Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-14 · Civilinė byla Nr. e2-1626-370/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
e2-1626-370/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01197-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
UAB „LITSPECMET“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1626-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01197-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LITSPECMET“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4489-864/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „OGMIOS CENTRAS“ pareiškimą atsakovei UAB „LITSPECMET“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „OGMIOS CENTRAS“ pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „LITSPECMET“. Pareiškime nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 7 625,91 Eur už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ir Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) biudžetui, jos finansinė padėtis bloga. Papildomai paaiškino, kad nuomojamose patalpose pati atsakovė veiklos nevykdo, o veiklą vykdo kita su atsakovės vadovu susijusi įmonė – UAB „Baltic Fence“.Atsakovė atsiliepime prašė netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-18315-728/2017 vyksta teisminis ginčas dėl vienašalio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kitų klausimų, todėl ieškovė netinkamai kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, grįsdama savo reikalavimo teises į atsakovę iš nurodytos sutarties sąlygų netinkamo vykdymo. Ieškovė nevykdo sutartinių nuomos įsipareigojimų, todėl atsakovė negali tinkamai naudotis nuomojamomis patalpomis ir tuo pagrindu 2017 m. kovo 31 d. sustabdė savo prievolių pagal nuomos sutartį vykdymą. Atsakovė taip pat nurodė, kad turi 10 564,69 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permoką, jos pradelstų įsipareigojimų suma yra tik 36 925,97 Eur. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepime nurodytų duomenų, kuriuose pažymėjo, kad atsakovės pateiktų ataskaitų duomenys nesutampa su pateiktų kreditorių ir debitorių sąrašų duomenimis. Ieškovė išreiškė abejones dėl atsakovės deklaruotų debitorinių skolų atgavimo realumo, dėl realių atsargų ir jų vertės, dėl nurodomos pradelstų įsipareigojimų bendros sumos tikslumo, todėl teismui pateikė savo atliktą atsakovės mokumo vertinimą ir atskirų atsakovės deklaruojamų pozicijų paskaičiavimą. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei nuolat didėja.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, atsižvelgęs į tai, kad pateiktų duomenų nepakanka teisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui. Teismas atsakovei nustatė terminą pateikti įrodymais pagrįstus paaiškinimus, iš kurių būtų galima spręsti apie aktualų debitinių skolų dydį, atsiskaitymo terminus, pagrįsti skolų atgavimo realumą; pateikti duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie kito balansinio turto sudėtį ir realią vertę, t. y. apie materialųjį turtą, apie atsargas, išankstinius apmokėjimus ir nebaigtas vykdyti sutartis, apie pinigų ir jų ekvivalentų turėjimą; pateikti patikslintą visų kreditorių sąrašą, kuriame būtų aiškiai nurodytos mokėjimų datos, išskirtos pradelstos ir nepradelstos skolos ir paaiškinimus dėl pateiktų duomenų neatitikimų skirtinguose dokumentuose; pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės realiai vykdomą veiklą bei jos apimtis. Atsakovė teismo įpareigojimų neįvykdė, reikalaujamų dokumentų ir paaiškinimų nei nustatytu terminu, nei iki posėdžio nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „LITSPECMET“.Teismas nurodė, kad teismui buvo pateikti atsakovės vadovo patvirtinti įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Pagal nurodyto laikotarpio balanso duomenis įmonė deklaravo turinti turto iš viso už 356 386 Eur sumą, ilgalaikis turtas sudarė 18 496 Eur sumą. Turto sąrašas teismui nebuvo pateiktas. Teismas, įvertinęs viešųjų registrų duomenis, nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, viena turima transporto priemonė yra išregistruota, jai draudžiama dalyvauti viešajame eisme. Automobiliui įregistruoti areštai skirtingų kreditorių naudai. Trumpalaikį turtą pagal balanso duomenis sudaro 156 116 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ar nebaigtos vykdyti sutartys; taip pat deklaruota 180 269 Eur gautinų per metus sumų, 20 001 Eur pinigų ar jų ekvivalentų. Turto sąrašai nepateikti, išskyrus debitinių skolų sąrašą, pagal kurį bendra debitinių skolų suma yra 120 924,24 Eur, bei 10 554,69 Eur permoka valstybės biudžetui.Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta. 2017 m. liepos 4 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovę pateikti dokumentus ir įrodymus, kuriais ji gali pagrįsti turimo turto realią vertę bei pateikti paaiškinimus dėl skirtingai nurodomų jos pateiktuose dokumentuose duomenų. Atsakovė reikalaujamų duomenų nepateikė.Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog atsakovės reali turto vertė yra 374 882 Eur. Atsakovės turtui įregistruoti 6 turto areštai, įskaitant transporto priemonei ir deklaruotai 11 331,91 Eur PVM permokai (arešto mastas – 51 582,19 Eur). Byloje esančiais duomenimis 13 000 Eur vertės ilgalaikis turtas nėra realiai valdomas. Duomenų, pagrindžiančių atsargų, išankstinių apmokėjimų ar nebaigtų vykdyti sutarčių deklaruotą 156 116 Eur vertę, teismui nepateikta, nors vadovas buvo įpareigotas šio turto sąrašą pateikti. Teismui pateiktame skolininkų įmonei sąraše išvardintų debitorių skolų bendra suma nurodoma 120 924,24 Eur, prie į balansą įtrauktų gautinų sumų taip pat priskirta deklaruota 11 331,91 Eur PVM permoka (tokiu būdu gautinos sumos galėtų sudaryti iš viso 132 256,15 Eur sumą, kita dalis į balansą įtrauktų gautinų per metus sumų jokiais duomenimis ir dokumentais nepagrįsta). Teismo vertinimu, nurodytas turtas nelaikytinas realiai valdomu: PVM permoka areštuota užtikrinant 51 582,19 Eur prievolės įvykdymą; debitorių skolos susiformavo 2013-2015 metais, į debitorių sąrašą įtraukti didžiausi skolininkai yra užsienio įmonės. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių skolų išieškojimo užsienyje vykdomų procedūrų, neįrodė skolų atgavimo iš kitų skolininkų realumo, todėl teismas konstatavo, kad tikimybė šias skolas atgauti yra maža. Viešai prieinamais duomenimis teismas nustatė, kad nuo 2014-2015 metų 72 923,88 Eur įsiskolinimą turinti įmonė Livington Finance LTD dar 2016 m. kovo 22 d. likviduota. Duomenų apie atsakovės vykdomą atsiskaitymą su kreditoriais 2017 metais teismui nepateikta.Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad duomenų tiksliai nustatyti įmonės turto vertę nepakanka, tačiau akivaizdu, jog reali turto vertė yra ženkliai mažesnė, nei nurodyta atsakovės balanse. Teismas sprendė, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, pradelsti įsipareigojimai viršija realiai valdomo turto vertę; atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir negali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Įmonės finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto nemokumo apibrėžimą, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė yra nesąžininga, nes nevyko sutartinių nuomos įsipareigojimų, todėl atsakovė negali tinkamai naudotis nuomojamomis patalpomis ir dėl to susidarė laikini finansiniai sunkumai, tačiau įmonė yra moki.Atsakovė nebeturi įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir apeliacinės instancijos teismui pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Apie turto areštą sužinojo tik iš bylos medžiagos, nurodė, kad jis bus apskųstas.Apeliacinės instancijos teismui pateikia papildomus dokumentus, detalizuojančius įmonės turimą turtą. Atsakovė vykdo veiklą ir po atsargų pardavimo atsiskaitys su kreditoriais. Atsakovė ketina Vilniaus apygardos teisme pareikšti ieškinį UAB „ Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl negauto 300 000 Eur pelno.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašė jo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktame turto sąraše didžiąją turto dalį sudaro metalo gaminiai. Pagal pateiktas pardavimo pajamas pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kartu su atskiruoju skundu pateiktuose sąrašuose nurodyto turimo turto nurodytą vertę akivaizdu, kad prekyba atitinkamomis prekėmis nėra vykdoma (metalo gaminių vertė 112 707,01 Eur, o pardavimo pajamos per 2017 metų pirmus 5 mėnesius 5 656 Eur). Tai reiškia, kad metalo gaminiai neturi nurodytos vertės. Atsakovė, nurodydama aplinkybes, kad tik ieškovės patalpose vykdoma drabužių prekyba ir jos tariamas apribojimas lėmė finansinius sunkumus, netiesiogiai pripažįsta, kad metalo gaminiais faktiškai atsakovė iš esmės neprekiauja, nors metalo gaminiai pateiktuose turto sąrašuose sudaro daugiau kaip 6 kartus didesnę turto dalį nei drabužiai.Atsakovės pateikta atsiskaitymo su biudžetais pažyma yra 2017 m. kovo 23 d. Nėra aktualios pažymos, kuri patvirtintų, kad mokestinės nepriemokos šiuo metu nėra. Taip pat pateiktos pažymos sudarymo metu buvo skola