirtina nutarimo įrašas ir V. K. parašas (t. 2, b. l. 113). Pažymėtina ir tai, kad jokių pastabų susipažinęs su kratos protokolu V. K. nepateikė (t. 2, b. l. 114-116).

Apeliantas teigia, jog A. B. ir S. I. nė karto neminėjo, kad pirko narkotikus pas V. K.. Toks apelianto teiginys nepagrįstas. A. B., apklausiamas 2009 m. rugsėjo 3 d parodė, jog jis 2009 m. rugpjūčio 20 d. paskambino Valodiai ir susitarė, kad ateis nusipirkti heroino. Po 11 valandos už 270 lt. iš Valodios, gyvenančio „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdos m. įsigijo 1 gramą heroino (t. 4, b. l. 2-4). Iš asmens atpažinimo protokolo matyti, jog iš pateiktų nuotraukų A. B. atpažįstą Valodią, t.y. V. K. (t. 4, b. l. 5-9). Apklausiamas 2010 m. sausio 26 d. A. B. patvirtino duotus parodymus ir parodė, jog heroiną 2009 m. rugpjūčio 20 d. nusipirko iš V. K. (t. 4, b. l. 10-11). S. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. B. heroiną pirkdavo iš Valodios (t. 3, b. l. 127). Iš asmens atpažinimo protokolo matyti, jog iš pateiktų nuotraukų S. I. atpažįstą Valodią, t.y. V. K. (t. 3, b. l. 129-133).

Deklaratyvūs V. K. apeliacinio skundo argumentai dėl kardomosios priemonės pakeitimo A. B. ir S. I.. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, todėl tai vertinti kaip vertimą duoti melagingus arba tyrimui naudingus parodymus nėra pagrindo.

Apeliantas teigia, kad S. I. ir A. B. teisme davė naujus parodymus, kuriais paneigė savo ankstesnius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas jų nelygino ir nevertino. Pažymėtina, jog S. I. pirmosios instancijos teismo posėdyje nepakeitė parodymų dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir patvirtino, jog 2009 m. rugpjūčio 20 d. jam heroino A. B. nupirko iš V. K. (t. 9, b. l. 55-56). A. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje pakeitė parodymus ir paaiškino jų pakeitimo priežastį - policijos darbuotojų įtaka ir vėliau jam suteikta laisve (t. 9, b. l. 58). Tačiau bylos medžiaga šių teiginių nepatvirtina. Nuteistasis A. B. iš esmės nuosekliai aplinkybes aiškino viso ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo gauta skundų dėl policijos darbuotojų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. A. B. pateiktą versiją dėl parodymų pakeitimo teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai ir rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais atitinkančiais mobiliojo ryšio išklotinių išrašus (t. 1 b. l. 27-69), asmens parodymo atpažinti protokolo duomenis (t. 3, b. l. 133). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. B. atpažino V. K. kaip asmenį iš kurio įsigijo narkotinių medžiagų. Iš mobiliojo ryšio telefonų suvestinių matyti, kad A. B. 2009 m. rugpjūčio 19 ir dienomis, iš jam priklausančio telefono, kurio Nr. “(duomenys neskelbtini)”, skambino numeriu “(duomenys neskelbtini)”, kuris priklauso V. K., tarėsi su juo susitikti, S. I. siunčia žinutę A. B., kad „nori pilną paimti“. A. B. atsako „ „Vėliau“. Po to A. B. vėl kažkoks vaikinas telefonu prašo paimti pilną, o A. B. jo klausia, ar jis turi 40 litų. Po to kažkas vėl siunčia A. B. žinutę: „paimk mums dabar“. Po to vyksta pokalbiai telefonu, kurių metu vaikinas prašo A. B. nuvažiuoti ir paimti. Po to A. B. skambina V. K. ir klausia, kada jis bus namuose, paprašo kai šis bus namuose paskambinti, po to praneša, kad atvažiuoja (t. 1, b. l. 66, 151-152). Taigi, apylinkės teismas pakankamai išsamiai apklausė A. B. teisiamajame posėdyje ir, atsižvelgdamas į jo paaiškinimus teismo posėdyje, pagrįstai nusprendė vadovautis ikiteisminio tyrimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, kurie sutampa su nuteistojo S. I. parodymais bei kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nuteistasis V. K. taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl 0,733 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,144 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, pardavimo J. P.. Teisėjų kolegija šiuos V. K. argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Įrodymai dėl šio epizodo aptarti, nagrinėjant J. P. skundą.

