- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-303-491-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Eligijus Gladutis, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- E.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl 2008 m. balandžio 2 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.
Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., šios bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
E. T. nuteistas už tai, kad pagal 1998 m. liepos 3 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą, kurio iš jo jam priteistas po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį pradedant nuo 1998 m. birželio 5 d., savo vaikų – U. T., gim. 1990-06-09 ir sūnaus M. T., gim. 1991-07-18, išlaikymui iki jų pilnametystės, vengė pareigos mokėti lėšas savo vaikų išlaikymui, dėl ko nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. susidarė 9110 Lt įsiskolinimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes jis šio nusikaltimo nepadarė. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes nebuvo surinkta įrodymų, kad jis savo vaikus vengia išlaikyti piktybiškai. Savo skundą apeliantas grindžia šiais argumentais :
1) teismas jo parodymus apie tai, kad jis negali gauti darbo dėl savo sveikatos būklės ir todėl neturi lėšų mokėti išlaikymą, neteisingai įvertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Jis išties yra neįgalus ir šį faktą patvirtina prie bylos prijungti dokumentai (neįgaliojo pažymėjimas ir kt.). Jo darbingumas yra tik 35 %, todėl jis negali dirbti bet kokio darbo. Yra užsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo, tačiau jokio darbo negali gauti dėl neįgalumo, o tinkamo darbo jam darbo birža nepasiūlo;
2) skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas vengęs pareigos išlaikyti vaikus laikotarpiu nuo 2005-02-15 iki 2007-12-01. Tačiau, jis tuo metu buvo užsiregistravęs darbo biržoje, daug sirgo – ligoninėje gydėsi 6 kartus, todėl negalėjo gauti darbo ir pajamų. Nors pagal dokumentus jo neįgalumas nustatytas nuo 2007-04-17, tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo dirbti prieš tai – jam tai buvo sudėtinga dėl ligų, galiausiai tiesiogiai ir įtakojusių jo neįgalumą;
3) jam nustatyta abiejų kojų neuropatija, stuburo išvarža, sunki diabeto forma. Gydėsi nuo depresijos, todėl registruotas psichiatro įskaitoje. Dėl paminėtų ligų negalėjo dirbti ir gauti pajamų per visą laikotarpį nuo 2005-02-15 iki 2007-12-01;
4) neįgaliojo pensiją jis gauna tik nuo 2007-04-17, tačiau jam išmokama tik pusė šios pensijos, kadangi kita dalis atskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 754 str. 2 d., pirmiausiai turi būti išieškomas išlaikymas, todėl jis buvo įsitikinęs, kad jo pensijos dalis skiriama vaikams, todėl pats jiems išlaikymo nebemokėjo. Tik posėdžio teisme metu paaiškėjo, kad atskaitymai buvo vykdomi pagal kitus vykdomuosius dokumentus, o ne vaikams. Mano, kad dėl to kalta išties yra antstolė D.Kaniauskienė, kuri nevykdė savo pareigos ir nesidomėjo savo klientės vykdomąja byla.
Apelianto nuomone, visa tai rodo, kad Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas šį apkaltinamąjį nuosprendį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes jo veika nelaikytina piktybine.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti mirus nuteistajam.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla E. T. nutraukiama jam mirus (BPK 3 str. 1 d. 7 p., 327 str. 1 p.).
Iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pradžios teismas gavo duomenis, kad nuteistasis E. T. 2008-04-28 mirė – tai patvirtina teismui 2008-06-04 pateikta pažyma iš VSDFV Anykščių skyriaus bei Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduota E. T. mirties įrašo kopija. Pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p. baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiuo atveju apeliantas savo skundu prašė jį išteisinti – o tai reiškia, kad apeliacinis skundas paduotas prašant reabilituoti mirusįjį, todėl kolegija skundą nagrinėja iš esmės.
Dėl BK 164 str. taikymo
Pagal BK 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Nusikaltimas pasireiškia faktišku pareigos išlaikyti vaikus nevykdymu ar jos vykdymu tik iš dalies.