VSDFV biudžetui, todėl pažyma nėra tiksli. Atsakovės raštas VSDFV, kad skolą ji padengs ateityje dalimis taip pat nėra įrodymas, sprendžiant atsakovės nemokumo klausimą, nes dėl tokio rašto pateikimo jos finansinė padėtis nepasikeičia.Didelę atsakovės turto dalį sudaro debitiniai įsiskolinimai, kurie turėtų būti laikytini abejotinomis skolomis, dėl jų atsiradimo prieš apytiksliai 1-3 metų laikotarpį ir dėl pagrindinių skolininkų teisinio statuso. Atsakovės pateikti kreditorių ir debitorių sąrašai bei juose nurodytos mokėtinos / gautinos sumos neatitinka finansinių ataskaitų eilučių dėl gautinų sumų ir įsipareigojimų. Tiek finansiniai reikalavimai, tiek debitorių skolos į finansines ataskaitas įtraukti praėjusiais finansiniais laikotarpiais, tai patvirtina, kad realios veiklos atsakovė nevykdo ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pagal finansines ataskaitas matoma, kad per 5 mėnesių laikotarpį atsakovė sumažino įsipareigojimų tik 7 902 Eur sumai, nors per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 179 163 Eur. Atsakovės veikla nuostolinga, dėl to turto sumažėjo daugiau nei įvykdyta įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „LITSPECMET“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Apeliantė pateikė paaiškinimus ir naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą: VMI 2017 m. kovo 23 d. pažymos Nr. RESP-2945 dėl atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais kopiją, atsakovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštą VSDFV, kuriame siūlomas VSDFV skolos padengimo grafikas, 2017 m. gegužės 31 d. atsargų likučių sąrašą, ilgalaikio turto žiniaraštį, 2016 m. lapkričio 11 d. apmokėjimo orderio UAB „Frega“ kopiją, 2017 m. birželio 1 d. skolų kreditoriams su nurodytais apmokėjimo terminais sąrašą.Apeliantė 2017 m. rugsėjo 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad parduotuvė dėl ieškovės veiksmų neveikė 53 dienas nuo 2017 m. kovo 31 d., todėl atsakovė už šias dienas neprivalo nieko ieškovei mokėti. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė 2017 m. rugsėjo 11 d. mokėjimą VSDFV, VMI 2017 m. rugsėjo 8 d. pažymos Nr. RESP-9156 dėl atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais kopiją ir išrašą iš VĮ Registrų centro dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Ieškovė tą pačią dieną pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atskirto į atsakovės rašytinius paaiškinimus.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Iš pateiktų atsakovės rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakovė atsikerta į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Pateiktą procesinį dokumentą atsakovė grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jos atskirajame skunde, t. y. juos plačiau paaiškina. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai taip pat iš esmės nekeičia jos atsiliepime nurodytų argumentų, o juose tik pasisakoma dėl atsakovės teikiamų naujų įrodymų ir jų įrodomosios reikšmės. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl jie priimami (CPK 42, 323 straipsniai).Dėl pateiktų naujų rašytinių įrodymų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Būtent todėl CPK 314 straipsnis ir nustatė ribotos apeliacijos modelį, draudžiantį remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau. Jeigu teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos ar net piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tai gali sudaryti pagrindą nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai pagal jos paaiškinimus ir įrodymų turinį turi ryšį su byla, yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis dėl įmonės (ne)mokumo, šiuo atveju įmonės vykdoma veikla ir jos turtu, tačiau šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Įvertinus bylos duomenis, matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. nutartis, kuria atsakovei buvo nustatyti papildomi reikalavimai pateikti duomenis, buvo išsiųsta tik atsakovės vadovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikta. Nors kritikuotinas atsakovės aktyvumas byloje, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ji laiku nesusipažino su nurodyta nutartimi, o bankroto bylose vyrauja viešasis interesas ir atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi šios bylos teisingam nagrinėjimui. Kitų, nutarties 16 punkte išvardintų įrodymų pateikimo būtinybė prima facie iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nusprendžia naujus rašytinius įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga. Šalys turėjo galimybę su naujai pateiktais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti (nutarties 16 punktas), todėl naujai pateikti įrodymai nepažeis šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Iš nurodytų teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1620/2010 ir kt.).