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, šiurkščiai pažeidė BPK 20 ir 305 straipsnių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 ir 3.1.8 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas sprendimą nuteisti V. K. dėl narkotinių medžiagų platinimo A. B. grindė ne prielaidomis, o surinktų įrodymų visumos vertinimu ir savo vidiniu įsitikinimu, kuris buvo suformuotas išsamiai išnagrinėjus bylą. Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad V. K. kaltę teismas laikė įrodyta vien todėl, kad A. B. jam skambino ir buvo atvykęs adresu „(duomenys neskelbtini)”. Iš nuosprendžio matyti, kad V. K. kaltė dėl narkotinių medžiagų platinimo A. B. įrodyta remiantis A. B., S. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai (slapto sekimo protokolas, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolės rezultatai, apžiūros protokolai, asmens kratos protokolai ir kt. A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2009 m. rugsėjo 3 d parodė, jog jis 2009 m. rugpjūčio 20 d. paskambino Valodiai ir susitarė, kad ateis nusipirkti heroino. Po 11 valandos už 270 Lt iš Valodios, gyvenančio “(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdos miesto įsigijo gramą heroino (Įtariamojo apklausos protokolas, t. 4, b. l. 2-4). A. B. asmens atpažinimo metu asmenį Valodią atpažino kaip V. K. (t. 4, b. l. 5-9). Šiuos parodymus patvirtina slapto sekimo protokolas, iš kurio matyti, kad A. B. 2009 m. rugpjūčio 20 d. 11.10 val. užėjo į butą adresu „(duomenys neskelbtini)”-(31-45), Klaipėdos m. 11.17 val. A. B. išėjo iš buto adresu „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdos m. (t. 1, b. l. 75-76). S. I., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ,taip pat parodė, jog 2009 m. rugpjūčio 20 d. ryte apie 11.00 val. su Dima ir A. B. nuvyko pas Valodią, kad A. B. nupirktų jam iš Valodios heroino. S. I. asmens atpažinimo metu asmenį Valodią atpažino kaip V. K. (t. 3, b. l. 127, 129-133). Elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrole nustatyta, kad, kad A. B. mobiliojo ryšio telefonu 2009 m. rugpjūčio 20 d., 10.57 val. paskambina mobiliojo ryšio telefono Nr. „(duomenys neskelbtini)”, kuris priklauso V. K. ir susitaria, kad A. B. „užbėgs“ pas V. K. (t. 1, b. l. 66, 151-152). Nors apeliantas teigia, kad teismas negarsino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jų netyrė, kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, teismas apklausė kaltinamuosius ir liudytojus, tyrė jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, aiškinosi jų pakeitimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kadangi tokią išvadą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės, kurių išdavoje susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas.

Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-363/2011 ir kt.).

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis V. K. nepripažino savo kaltės ir teigė, jog narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo reikmėms, tačiau kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tai, kad V. K. laikė narkotines bei psichotropines medžiagas dideliu kiekiu, turėdamas tikslą jas platinti, įrodo kitų nuteistųjų A. B., S. I., J. P., liudytojo S. P. (S. P.) parodymai, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolės rezultatai, specialistų išvados dėl rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, slapto sekimo protokolai, kratos protokolas.

Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu tiek A. B., tiek S. I. teigė, jog iš V. K. galima nusipirkti narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 3, b. l. 125-128, t. 4, b. l. 2-4). J. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog V. K. žinojo kaip asmenį pas kurį galima įsigyti amfetamino (t. 4, b. l. 106-107). Kratos metu rasta psichotropinės medžiaga – amfetaminas, buvo supakuota į 21 plastikinį maišelį, kitaip tariant – bendras kiekis buvo padalintas į 21 atskirą dozę, o be to, toje pačioje vietoje buvo rasta kietos, šviesios medžiagos fragmentų, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, elektroninės svarstyklės permatomu plastmasiniu dangteliu, sidabrinės spalvos metalinė lopetėlė (t. 2 b. 1. 114-116, 121-124). Iš elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei apžiūros protokolo matyti, jog mobiliuoju ryšiu (žinutėmis ir pokalbiais) V. K. su kitais asmenimis bendrauja užuominomis, jam dažnai skambina įvairūs asmenys, kurie tariasi dėl susitikimo ir dėl “sniego”, “ko nors gero” ir kt. įsigijimo. (t. 1 b. l. 157-197, t. 2, b. l. 129-153). Tai, kad V. K. vartoja narkotines medžiagas, tokia aplinkybė pati savaime nei patvirtinta, nei paneigia, kad didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis laikė tik savo vartojimui. Kad V. K. įgijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, patvirtina ir tokie bylos duomenys, jog jis laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nors nedirbo, neturėjo legalių pajamų. Remiantis teismų praktika ir elementaria gyvenimiška patirtimi, darytina išvada, kad V. K. laikytas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų supakavimas dozėmis atskleidžia jo veikimo tiesiogine tyčia subjektyvius požymius ir aiškų tikslą – parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Ši V. K. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti šios veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Nuteistasis V. K. pagrįstai teigia, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimo ir gabenimo konkrečios aplinkybės nenustatytos ir neįrodytos bylos duomenimis.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1, 2 dalis nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 259 straipsnio 2 dalies ir BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijos sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1, 2 dalis. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

V. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: iki 2009 m. lapkričio mėn. 10 d., data ir laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo folija su užrašais „Relanium 5 mg tabletės...“ padengtą plastikinę gamyklinės pakuotės fragmentą su 6 gelsvos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis 0,030 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, kurią neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, ir ten neteisėtai laikė iki 2009 m. lapkričio mėn. 10 d. kada apie 17.10 val. šią gamyklinę pakuotę su tabletėmis kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė (platino): iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,145 g šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,044 g narkotinės medžiagos – heroino, bei ne mažiau kaip 0,301 g šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g narkotinės medžiagos - heroino, jas neteisėtai parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 11 val. 15 min., ir 15.20 val., gyvenamojoje vietoje, Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)”, įgytas narkotines medžiagas – heroiną už 540 Lt pardavė ir tokiu būdu platino kaltinamajam A. B..

Taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir jas pardavė: iki 2009 m. lapkričio mėn. 10 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 22 polietileninius užspaudžiamus maišelius su 20,316 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 4,814 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 3,625 g kietos, šviesios medžiagos fragmentais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 2,356 g narkotinės medžiagos - heroino, kuriuos neteisėtai atgabeno į gyvenamąją vietą, esančią „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, kur narkotines ir psichotropines medžiagas laikė. 2009 m. lapkričio 10 d., apie 13.40 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje., „(duomenys neskelbtini)”, vieną polietileninį maišelį su 0,733 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,144 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, už 30 Lt pardavė, ir tokiu būdu platino J. P., o likusius 21 polietileninį užspaudžiamą maišelį su 19,583 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 4,67 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 3,625 g kietos šviesios medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 2,356 g narkotinės medžiagos - heroino, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje laikė iki 2009 m. lapkričio mėn. 10 d., 17 val. 20 min., kada narkotines bei psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Gabenimas ir siuntimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan., o siunčiamos – dažniausiai paštu, bagažu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37, 11, 13 punktai).

Tačiau iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas V. K. baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, nors šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, bei jų laikymo vietos pakeitimas, nenustatytos.

V. K. nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis ne kaip atskiri savarankiški nusikaltimai, bet kaip vientisi pavieniai nusikaltimai. Vadinasi, nurodytų medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas, pardavimas teismo baigiamajame akte pripažįstami tos pačios pavienės nusikalstamos veikos atskirais epizodais. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas, jog V. K. įgijo, gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kad kaltinimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 punktu keistinas, teiginiai, kad V. K. įgijo ir gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, iš pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. apkaltinamojo nuosprendžio šalintini.

Kartu pažymėtina, kad šioje byloje keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, V. K. paliekamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtos bausmės.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę.

Kolegijos nuomone, švelninti V. K. bausmę nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgė į visas įstatyme numatytas aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas padarė baudžiamąjį nusižengimą ir du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis yra 6 kartus teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Teismas V. K. paskyrė bausmes, atitinkančias BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytų bausmių vidurkius.

Apelianto skunde nenurodoma, kodėl turėtų būti švelninama paskirta bausmė. Pažymėtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Akivaizdu, kad daug kartų praeityje teistas V. K. teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs taisytis ir laikytis doro ir sąžiningo gyvenimo principų. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo neatitinkanti bausmė pažeidžia teisingumo principą ir visuomenės interesus, prieštarauja BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams ir paskirčiai. Kolegijos nuomone, tokia bausmė, kokią pirmosios instancijos teismas paskyrė V. K., nėra aiškiai per griežta. Todėl dar labiau ją švelninti, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti dalį nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybių:

kad V. K. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir gabeno ne mažiau kaip 0,145 g šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,044 g narkotinės medžiagos – heroino, bei ne mažiau kaip 0,301 g šviesiai rudos spalvos kietos medžiagos fragmentų, kurių sudėtyje buvo 0,094 g narkotinės medžiagos – heroino;

kad V. K. nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ir gabeno ne mažiau kaip 22 polietileninius užspaudžiamus maišelius su 20,316 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 4,814 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, vieną polietileninį užspaudžiamą maišelį su 3,625 g kietos, šviesios medžiagos fragmentais, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 2,356 g narkotinės medžiagos – heroino;

kad V. K. nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ir gabeno foliją su užrašais „Relanium 5 mg tabletės..." padengtą plastikinę gamyklinės pakuotės fragmentą su 6 gelsvos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis 0,030 g psichotropinės medžiagos – diazepamo.

S. I. kaip atliktą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. spalio 20 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

A. B. ir J. P. apeliacinius skundus atmesti.