Be BK, pareigą išlaikyti vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Civilinio kodekso 3.192 str. bei kitos teisės normos. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga, ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas (piktybinis) vengimas išlaikyti savo vaikus, t.y. kaltininkas žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialinę paramą vaikui ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, jei yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės bylos Nr. 2 K – 491/ 2005, 2 K – 124 / 2008). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., jeigu asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, šios pareigos nevykdo dėl svarbių pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, bedarbystės, esant sunkiai finansinei padėčiai šeimoje ar pan. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
Šiuo atveju E. T. yra nuteistas už tai, kad jis vengė pareigos išlaikyti vaikus nemokėdamas jų išlaikymui lėšų, priteistų iš jo įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad apeliantas lėšų savo vaikams nemokėjo nuo 2005 m. vasario 15 d. (nuo teismo nuosprendžio, kuriuo apeliantas buvo nuteistas už analogišką veiką, priėmimo dienos) iki 2007m. gruodžio 1 d., ir tai jis darė sąmoningai, t.y. jis nedirbo, darbo neieškojo, nesiregistravo darbo biržoje, nors kelis kartus buvo gydytas ligoninėje, tačiau dažniausiai gydomas buvo pablogėjus sveikatai po užgėrimų, jo gydymo laikotarpiai buvo trumpi. Pirmos instancijos teismo nuomone, piktybinį jo nenorą mokėti lėšas vaikų išlaikymui patvirtina ir aplinkybė, kad nuo 2007-04-17 ėmęs gauti invalidumo pensiją, jis neparodė jokio noro pranešti apie tai nei antstolei, vykdančiai teismo sprendimą dėl lėšų išieškojimo jo vaikų išlaikymui, nei nukentėjusiajai ar savo vaikams. Kolegija sutinka su tokiomis teismo išvadomis, nes jos atitinka tiek jau byloje esančius, tiek papildomai apeliacinės instancijos teismo išreikalautus duomenis.
Byloje matyti, kad pats apeliantas iš esmės neginčija fakto, jog jis lėšų savo vaikų išlaikymui neskyrė ir nemokėjo. Tiesa, jis tvirtina, kad lėšų neturėjo dėl ligų ir neįgalumo negalėdamas susirasti jo sveikatos būklę atitinkančio darbo. Tačiau, tai nėra tiesa. Pirmiausiai, apeliantas skunde tvirtina esąs neįgalus ir dėl to negalėjo susirasti darbo. Bet baudžiamojoje byloje nėra jokių jo neįgalumą patvirtinančių duomenų, tame tarpe ir jo skunde minimo neįgaliojo pažymėjimo kopijos. Dar pirmos instancijos teismui nuteistasis pateikė 2007-04-17 jo darbingumo lygio įvertinimo aktą Nr. 1924 (96 b.l.), iš kurio matyti, kad apeliantas iš tiesų yra netekęs 65 % darbingumo, tačiau jis yra iš dalies darbingas, t.y. gali dirbti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą su apribojimais, numatytais šiame akte. Tai reiškia, kad nuteistasis apskritai nėra neįgalus, t.y. visiškai negalintis dirbti, todėl nors realiai vertinant ir apsunkintai, tačiau jis turėjo galimybę susirasti darbą ir tokiu būdu gauti pajamas bei skirti jų dalį savo vaikų išlaikymui.
