- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- PK-646-870/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nukentėjusysis
- Z. B.
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Nerijus Dunauskas, Povilas Eigmintas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „M.“ suvirintoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2013-06-16 (duomenys neskelbtini) Vilniuje sklypo sode kumščiu trenkė Z. B. į galvos sritį, po ko šis pargriuvo ant žemės, ant kairio šono, griūdamas susimušė galvos kairią pusę, kairį petį ir kairį klubą, tokiais savo veiksmais sukėlė Z. B. fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis jam (nukentėjusiajam) nieko nedarė. Nežino kas jį sumušė, gal pats nukrito. Jis stovėjo kitoje teritorijoje ir nukentėjusysis pradėjo rėkti ant jo. Jis su draugu išvažiavo, jis visiškai nevartojo alkoholinių gėrimų. Nukentėjusysis pyksta ant jo. Jis nukentėjo, darė santechniką ir vieną kartą elektrą darė. Kai darė pas jį santechniką, įdėjo detalę už 30 Lt ir 5 val. dirbo pas jį, o jis jam tik 10 Lt davė. Dėl to daugiau neina pas jį. Jis stovėjo prie tos tvoros, o jis ant jo pradėjo rėkti, kad jis ten „prišiko“ (atliko gamtinius reikalus), o jis visai kitoje teritorijoje buvo. Nukentėjusiojo sodas aptvertas 1,5 metro tvora. Ten durų nėra. Iš kitos pusės įeina į teritoriją. Jis pas S. B. buvo teritorijoje. Tą tvorą sunku perlipti, galima sudraskyti. Jis stovėjo su S. B. ir šnekėjo. S. B. norėjo eiti dirbti prie šiltnamio, o šis pradėjo rėkti ant jo.
Apklaustas nukentėjusysis Z. B., gimęs 1941 08 15 teismui paaiškino, kad birželio 16 d. jis nuėjo uogų ir pamatė, kad V. sėdi prie šiltnamio. Ten yra pirmi vartai, kad užeiti nuo upės pusės ir kiti vartai šalia šiltnamio. Tie vartai buvo praviri. Jis (V. R.) sėdėjo užmaukšlinęs ant akių kepurę. Pakėlė kepurę ir pamatė, kad jis ten sėdi. Paklausė jo, ką jis čia daro ir kodėl taip padarė bei nuorūkų primėtė. Jo žmona morkų prisodino, o jis jas visas sugadino. Pasakė, kad eitų iš ten. Jis jį už rankos paėmė, o kitoje rankoje uogas laikė. Už rankos laikydamas jį išvedinėjo, o jis jam trenkė į viršugalvį ir jis trenkėsi į sieną. Visos uogos išbyrėjo. Jis jam trenkė į viršugalvį ir dabar be tablečių negali. Greitoji pagalba po greitosios važiuoja. Atvažiuoja, adatas suleidžia. Tą dieną greitosios pagalbos nekvietė, nes nelabai ką suvokė. Ant galvos buvo iškilęs guzas, žmona kompresus dėjo. Policiją kvietė, patruliai buvo. Viską iš karto jiems papasakojo ir iš karto nurodė asmenį, kuris jį sužeidė. Kažkur po dviejų savaičių kreipėsi į polikliniką. Tada pradėjo po daktarus siuntinėti galvai tirti. Nieko daugiau nebuvo prie prūdo su kaltinamuoju.Vytą pažįsta kažkur 6 metus. Jis daug ir dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Tą dieną, kai jį sužeidė, jis buvo girtas, bet dar susivokė. Kai į namus pas jį atvažiavo su policija, jo žmona išėjo ir pasakė, kad jo namuose nėra ir ji nežino, kur jis. Jis jam niekada nieko nesakė, tik vaikščiojo su savo draugais ir juokėsi iš jo. Skundą advokatas surašė, o jis pasirašė.