Įvertinus atsakovės 2016 m. gegužės 31 d. balansą už 2017 m. 1–5 mėnesius, matyti, kad atsakovė turi 18 496 Eur ilgalaikio turto (balanso A eilutė), kurį sudaro materialusis turtas (balanso AII eilutė), 356 386 Eur trumpalaikio turto (balanso B eilutė), kurį sudaro 156 116 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (balanso BI eilutė) ir 180 269 Eur per vienerius metus gautinos sumos (balanso BII eilutė). Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 311 471 Eur sumą (balanso E eilutė), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 179 163 Eur sumą (EI eilutė).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).Vertinant atsakovės trumpalaikį turtą, iš atsakovės pateiktų debitinių įsiskolinimų likučių pagal dokumentus sąrašo matyti, kad pagrindiniai atsakovės debitoriai yra Livingston Finance LTD, turinti 72 923,88 Eur debitinį įsiskolinimą, ir MS Services Group LTD, turinti 37 000 Eur debitinį įsiskolinimą. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad šių atsakovės debitorių įsiskolinimas sudaro daugiau nei 90 proc. visų debitinių įsiskolinimų atsakovei. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytus duomenis, Livingston Finance LTD yra likviduota, todėl jos debitinis įsiskolinimas yra laikytinas beviltiška skola. Dėl kitų debitinių skolų atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti skolas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės byloje pateikti duomenys yra prieštaringi. Atsakovė balanse nurodė, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudaro 311 471 Eur sumą, iš jos per vienerius metus – 179 163 Eur, po vienerių metų – 132 308 Eur. Tačiau kreditorių sąraše („Sąskaitų likučiai pagal dokumentus“) nurodė, kad įsipareigojimai kreditoriams sudaro iš viso 72 293,85 Eur. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 36 925,97 Eur. Atsakovė balanse nurodė, kad per vienerius metus gautinos sumos (debitinės skolos) sudaro 180 269 Eur sumą. Debitorių sąraše („Sąskaitų likučiai pagal dokumentus“) nurodė, kad debitinės skolos iš viso sudaro 120 912,95 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės balanso duomenys neatitinka kitų atsakovės dokumentų ir teiginių, o šių prieštaringumų atsakovė nepašalino ir reikšmingų įrodymais pagrįstų paaiškinimų neteikė.Bylos duomenys prieštaringi dėl atsakovės įsiskolinimo VMI. Byloje esantis išrašas iš turto arešto aktų registro patvirtina, kad 2017 m. gegužės 4 d. VMI priėmė turto arešto aktus Nr. (23.31-08)-319-1176 ir Nr. (23.31-08)-319-1178. Turto arešto mastas – 51 582,19 Eur. Atsakovės pateikta VMI 2017 m. kovo 23 d. pažyma Nr. RESP-2945, kurioje nurodyta, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, yra ankstesnė nei priimti sprendimai dėl turto arešto. Atsakovė pateikė VMI 2017 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. RESP-9156 dėl atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais kopiją, kurioje nurodyta, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai patikrinęs Turto arešto aktų registrą, nustatė, kad anksčiau minėti turto areštai 2017 m. rugsėjo 13 d. išliko nepanaikinti. Duomenų, kad atsakovė neturi įsiskolinimo VSDFV biudžetui nepateikta. Pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. VSDFV informacinės sistemos duomenis atsakovė VSDFV biudžetui turėjo 1 358,55 Eur įsiskolinimą, o pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. VSDFV informacinės sistemos duomenis atsakovė VSDFV biudžetui turi 1058,55 Eur įsiskolinimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovės paaiškinimai ir apie ketinimus išdėstyti skolą VSDFV ir ją padengti bei pateiktas mokėjimo dokumentas dėl 300 Eur įmokos VSDFV yra teisiškai nereikšmingi. Įvertinus pateikto mokėjimo dokumento duomenis, matyti, kad jame nurodytas įmokos kodas 252. Tai yra einamųjų socialinio draudimo įmokų kodas. Jeigu atsakovė būtų mokėjusi įmokas pagal patvirtintą skolų išdėstymo grafiką, įmokos kodas būtų 273. Reikšminga teisinė aplinkybė šiuo atveju būtų atsakingos institucijos sprendimas dėl skolos atidėjimo ir / ar socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių VI skyrių. Tokių duomenų atsakovė nepateikė. Atsakovės veiklos ir pardavimo pajamos pagal 2017 