Apeliantas tvirtina, kad jis buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbas jam nebuvo pasiūlytas. Su šiuo jo argumentu galima sutikti tik iš dalies. Vien tik registracija darbo biržoje negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad kaltininkas vengia išlaikyti savo vaikus dėl svarbios pateisinamos priežasties. Registruotas darbo biržoje asmuo turėtų pats rodyti iniciatyvą bandyti dirbti jam siūlomą darbą, dalyvauti darbo biržos rengiamuose mokymuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose ir pan. Šioje byloje tokių duomenų nėra. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Anykščių darbo biržos pažymoje nurodoma, kad 2005-02-15 – 2007-12-01 laikotarpyje E. T. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2006-05-17 iki 2006-12-04 ir nuo 2007-04-11 iki 2007-07-09, tačiau pirmuoju atveju darbo paieška jam buvo nutraukta už registracijos pažeidimus, o antru atveju – savo noru. Jam darbas nebuvo siūlomas, nes jis pats ketino steigti individualią įmonę. Taigi, abiem atvejais darbo paieška apeliantui buvo nutraukiama jo paties iniciatyva ar dėl jo paties kaltės. Kita vertus, nors E. T. nuo 2006-12-12 iki 2007-01-16 dirbo UAB „Utenos deratizacija“ darbuotoju (143 b.l.), minėtu laikotarpiu jis lėšų vaikų išlaikymui taip pat neskyrė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2006-03-16 E. T. buvo policijos sulaikytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę, už ką jam 2006-03-28 paskirta administracinė nuobauda – 1500 Lt bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemonę 18 mėn.; 2007-06-05 išduotas vykdomasis dokumentas dėl 1500 Lt išieškojimo iš jo už taip pat padarytą administracinės teisės pažeidimą; be paminėtų vykdomųjų dokumentų yra jų ir daugiau, kurių pagrindu buvo išieškomos įvairios skolos iš apelianto fiziniams ir juridiniams asmenims (64, 142 b.l.). Paminėti faktai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad apeliantas nesistengė rūpintis savo vaikais, tuo tarpu turėjo lėšų alkoholiui.
Skunde E. T. taip pat nurodo, kad 2005-02-15 jis dažnai sirgo ir gydėsi ligoninėje, kas jam taip pat trukdė susirasti darbą ar dirbti. Iš tiesų, byloje yra išrašai iš medicininių dokumentų, kad jis nuosprendyje nurodytu laikotarpiu ligoninėje jis buvo 6 kartus. Galima pilnai sutikti ir su apelianto skundo argumentu, kad jam nustatytos ligos, tiesiogiai sąlygojusios 2007-04-17 nustatytą darbingumo sumažėjimą, išsivystė ne iš karto, kad jis sirgo ir prieš jam nustatant ribotą darbingumą. Tačiau, kaip matyti iš tų pačių medicininių dokumentų, apelianto gydimosi laikotarpiai ligoninėse buvo trumpi – jie siekė vos po kelias dienas, kas realiai negalėjo turėti didesnės įtakos apelianto galimybei susirasti darbą. Yra atvejų, kai į ligoninę jis pakliūdavo dėl abstinencinio sindromo, t.y. dėl apsinuodijimo alkoholiu (b.l. 160). Kita vertus, yra pakankamo pagrindo manyti, kad apeliantui išsivysčiusi liga, t.y. sunki cukrinio diabeto forma, taip pat pilnai gali būti tiesiogiai siejama su alkoholio vartojimu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad iš tiesų apelianto dėmesys nebuvo sutelktas sąmoningai, piniginėmis lėšomis prisidėti prie jo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kaip matyti, netekto darbingumo lygis E. T. buvo nustatytas tik 2007-04-17, tačiau ir nuo tos dienos gaudamas valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, jis nepasidomėjo, ar nors kokia dalis iš jo pensijos išskaitomų pinigų atitenka jo vaikams. Jo kaltinimas antstolei, kuri vykdė išieškojimą, yra absoliučiai nepagrįstas, nes ne antstolė turėjo pareigą išlaikyti apelianto nepilnamečius vaikus. Be to, pagal CPK 644 str. 4 p. vykdymo procese domėtis vykdymo eiga pirmiausiai yra paties skolininko pareiga. Apeliantui negalėjo būti nežinoma, kad jis yra nesumokėjęs baudų bei skolų pagal kitus vykdomuosius raštus ir kad jie taip pat yra išieškomi iš jo gaunamų pajamų, ir kad be to jis privalo mokėti ir išlaikymą savo vaikams, nes E. T. už analogišką nusikaltimą jau buvo teistas.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas savo nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog E. T. sąmoningai, be rimtos pateisinamos priežasties vengė išlaikyti savo vaikus, jo veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 str. Byloje nėra duomenų ir pagrindo E. T. išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos ir tokiu būdu jį po mirties reabilituoti.
Tačiau, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje anksčiau, procesas šioje baudžiamojoje byloje toliau negali būti tęsiamas, nes nuteistasis mirė. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla E. T. nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
2008-04-02 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., panaikinti ir šią baudžiamąją bylą nutraukti E. T. mirus.