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. T. (pareigūnė) paaiškino, kad asmenų, sėdinčių salėje nepamena. Dienos nepamena, ji vyko su kolega G. J.. Iškvietimas buvo į (duomenys neskelbtini) g. ir pasitiko garbingo amžiaus pranešėjas. Paaiškino, kad vyriškis išvertė uogas, padarė gamtinius reikalus, paliko ten fekalijas. Jis jiems parodė tą vietą. Dar buvo pamestos cigaretės ar cigarečių pakelis. Jis jiems nurodė tą asmenį. Nuvyko nurodytu adresu, namai buvo užrakinti. Jie nieko nerado ir paaiškino, kad gali kreiptis į policiją, nes asmuo buvo žinomas pranešėjui. Įvykio vietoje fekalijų buvo ir uogos išverstos. Cigarečių pakelis mėtėsi. Pėdsakai ant žemės matėsi. O ar jam ką skaudėjo, neprisimena. Jeigu būtų didesnės problemos, jie iškviečia greitąją. Nepamena, ar jis sakė, kad jį sumušė. Spyna buvo ant namo, kur tas asmuo kaltinamas galėjo būti. Dėl to jie ir nepabendravo. Ar buvo kaltinamojo žmonos nepamena, nes nematė. Jai atrodo, kad nukentėjusysis ar kaimynas nurodė ir palydėjo, kur kaltinamasis gyvena. O tuose namuose tikrai nieko nebuvo. Matomai tarnybinis pranešimas (b. l. 17) parašytas remiantis BPC informacija. Tyrėjas, matomai išklausė BPC informaciją ir dar pasirėmė tuo, ką jie pasakė ir parašė tarnybinį pranešimą.
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. J. (pareigūnas) paaiškino, kad neprisimena, ar yra matęs asmenis, dabar sėdinčius salėje. Kazbėjų gatvėje ne vieną kartą buvo. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą, esantį 17 bylos lape, liudytojas paaiškino, kad buvo konfliktas tarp kaimynų. Jie privažiavo prie namo ir juos pasitiko tikrai senyvo amžiaus vyriškis. Jis paaiškino, kad kažkoks kaimynas išsituštino jo kieme, jį pastūmė ir uogas išpylė. Nurodė, kur galimai gali būti tas kaimynas. Nuvažiavo kartu su juo prie to namo, išėjo moteris, asmens, kurio ieškojo, sugyventinė ar žmona. Ji paaiškino, kad jo namie nėra ir kur jis yra – nežino, sakė, kad jis dažnai šlaistosi neblaivus. Nepamena, ar jis skundėsi dėl skausmo. Dar pamena, kad buvo moteris, nežino ar žmona, irgi neaukšto ūgio ir ji porino tam pranešėjui. Ji nurodė būtent tą asmenį, kad kaimynas ir jo vardą, pavardę. Tą patį pasakė, kad atėjo kaimynas, išsituštino, pastūmė, išpylė uogas. Neprisimena, ar pasakė į kur pastūmė. Sakė, kad vyriškį pastūmė. Jie su vyriškiu be jo žmonos, važiavo ieškoti įtariamojo. Prisimena dar vieną aplinkybę, prie išmatų krūvelės cigarečių pakelis gulėjo, pavadinimo neprisimena, bet baltas su raudonu fragmentu.
Teisiamajame posėdyje liudytojas S. B. paaiškino, kad buvo birželio mėn. 15 d. jis vaikščiojo prie jo prūdo. Jam G. ar Z. paskambino, kad nori pažvejoti. Jis leido. Jis laistė šiltnamius. Jie atvažiavo trise. G. buvo su meškere, Z. ir V. (kaltinamasis) buvo be meškerių. Jokių įvykių nematė ir nežino. Jų (su nukentėjusiuoju) sklypai ribojasi. Patekti į Z. B. sklypą iš gatvės nesudėtinga, o iš lauko pusės vielomis pastoviai apraizgyta. Nieko negirdėjo apie įvykį, o apie tai išgirdo, kai po savaitės Z. papasakojo. Jis pasakė, kad jį sumušė. Sakė, kad jam parodys, paduos skundą, o ką parodys, nesuprato. Jis pastoviai kažkuo nepatenkintas.
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. O. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju praktiškai jokių santykių, pažįstamas ir tiek. Iš kitos pusės labai tolima giminė. Jo paprašė R. paliudyti. Jie kartu atvažiavo prie S. prūdo. Tai buvo maždaug birželio vidurys, po pietų apie puse dviejų ir buvo iki 6 val. vakaro, nes tėvas kūreno pirtį. V. R. buvo kartu su juo maksimum 20 min., gal ir pusvalandis. Vakare V. jis nematė. Nuo prūdo matosi tik Z. B. sklypas. Į jo sklypą galima patekti pro laukus, ten pat, kur jis įeidavo pas S. B. žvejoti, šalia yra varteliai. Ten gana didelis kampas gal 60 metrų.