m. birželio 20 d. pelno (nuostolių) ataskaitą sudaro tik 5 656 Eur. Atsakovė nurodė turinti atsargų, kurių vertė 130 710,22 Eur ir pateikė turimų atsargų ir jų verčių sąrašą. Teismas šiuos duomenis vertina kritiškai. Didžiąją dalį atsakovės atsargų sudaro statybinės medžiagos (strypai, vamzdžiai ir kt.), kurios nėra tiesiogiai susiję su jos vykdoma veikla – prekyba drabužiais. Sutiktina su ieškove, kad kyla abejonių dėl realių atsargų ir jų vertės, nes atsakovės veikla 2017 m. 1–5 mėnesius buvo nuostolinga (nuostoliai – 16 466 Eur), o pajamos iš pardavimo sudarė tik 5 656 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsargų didžioji dalis yra statybinės medžiagos, nesusijusios su atsakovės drabužių prekyba ir prekyviete, atsakovė neįrodė, kad šios atsargos turi jos nurodytą vertę, o prekyba atitinkamomis prekėmis vykdoma ir gali būti nukreipta kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, pagal byloje esančius duomenis, sutiktina su ieškove, kad atsakovės teiginiai apie vykdomą veiklą vertintini kritiškai. Antstolio Gintauto Puodžiuko 2017 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-19/17/16 konstatuota, kad 2017 m. birželio 1 d. patalpose, kuriose turėjo veikti ieškovė, veikė kita įmonė –UAB „Baltic Fence“.Atsakovės pateiktas kreditoriams pradelstų įsipareigojimų sąrašas taip pat vertintinas kritiškai. Pirma, atsakovė taip ir nepateikė išsamaus kreditorių sąrašo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti jos įsipareigojimus. Pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, 2015 metais per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 215 690 Eur, 2016 metais – 190 639 Eur. Pagal balansą už 2017 m. 1–5 mėnesius, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 179 163 Eur, o praėjusiais finansiniais metais – 215 690 Eur. Kadangi pastarojo balanso ataskaitinis laikotarpis yra 2017 m. 1–5 mėnesiai, vadinasi praėję finansiniai metai yra 2016. Atsižvelgiant į tai, balansų duomenys yra prieštaringi. Atsakovės pateiktas kreditoriams pradelstų įsipareigojimų sąrašas taip pat neatitinka jos pateikto kito sąrašo „Sąskaitų likučiai pagal dokumentus“ (pvz. UAB „Baltic print“ skolos mokėjimo terminas kreditoriams pradelstų įsipareigojimų sąraše nurodytas 2016 m. vasario 29 d., tačiau iš sąrašo „Sąskaitų likučiai pagal dokumentus“ matyti, kad dalies skolos mokėjimo terminai suėję dar 2014 metais, analogiški neatitikimai ir su Akrostal SP zoo ir kt.). Skola UAB „Callida“ sąraše nurodyta kaip nepradelsta, tačiau iš pirmosios instancijos teismui pateikto kito sąrašo „Sąskaitų likučiai pagal dokumentus“ matyti, kad terminai atsiskaityti su šia įmone suėjo dar 2015 m. spalio 19 d. – 2016 m. birželio 2 d. Tiek, kiek galima nustatyti iš atsakovės pateiktų duomenų, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės duomenys yra prieštaringi ir ji ilgą laiką nesugeba atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, nes atsiskaitymo terminai visų deklaruojamų skolų suėjo dar 2014–2015 metais, vėliausiai 2016 metais. Per 2017 m. 1–5 mėnesius atsakovės turtas sumažėjo 24 368 Eur suma, o įsipareigojimai sumažėjo 7 902 Eur suma. Sutiktina su ieškove, kad su kreditoriais nėra atsiskaitoma proporcingai turto mažėjimui. Atsakovė nepaneigė teismo nustatytų duomenų, kad atsakovės turtui įregistruoti 5 turto areštai, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančiais duomenimis nustatytas 13 000 Eur vertės ilgalaikis turtas nėra realiai valdomas.Priešingai nei nurodo atsakovė, jos vadovo skolos apmokėjimo UAB „Frega“ orderio kopija neįrodo sumažėjusių įsipareigojimų, nes įsipareigojimų dydis nesikeičia, o keičiasi tik kreditorius. Atsakovė taip pat nurodė, kad parduotuvė dėl ieškovės veiksmų neveikė 53 dienas nuo 2017 m. kovo 31 d., todėl atsakovė už šias dienas neprivalo nieko ieškovei mokėti. Darytina išvada, kad atsakovė nelaiko ieškovės savo kreditore, tačiau ši pozicija prieštarautų atsakovės pateiktiems duomenims. Atsakovė 2017 m. birželio 1 d. debitorių ir kreditorių sąraše nurodė ieškovę, kitame 2017 m. birželio 29 d. sąraše „Sąskaitų likučiai pagal dokumentus“ taip pat nurodyta, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, skolos dydis – 2 119,45 Eur. Šiuo atveju pakanka fakto, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, nes tikslus kreditorės finansinis reikalavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė nurodo, kad neturi mokėti už paslaugas ir nuomos mokestį nuo 2017 m. kovo 31 d., tačiau dalis ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų yra ankstesnės nei nurodyta data (pvz. 