Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J. nuteistas 2017 m. sausio 9 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo pagal baudžiamojo kodekso 244 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnį galutine subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendis, juo paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi ir paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 24 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 7 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. J. skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam T. J. šiuo metu vis tik dar negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – T. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus patvirtina, kad T. J. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Taigi vieną iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Socialinio tyrimo išvadoje T. J., atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema – 30 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau žema nusikalstamo elgesio rizika, pati savaime, nelemia manymo, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais. Šiuo aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Apylinkės teismas į paminėtų aplinkybių visumą atsižvelgė ir jas skundžiamoje nutartyje įvertino teisingai.

9. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistajam T. J., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programas, dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šių veiksnių nustatymas leidžia daryti išvadą, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo T. J. nusikalstamu elgesiu susijusių probleminių sričių korekcija (mažinimas) vis tik dar nėra pakankamai reikšminga. Tokią išvadą patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nenuoseklumas, rizikos balą sudarančių statinių ir dinaminių taškų santykis.

10. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pirmą kartą buvo vertinta 2018 m. rugpjūčio 15 d. Šio vertinimo metu nustatyta 31 balo rizika. 2019 m. kovo 5 d. fiksuotas rizikos mažėjimas iki 28 balų, tačiau 2019 m. liepos 24 d. rizika vėl padidėjo iki 33 balų. Šiuo metu T. J., kaip minėta, nustatyta 30 balų rizika, kuri tik nežymiai, vienu balu, mažesnė, negu buvo nustatyta laisvė atėmimo bausmės atlikimo pradžioje. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinamas visas bausmės atlikimo laikotarpis, o ne atskiri jo etapai, kadangi tik tokiu būdu galima objektyviai spręsti apie nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką stabilumą. Vertinamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šios išvados kontekste atkreipiamas dėmesys ir į nustatytą nusikalstamo elgesio riziką sudarančių statinių ir dinaminių taškų santykį. Statinių taškų suma šiuo atveju yra 7 balai ir tai reiškia, kad didžiąją dalį (23 balai) sudaro dinaminiai balai, taigi nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas probleminis sritis, nusikalstamo elgesio riziką gali ženkliai sumažinti.

11. Manymą, kad nuteistasis vis dar neatitinka materialiojo BVK 157 straipsnio taikymo pagrindo, patvirtina ir duomenys apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Vertinant visą teismui pateiktą medžiagą matyti, kad nepriekaištingu elgesiu nuteistasis T. J. vis tik nepasižymėjo. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad T. J. bausmės atlikimo metu iki jo prašymo taikyti lygtinį paleidimą svarstymo Komisijoje skatintas tris kartus už pavyzdingą, gerą elgesį ir gerą darbą. Šios aplinkybės neabejotinai vertintinos kaip teigiamai asmenį charakterizuojančios. Tačiau pažymima, kad tinkamai elgtis, vykdyti BVK nustatytas pareigas yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir toks elgesys, nenustačius pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankamas BVK 157 straipsnio taikymui. Be to, sprendžiant apie nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį, kaip minėta, vertinama duomenų visuma, t. y. vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne atskiri laikotarpiai. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad T. J. du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas), abu kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors paskirtos nuobaudos Komisijos nutarimo priėmimo dieną negaliojo (buvo panaikintos prieš terminą), tai paties pažeidimo fakto nešalina ir asmenį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgiant į tai, kad nuobaudos skirtos pakankamai neseniai – 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. gegužės 6 d., nuteistasis buvo ir skatintas, ir baustas, vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kaip nuoseklų ir koreguojamą išimtinai tik teigiama linkme, nėra pagrindo.

12. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo gebėjimas prisitaikyti prie nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų vertinant probacijos taikymo galimybę yra svarbus, kadangi lygtinio paleidimo taikymas taip pat neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų skyrimu, draudimų laikymusi. Vertinamu atveju esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, Socialinio tyrimo išvadoje išskirtiems kriminogeniniams veiksniams, nesant nustatytų riziką nusikalsti pakartotinai mažinančių veiksnių, įvertinus ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenuoseklumą, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas ir nepažeidinėti įstatymų.

13. Atmetami, kaip nepagrįsti, nuteistojo skundo teiginiai dėl lygtinio paleidimo privalomo taikymo visiems nuteistiesiems. Visų prima atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus. Tokią išvadą lemia BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotė, pagal kurią lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių atitikimas lygtinio paleidimo kriterijams nekelia jokių abejonių. Vertinamu atveju nuteistajam galimybė kreiptis dėl jo lygtinio paleidimo buvo suteikta, jo prašymas buvo išnagrinėtas laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau apylinkės teismui nustačius, kad BVK 157 straipsnyje numatytų sąlygų (materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo) nuteistasis dar neatitinka, Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu būtent apylinkės teismui, o ne Komisijai, yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 360 straipsnio 2 dalis) įpareigoja teismą patikrinti nuteistojo atitikimą lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad teismas be pagrindo iš naujo nagrinėjo lygtinio paleidimo sąlygas, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui ir nelaikytini pagrįstais.

14. Nuteistasis teisus skunde pažymėdamas, kad padaryto nusikaltimo, neatliktos bausmės dalis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Tačiau pažymima, kad šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos. T. J. už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą buvo skirta apibrėžto termino laisvės atėmimo bausmė teismui manant, kad būtent tokios trukmės bausmė yra būtina bausmės tikslams pasiekti. Bendra nuostata yra tai, kad nuteistas asmuo privalo atlikti visą jam paskirtą bausmę. Nuteistojo padėtis gali būti palengvinta taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip minėta yra būtinas nuteistojo atitikimas lygtinio paleidimo kriterijams (sąlygoms) ir toks atitikimas neturi kelti jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad jau šiuo metu paskirtos bausmės atlikimo sąlygos nuteistajam T. J. gali būti švelninamos. Todėl apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, neatliktos bausmės dalį kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų kontekste, pažeidimo nepadarė ir, nenustatęs abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, Komisijos priimto nutarimo pagrįstai ir teisėtai nepatvirtino.

15. Nuteistojo skundo argumentai, kad teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, nėra pagrįsti ir skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išnagrinėjo laikydamasis BPK reikalavimų, skundžiamoje nutartyje argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimtas įvertinus aktualią T. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

17. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.