Teisiamajame posėdyje liudytoja S. B. (nukentėjusiojo žmona) paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, bet mažai. Jis gyvena 56 name, o ji 28 name. Jis 2013-06-10 per laukus atėjo pas juos, atidarė vartus. Jos vyras Z. B. buvo išėjęs uogauti. Vyras, kai parėjo pamatė, kad varteliai atidaryti. R. atidarė vartelius ir paliko atvirus. Jis išsigando, kad vištas gali šunys užpulti. R. nuėjo, atliko gamtinius reikalus jų darže. Ten buvo numestos cigaretės ir žiebtuvėlis. Vyras užėjo į daržą, paėmė R. už rankos sakydamas ”aš noriu tave namo nuvesti”. Vyras išvedė R. iš daržo. Gal nuo kluono 2 buvo metrai vyras su R. sustojo ir tada ji matė kaip R. sudavė jos vyrui į galvą. Vyras atsitrenkė į kluono sieną. Ant žemės stovėjo kibiriukas su uogomis, vyras užkliuvo už jo koja ir uogos išsipylė, o jos vyras nugriuvo. V. R. liko stovėti. Ji išsigando, bet iš karto nesusivokė ką daryti. Netrukus prie lango priėjo vyras ir paprašė duoti telefoną, kadangi jis norėjo paskambinti policijai. R., kol ji išnešė telefoną, per tą laiką atsidarė vartelius ir nuėjo link savo namų. Atsakydama liudytoja į klausimus paaiškino, kad jos vyrui R. trenkė kumščiu į galvą, jam skaudėjo kairę pusę galvos, buvo guzas buvo paraudonavusi. Jam po to įvykio dažnai skauda galvą, geria vaistus. Nežino, kodėl tik po pusės metų kreipėsi į teismą, vyras norėjo susitarti, bet R. nenorėjo susitikti.
Iš 2013-07-04 Specialisto išvados Nr. G2125/13 (01) matyti, kad Z. B. kliniškai nustatyta kraujosruva galvoje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, prieš kreipiantis med. pagalbos į Všį centro poliklinikos Lukiškių filialą (2013-05-29). Taip pat nurodyta, kad kairio peties ir kairio klubo sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl sužalojimais nevertinama. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 3-4).
Iš VŠĮ Centro poliklinikos 2013-07-01 Išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad Z. B. yra nurodęs gydytojai, jog 2013-06-10 apie 17 val. neblaivus pažįstamas trenkė į galvą, smūgio pasekoje nugriuvo ir susimušė kairį klubą. Skundžiasi skausmu kairiame šone, kairio klubo sąnario srityje, galvos skausmu. Konsultuotas chirurgo: kairio peties, kairio klubo sąnario sumušimas. Galvos hematoma (gyd. M. B.), b. l. 5.
Iš Nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad Z. B. sumokėjo 65 Lt. Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 6).
Iš 2014-01-27 Pažymos, išduotos Z. B. matyti, kad 2013-06-16 20.50 Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas Z. B. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje jį sumušė netoliese gyvenantis kaimynas. Į įvykio vietą buvo išvykę patruliai L. T. ir G. J.. Z. B. į policiją pareiškimu nesikreipė, tuo metu kaimynui pretenzijų neturėjo.
Perklausius byloje esantį, gautą iš BPC garso įrašą, trys failai (2013-06-16) girdisi, kad vyriškas balsas (rusų kalba) praneša, jog pažįstamas girtas vyras jam per veidą davė (”mordų dal”), pasakoja, kad ėjo uogų, jam greitoji pagalba nereikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Vertindamas šiuos byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog V. R. sukėlė Z. B. fizinį skausmą.