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. OGE-0092170 už 2017 m. sausio mėn, 2017 m. vasario 3 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. OGE-0092510 už vasario mėnesį ir kt.). Atitinkamai, ieškovės reikalavimo pagrindą šiuo atveju sudaro ir atsakovės įsiskolinimas už jos neginčijamą laikotarpį. Ieškovės ir atsakovės ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje e2-18315-728/2017. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad byla neišnagrinėta, posėdis paskirtas 2017 m. spalio 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje esant duomenims apie atsakovės neginčijamą įsiskolinimą atsakovei, klausimas dėl atsakovės prievolių nuomos sutarties nutraukimo laikotarpiu ir ieškovės (ne)sąžiningumo klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra šiuo atveju teisiškai nereikšmingi.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Apeliacinės instancijos teismas, pagal Juridinių asmenų registre esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) papildomai atsižvelgia į atsakovės finansinių ataskaitų rinkiniuose esantį 2016 m. gruodžio 31 d. aiškinamąjį raštą prie 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad per vienerius finansinius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 321 292 Eur sumą: 108 846 Eur finansinės skolos, 96 110 Eur skolos tiekėjams, 92 594 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 1 380 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 19 890 Eur kitos mokėtinos sumos ir 2 473 Eur atidėjimai. Tai neatitinka atsakovės balanso duomenų. Be to, pagal byloje esantį 2017 m. liepos 26 d. išrašą iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro, atsakovė yra gavusi 30 000 Lt (8 688,60 Eur) ir 350 000 Lt (101 367,01 Eur) paskolas iš VšĮ „Hermis europe“. Šių prievolių įvykdymo terminai atitinkamai suėjo 2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. spalio 22 d. Apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinus šiuos duomenis, nustatyta, kad jie 2017 m. rugsėjo 13 d. išliko nepakitę. Paskolos davėjas VšĮ „Hermis europe“ atsakovės kreditorių sąrašuose nenurodytas, nors prievolės įvykdymo terminas šiam kreditoriui yra suėjęs. Atsakovei nepateikus jokios informacijos apie šį kreditorių, pagal anksčiau nustatytus duomenis, laikytina, kad šis įsiskolinimas yra pradelstas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2014 m. spalio 22 d. paskolos sutartį pradelstos prievolės dydis yra 101 367,01 Eur, o jai užtikrinti įkeistos visos apyvartoje esančios ir būsiančios atsakovės prekių atsargos ir prekės, skirtos perparduoti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad viešojo intereso esmė bankroto procese yra iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, konstatuoja, kad atsakovei nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių bendrovės mokumą, taip pat nei su atskiruoju skundu, nei iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui pradžios nepateikus jokių duomenų apie taikų susitarimą, skolos išdėstymą su kreditoriais ar kitus bandymus bent iš dalies padengti kreditorių reikalavimus laikantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnis), byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog bendrovė realiai pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, bei nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.Kiti atsakovės teiginiai, kad kitoje civilinėje byloje yra priimta jai palanki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvada ir ji ketina Vilniaus apygardos teisme pareikšti ieškinį UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas dėl negauto 300 000 Eur pelno, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2857-340/2017 pagal ieškovės UAB „LITSPECMET” ieškinį atsakovei UAB Vilniaus lokomotyvų remontų depas dėl viešojo pirkimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais. Teismas 2017 m. gegužės 11 d. sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pabrėžiamas kreditorių siekis išsaugoti atsakovės veiklą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal ĮBĮ nėra draudžiama įmonei toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, o paskirtam bankroto administratoriui suteikiama teisė toliau vykdyti sutartis, jeigu tokios veiklos vykdymas mažina kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 13 punktas).Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonė yra nemoki ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė