Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-140-544/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-12
Bylos Nr.
2S-140-544/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
R.V.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-140-544/2009

Teisėjas Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija: 128.11; 129.7.1;129.17; 129.18; 129.20.1;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R.V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-637-755/2009 pagal pareiškėjos R.V. skundą dėl antstolio veiksmų, esant suinteresuotiems asmenims antstoliui A.B., AB „Lietkabelis“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R.V. prašė pripažinti neteisėtais antstolio A.B. veiksmus, kuriais 2008-11-14 turto arešto aktu jis areštavo jai priklausančias 24/100 buto su bendro naudojimo patalpomis vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) ir panaikinti turto areštą. Prašymą motyvavo tuo, jog minėtas butas buvo areštuotas 2005-10-24 vykdant Panevėžio apygardos teismo 2005-06-21 nuosprendį, kuriuo nutarta solidariai iš pareiškėjos ir N.V. išieškoti AB „Lietkabelis“ naudai 204 045,26 Lt žalai atlyginti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-04-20 nutartimi nustatė, jog jos dalis bute yra 24/100 13 533 Lt vertės, ir šią sumą už jai priklausančią turto dalį sumokėjo antstoliui, dėl ko išieškojimas iš šio turto buvo nutrauktas. Todėl mano, jog antrą kartą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą iš to paties turto išieškojimas negalimas (CPK 667 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-01-08 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2005-06-21 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nutarta solidariai iš pareiškėjos ir N.V. išieškoti AB „Lietkabelis“ naudai 204 045,26 Lt žalai atlyginti (b. l. 17-27). Pagal nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą 2005-10-24 patvarkymu antstolis areštavo R.V. butą (duomenys neskelbtini), 2005-12-06 patvarkymu paskelbė šio buto pirmąsias varžytines (vykdomosios bylos Nr.0025/05/00475, b. l. 2, 9-12, 14, 21). Panevėžio miesto apylinkės teismui 2006-04-20 nutartimi nustačius R.V. priklausančią buto dalį 2008-07-24 patvarkymu antstolis butui areštą panaikino (VB b. l. 32-34, 40) ir 2008-11-14 turto arešto aktu teisėtai ir pagrįstai areštavo 24/100 to paties buto dalis 13 533 Lt vertės (VB b.l.48-51, CPK 667 str.). Teismas nurodė, kad procesinis įstatymas nedraudžia vykdymo eigoje pakartotinai areštuoti skolininko turtą ir į jį nukreipti išieškojimą tuo pačiu vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų. Iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Minėtu atveju R.V. nustatytos buto dalies varžytinės aplamai nebuvo skelbtos, todėl CPK 704 str. nuostatos šiuo atveju kol kas netaikytinos. Be to, paskelbus apie viso buto varžytines, pareiškėja ar kitas asmuo nesumokėjo turto arešto akte nurodytos realizuojamo turto vertės ar mažesnės sumos, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad paskelbus varžytines būtų buvęs atliktas atskiras specialus mokėjimas tokioms varžytinėms išvengti. Pripažino, kad aplinkybė, jog atliekami periodiniai atskaitymai iš skolininkės pajamų nekliudo nukeipti išieškojimą į buto dalį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R.V. CPK 667, 704 str. pagrindais prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-08 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir jos skundą tenkinti. Nurodo, kad CPK 667 str.1 d. pagrindu pagal jos kreipimąsi Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-04-20 nutartimi nustatė jai priklausančio buto dalį ir vertę 13 533 Lt, kuriuos ji sumokėjo antstolių kontorai, vykdymas iš šio turto buvo nutrauktas, o areštas panaikintas. Tačiau liko galioti Panevėžio VPK pareigūno nutarimas dėl to paties buto arešto. 2008-11-14 antstolis antrą kartą areštavo pareiškėjai priklausančias 0,24 dalis buto (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad už priklausančią buto dalį yra pilnai sumokėjusi antstoliui ir tuo pagrindu jis buvo panaikinęs areštą, tai antrą kartą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą į tą patį turtą išieškojimo nukreipimas negalimas (CPK 667 str.). Buto varžytinės 2005-12-06 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos, tačiau 2005-12-09 vykdymo veiksmai sustabdyti iki jos dalies turte nustatymo, po ko sumokėjo už jai priklausančią dalį. Todėl antrą kartą skelbti varžytines teismo sprendimu atidalintai buto daliai nebuvo teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A.B. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad 2005-12-06 buvo paskelbtos areštuoto minėto buto varžytinės, tačiau vykdymo veiksmai 2005-12-09 patvarkymu sustabdyti pareiškėjai kreipusis dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2008-07-24 pateikus teismo nutartį dėl turto dalies nustatymo priėmė patvarkymą panaikinti viso buto areštą ir jai išdavė pažymą dėl padengtos ieškinio dalies. Pareiškėjos teiginys, kad ji yra sumokėjusi už jai priklausančią buto dalį, todėl antrą kartą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą negali būti nukreipiamas išieškojimas į tą patį turtą, nepagrįstas. Nurodo, kad aplinkybė, jog yra mokami daliniai mokėjimai, vykdomi išskaitymai iš pareiškėjos darbo užmokesčio nesudaro pagrindo teigti, kad yra sumokėta už teismo nustatytą turto dalį ir jo negalima areštuoti. Areštuoto turto realizavimo tvarka numatyta CPK XLIX skyriuje. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančią turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Kadangi turtui yra uždėtas areštas, po turto dalies nustatymo buto dalies neareštavo, tačiau, sužinojus, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl arešto panaikinimo, 2008-11-14 areštavo pareiškėjai priklausančias 0,24 dalis buto.

Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-08 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 667, 704 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjos skundą dėl turto arešto panaikinimo, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašė pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, kuriais 2008-11-14 turto arešto aktu areštuotos jai priklausančios 24/100 buto su bendro naudojimo patalpomis vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) ir turto areštą panaikinti. Iš apeliacinio skundo argumentų seka, kad apeliantė turto areštą neteisėtu vertina dėl CPK 667 str. netinkamo taikymo, kadangi už jai priklausančią buto dalį yra pilnai sumokėjusi antstoliui, tuo pagrindu areštas turtui buvo panaikintas. Mano, jog antrą kartą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą išieškojimo nukreipimas į tą patį turtą negalimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėja netinkamai aiškina CPK 667 str. nuostatas dėl turto, kuris yra skolininko su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, išieškojimo nukreipimo į skolininko turto dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros atlikti nereikia (CPK 667 str.). Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju pagal bylos duomenis spręstina, kad pareiškėjos prievolė yra asmeninio pobūdžio ir turi būti vykdoma iš asmeninio turto. 2005-10-24 antstolis vykdomojoje byloje buvo areštavęs apeliantės vardu registruotą butą (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ir jos sutuoktiniui A.V. Antstolis 2005-12-06 patvarkymu pranešė pareiškėjai ir AB „Lietkabelis“ apie skelbiamas minėto buto varžytines, o 2005-12-09 patvarkymu vykdymo veiksmus sustabdė, nes buvo informuotas apie pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl turto dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad CPK 667 str. nuostatos riboja antstolio teisę nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrame turte, jeigu nebuvo pateiktas prašymas dėl dalies nustatymo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-04-20 nutartimi nustatė, jog R.V. dalis bute yra 24/100, po ko 2008-07-24 patvarkymu antstolis butui areštą panaikino, nes pagrįstai buvo pripažinta, kad viso buto areštas tapo nebereikalingas. 2008-11-14 turto arešto aktu antstolis teisėtai areštavo teismo nustatytą skolininkės dalį turte - 24/100 buto 13 533 Lt vertės. Pareiškėja teigia, kad ji antstoliui yra sumokėjusi 13533 Lt už jai priklausančią buto dalį. Tačiau šio argumento nepatvirtina bylos duomenys. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2005-12-09 patvarkymu antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje sustabdė dėl to, kad buvo informuotas apie pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl turto dalies nustatymo, kas faktiškai reiškė ir buto (duomenys neskelbtini) varžytinių atšaukimą. Pagal CPK 704 str., tik tada, jei iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas, o turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui. Šiuo atveju iki vykdomosios bylos sustabdymo ir varžytinių atšaukimo pareiškėja ar kitas asmuo nesumokėjo 2005-10-24 turto arešto akte nurodytos realizuojamo turto vertės. Pastebėtina, kad 24/100 dalių buto esančio (duomenys neskelbtini) varžytinės iš viso niekada nebuvo skelbtos. Panevėžio apygardos teismo 2005-06-21 nuosprendžiu solidariai iš pareiškėjos ir N. V. priteista AB „Lietkabelis“ naudai 204 045,26 Lt žalai atlyginti. Pareiškėja sumokėjo antstoliui tik 13 533 Lt, iš jos darbo užmokesčio išskaičiuota 13 620,37 Lt. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojui žala pilnai būtų atlyginta, todėl priverstiniai vykdymo veiksmai turi būti tęsiami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog išieškota suma viršija pareiškėjai priklausančios buto dalies vertę, nekliudo nukreipti išieškojimą į buto dalį, nes priteista ir neatlyginta skolos suma yra apie 170 000 Lt. Tai, kad iš pareiškėjos darbo užmokesčio yra vykdomi atskaitymai, nekliudo išieškoti ir iš turto, kadangi vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 str.).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė ValiulienėLaimutė Sankauskaitė