Tokią išvadą teismas daro remdamasis nukentėjusiojo Z. B. nuosekliais ir kategoriškais parodymais. Jis iš karto apie pavartotą prieš jį smurtą pranešė Bendrajam pagalbos centrui (tai patvirtina garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro). Į įvykio vietą buvo atvykę pareigūnai L. T., G. J.. Šiems pareigūnams nukentėjusysis iš karto nurodė asmenį, kuris anot jo atliko gamtinius reikalus jo žemės sklype. Pastarieji pareigūnai apklausti teisiamajame posėdyje patvirtino, kad buvo nuvykę į įvykio vietą – ten matė fekalijas ir mėtėsi cigarečių pakelis. Kas teismo vertinimu, patvirtina, jog Z. B. skambindamas į BPC dėl susijaudinimo, savo garbingo amžiaus galimai ne visai išsamiai, tiksliai išdėstė priežastį dėl ko kviečia pareigūnus, tačiau tikrai nemelavo. Pareigūnai paaiškino, kad jie nepamena, ar skundėsi Z. B. dėl skausmo. Pareigūnas G. J. paaiškino, kad jiems atvykus buvo ir senyvo amžiaus moteriškė, ji pasakė tą patį, kad atėjo kaimynas, išsituštino, pastūmė, išpylė uogas. Pareigūnas neprisimena, ar pasakė į kur pastūmė. 2014-01-27 Policijos pažymoje taipogi yra fiksuota, kad 2013-06-16 Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas Z. B. pranešimas, kad (duomenys nesklebtini) Vilniuje jį sumušė netoliese gyvenantis kaimynas (b. l. 17). Z. B. žmona, liudytoja S. B. patvirtino, kad ji matė kaip R. sudavė jos vyrui į galvą. Z. B. 2013-07-01 kreipėsi į gydytojus ir paaiškino, kad 2013-06-10 neblaivus pažįstamas trenkė jam į galvą, smūgio pasekoje jis nugriuvo ir susimušė klubą, skundžiasi galvos ir klubo skausmu (b. l. 5). Teismas atkreipia dėmesį, kad Z. B. tiek privataus kaltinimo pareiškime, tiek teisiamajame posėdyje, o taip pat ir gydytojams nurodo, kad jį sumušė V. R. 2013-06-10. Teismas vertina, kad jis klysta nurodydamas datą, kadangi BPC jo pranešimas gautas 2013-06-16. Policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir ieškojo V. R. gavę pranešmą iš BPC. Tai klaida, kuri neturi įtakos teisiniam vertinimui.
Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymai įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šioje byloje įrodymų vertinimas atliktas remiantis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu.
Kaltinamasis šioje byloje savo kaltės nepripažįsta, tačiau visų duomenų visuma leidžia teigti, kad 2013 06 16 tarpusavio konflikto metu kaltinamasis tyčia (netiesiogine tyčia) vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko šis pargriuvo ant žemės, ant kairio šono, griūdamas susimušė galvos kairią pusę, kairį petį ir kairį klubą. V. R. tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Tokia jo padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Šias išvadas teismas grindžia pačio nukentėjusiojo, jo žmonos, liudytojos B. B.. parodymais, policijos pareigūnų parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, teismo ištirtais duomenimis, nukentėjusiajam kreipiantis Bendruoju pagalbos telefonu, medicininiais dokumentais. Teismo vertinimu, būtina įvertinti ir nukentėjusiojo amžių – 72 metai (kaltinamajam 45 m.). Taip pat teisiamajame posėdyje akivaizdžiai matėsi jėgos persvara, kaltinamojo naudai.
Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinius. Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios verstų suabejoti nukentėjusiojo parodymais, kaip nenustatyta ir aplinkybių, jog nukentėjusysis galėtų kaltinamąjį nepagrįstai apkalbėti. Liudytojų S. B. ir G. O. parodymai nei patvirtina nei paneigia įvykio aplinkybes, kadangi jie kaimynų konflikto nematė.
Z. B. kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka pateikė prašymą atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą bei 65 Lt turtinę žalą (b. l. 1-2). Teisiamojo posėdžio metu jis palaikė prašymą tik dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Teismas, pasisakydamas dėl prašomos turtinės žalos atlyginimo, atkreipia dėmesį, kad pateiktas mokėjimo nurodymas (b. l. 6), iš kurio matyti, kad Z. B. pervedė Valstybinei teismo medicinos tarnybai 65 Lt. Tai patvirtina jo turėtas išlaidas, susijusias su padaryta nusikalstama veika prieš jį.
Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad V. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių) kitas aplinkybes. Akivaizdu, kad Z. B. buvo padaryti kūno sužalojimai ir jis kreipėsi į medikus. Tačiau teismas neturi duomenų, kad dėl padarytų kūno sužalojimų Z. B. tapo nedarbingas, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės (gulėjo ligoninėje ir pan.). Taip pat teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad nors ir buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau sunkių pasekmių, akivaizdžiai juntamų ir matomų iš karto po fizinio skausmo pavartojimo nesukėlė, nes pas gydytojus nukentėjusysis kreipėsi tik praėjus dviem savaitėm, skambindamas į BPC medikų pagalbos taip pat atsisakė.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalaujama priteisti jam padarytos neturtinės žalos dydis, 1000 litų yra mažintinas iki 500 Lt ir ši suma priteistina iš kaltinamojo V. R..
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba). Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam V. R. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Priteisti iš V. R. nukentėjusiojo Z. B. naudai 65 Lt turtinei žalai atlyginti, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti V. R. paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.