- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-296-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12388-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- O. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti negaliojančiu ir panaikinti antstolės priimtą sprendimą pradėti varžytines, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-14983-793/2016 pagal nurodytos pareiškėjos skundą dėl antstolės B. T. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas antstolės raštas dėl skundo pateikimo, kuriuo teismui perduotas pareiškėjos O. M. skundas dėl antstolės B. T. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/01828, Nr. 0005/15/01829. Pareiškėja skundu prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti antstolės priimtą sprendimą pradėti varžytynes Nr. 126243. Nurodė, kad 2016-07-21 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo pareiškėjai priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Palanga, įvertino 360000,00 Eur. Gavusi 2016-07-21 patvarkymą 2016-07-26 pareiškėja išsiuntė antstolei prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kuriuo prašė priimti patvarkymą dėl papildomos ekspertizės atlikimo. Nurodė, jog po 2016-07-26 patvarkymo antstolei išsiuntimo, pareiškėja negavo jokių patvarkymų, todėl mano, kad pakartotinė ar papildoma ekspertizė paskirta nebuvo. Nurodė, kad pareiškėjai priklausantis turtas įvertintas netinkamai, neatitinka realios rinkos vertės.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-10 nutartimi netenkino pareiškėjos skundo. Teismas byloje nustatė, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/15/01828, pradėtą pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2015-04-07 vykdomąjį įrašą Nr. M-1971 dėl 489538,82 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. M. išieškotojo AB ,,Swedbank“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0005/15/01829, pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2015-04-07 vykdomąjį įrašą Nr. M-1969 dėl 489538,82 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. M. išieškotojo AB ,,Swedbank“ naudai. 2016-05-27 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-16013789 paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini), Palanga. Apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas (b. l. 55-56). 2016-07-21 patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-16018776 pareiškėjai priklausantis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), Palanga, įkainoti 360000,00 Eur (b. l. 11-12). Tuo pačiu patvarkymu pareiškėjai išaiškinta, kad ji turi teisę per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo. Minėtas patvarkymas pareiškėjai įteiktas 2016-07-23.Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja O. M. pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2016-09-09 pažymą Nr. 3-6002 apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą, iš kurios matyti, kad registruota korespondencijos siunta Nr. RN254187281LT adresuota antstolei B. T., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2016-07-28 įteikta inspektorei A. Š. (b. l. 10). Nors minėta pažyma adresuota O. M., tačiau iš minėtos siuntos nėra galimybės nustatyti, kas buvo siuntos gavėjas, t. y., ar pareiškėja 2016-07-26 išsiuntė antstolei prieštaravimus. Vykdomosiose bylose taip pat nėra jokių duomenų, kad 2016-07-28 antstolės B. T. kontoroje būti gauti 2016-07-26 pareiškėjos prieštaravimai dėl turto įkainojimo. 2016-08-26 antstolės kontoroje gavus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, antstolė 2016-09-02 patvarkymu Nr. S-16022343, nurodė O. M. pateikti kasos kvitą, kuris turėjo būti išduotas 2016-07-26 siunčiant siuntą, kuriame nurodytas siuntos registracijos numeris; 2016-07-26 prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Pareiškėja 2016-09-14 pateikė 2016-07-26 prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir 2016-09-09 AB „Lietuvos paštas“ pažymą, iš kurios, kaip minėta, nėra galimybės nustatyti, registruotos pašto siuntos, skirtos antstolei B. T., siuntėją. antstolė 2016-09-14 gavusi O. M. 2016-07-26 prieštaravimus dėl turto įkainojimo, 2016-09-16 patvarkymu kartu išnagrinėjo ir pareiškėjos 2016-08-26 skundą, ir 2016-07-26 prieštaravimus. Išnagrinėjusi 2016-07-26 prieštaravimus, netenkino paskirti papildomą ekspertizę, nurodydama, kad prieštaravimai yra visiškai nepagrįsti. Dėl pakartotinos turto vertinimo ekspertizės skyrimo teismas nutartyje motyvavo tuo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atlikta turto vertinimo ekspertizė ir jos metu nustatyta turto kaina neatitinka realios rinkos vertės.Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti antstolės priimtą patvarkymą pradėti varžytines. Atskirajame skunde nurodo, kad ginčo esmė yra ne vien tai ar teisingai įvertintas turtas, o ir tai, kad ginčijamas sprendimas paskelbti varžytines buvo priimtas nesilaikant nustatytos tvarkos, neišsprendus skolininkės nesutikimo su nustatyta turto verte, t.y. neužbaigus procedūrų dėl areštuoto turto vertinimo. Taigi skolininkei pareiškus prieštaravimus turto vertei, tikroji varžytinėse parduodamo turto rinkos kaina iki šios dienos nėra nustatyta. Nurodo, kad skolininkė po 2016-07-26 iš antstolės nėra gavusi jokių patvarkymų, todėl yra pagrindas teigti, kad pakartotinė papildoma ekspertizė turto vertei nustatyti nebuvo paskirta. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pažymos, kuri adresuota apeliantei neįmanoma nustatyti, kad buvo siuntos nors pašto pažymoje yra nurodytas asmuo, kuriam siunta buvo įteikta. Apeliantė nurodo, kad antstolė neteisėtai 2016-09-16 patvarkymu kartu išnagrinėjo pareiškėjos 2016-08-26 skundą ir 2016-07-26 prieštaravimus, kadangi šie klausimai negali būt sprendžiami kartu dėl to, kad skiriasi jų apskundimo tvarka. Taip pat antstolė neteisėtai 2016-09-16 patvarkymu (jau vykstant varžytinėms) nutarė netenkinti pareiškėjos prieštaravimo dėl turto įkainojimo (nors šis veiksmas turi būti atliktas prieš varžytinių pradžią). Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad skolininkės prieštaravimai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, kadangi iš skolininko nereikalaujama pateikti įrodymus – pakanka vien nesutikimo su pateiktu ekspertizės aktu. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolininkės pateikto skundo dėl antstolės veiksmų – patvarkymo panaikinimo paskelbti varžytines bei skolininkės siųstų prieštaravimų dėl nustatytos parduodamo turto vertės. Skolininkė 2016-08-26 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0005/15/01828, Nr. 0005/15/01829. Pareiškėja skundu prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti antstolės priimtą sprendimą pradėti varžytynes Nr. 126243. Nurodė, kad 2016-07-21 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo pareiškėjai priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Palanga, įvertino 360000,00 Eur. Gavusi 2016-07-21 patvarkymą 2016-07-26 pareiškėja išsiuntė antstolei prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kuriuo prašė priimti patvarkymą dėl papildomos ekspertizės atlikimo. Nurodė, jog po 2016-07-26 patvarkymo antstolei išsiuntimo, pareiškėja negavo jokių patvarkymų, todėl mano, kad pakartotinė ar papildoma ekspertizė paskirta nebuvo. Nurodo, kad pareiškėjai priklausantis turtas įvertintas netinkamai, neatitinka realios rinkos vertės.Pirmosios instancijos teismas atmetė skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų.Skolininkė pateikė atskirąjį skundą juo nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pažymos, kuri adresuota apeliantei neįmanoma nustatyti, kad buvo siuntos nors pašto pažymoje yra nurodytas asmuo, kuriam siunta buvo įteikta, todėl paskelbtos varžytinės yra neteisėtos, kadangi patvarkymas priimtas skolininkei pateikus prieštaravimus dėl parduodamo turto vertės.
Dėl skolininkės prieštaravimų.
Byloje nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/15/01828, pradėtą pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2015-04-07 vykdomąjį įrašą Nr. M-1971 dėl 489538,82 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. M. išieškotojo AB ,,Swedbank“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0005/15/01829, pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2015-04-07 vykdomąjį įrašą Nr. M-1969 dėl 489538,82 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. M. išieškotojo AB ,,Swedbank“ naudai. 2016-05-27 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-16013789 paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini), Palanga. Apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas. 2016-07-21 patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-16018776 pareiškėjai priklausantis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), Palanga, įkainoti 360000,00 Eur. Tuo pačiu patvarkymu pareiškėjai išaiškinta, kad ji turi teisę per 3 darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo. Minėtas patvarkymas pareiškėjai įteiktas 2016-07-23.Skolininkė nurodo, kad 2016-07-26 skolininkė antstolei išsiuntė prieštaravimą dėl turto įkainojimo, kuriuo buvo prašoma priimti patvarkymą dėl papildomos ekspertizės atlikimo, tačiau iki 2016-08-25, kai skolininkei buvo įteiktas patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo, skolininkė negavo jokio kito antstolės patvarkymo, susijusio su atsakymu į skolininkės prieštaravimą. Minėtame prieštaravime skolininkė nurodė, kad ji nesutinka su jai priklausančio turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, nustatyta verte, motyvuodama tuo, kad ji pati užsiima nekilnojamojo turto veikla ir išmano rinkos kainas, tuo tarpu antstolės pasirinkta nekilnojamojo turto vertinimo bendrovė „Ober Hauz“ nėra kompetentinga atlikti nekilnojamojo turto vertinimą.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes byloje, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Tai yra, kad 2016-07-21 patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-16018776 antstolė vadovaudamasi 2016-07-13 turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu pareiškėjai priklausantį turtą įvertino 360000,00 Eur. Minėtas patvarkymas pareiškėjai įteiktas 2016-07-23. Pareiškėjos teigimu, ji 2016-07-26 išsiuntė antstolei prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašydama paskirti papildomą ekspertizę, kuris jai įteiktas 2016-07-28. Įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad O. M. pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2016-09-09 pažymą Nr. 3-6002 apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą, iš kurios matyti, kad registruota korespondencijos siunta Nr. RN254187281LT adresuota antstolei B. T., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2016-07-28 įteikta inspektorei A. Š.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš minėtos siuntos nėra galimybės nustatyti, kas buvo siuntos gavėjas, t. y., ar pareiškėja 2016-07-26 išsiuntė antstolei prieštaravimus. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada skolininkė nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus jau minėtus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi Pažymoje apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą, nurodyta, jog korespondencijos siunta nors ir adresuota antstolei B. T., tačiau 2016-07-28 įteikta inspektorei A. Š.. Taigi matyti, kad siunta antstolei neįteikta, o duomenų apie tai, kad inspektorė A. Š. yra antstolės B. T. kontoros darbuotoja byloje nėra. Skolininkė nurodo, kad įrodinėjimo našta dėl prieštaravimų įteikimo antstolei krenta ne skolininkei, o antstolei, tačiau su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima, kadangi LRCPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šioje byloje skolininkė nepateikė pakankamai duomenų įrodančių, kokią siuntą jį siuntė, neįrodė ir to, kad registruotoji siunta būtų buvusi įteikta antstolei ar antstolių kontoros darbuotojui pasirašytinai. Minėtą skolininkės 2016-07-26 prieštaravimą dėl 2016-07-21 antstolės patvarkymo dėl turto vertės nustatymo, antstolė gavo 2016-09-14 ir jį išnagrinėjo kartu su skolininkės 2016-08-26 skundu dėl varžytinių paskelbimo. Apeliantė nurodo, kad antstolė pasielgė netinkamai vienu patvarkymu išnagrinėdama ir prieštaravimus dėl turto vertės nustatytmo, ir skundą dėl varžytinių paskelbimo, kadangi skiriasi jų apskundimo tvarka. Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima, kadangi antstolė2016-09-16 patvarkymu Nr. S-16023681 išsprendė du klausimus, t.y. dėl skolininkės 2016-08-26 skundo dėl varžytinių paskelbimo ir 2016-07-26 prieštaravimo dėl turto įkainojimo, kurie yra tiesiogiai tarpusavyje susiję šioje vykdomojoje byloje, todėl antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai pasisakė šiais klausimais viename patvarkyme, vadovaudamasi operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. LRCPK 510 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skolininkė, pateikdama prieštaravimus dėl turto vertės įkainojamo iš esmės skundė antstolės procesinius veiksmus dėl 2016-07-21 patvarkymo dėl turto vertės nustatymo (LRCPK 682 str. 1 d.), kuris yra skundžiamas LRCPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Analogiška situacija yra ir dėl skolininkės 2016-08-26 skundo dėl antstolės patvarkymo, kuriuo buvo paskelbtos turto varžytinės. Taigi tiek prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo, tiek ir skundas dėl varžytinių paskelbimo yra skundžiami ta pačia LRCPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantė nurodo, kad antstolė taip pat negalėjo priimti patvarkymo dėl skolininkės prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo, jau prasidėjus turto varžytinėms.LRCPK 703 straipsnis numato, kad antstolis gali atšaukti varžytines, jei iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. LRCPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jei turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi antstolė pagrįstai ir teisėtai iki paskelbtų varžytinių pabaigos išsprendė skolininkės prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog skolininkės prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo yra deklaratyvaus pobūdžio. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti, vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkė savo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę motyvavo tik tuo, kad ji yra nekilnojamojo turto prekybą išmanantis žmogus, tačiau į byla nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šį faktą, todėl tokie parodymai laikytini deklaratyviais. Taip pat nepateikė į bylą skaičiavimų ar kitų įrodymų, galinčių paneigti atliktos ekspertizės nekilnojamojo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto vertintoja UAB „Ober Hauz“ atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei turi pakankamą darbo patirtį nekilnojamojo turto pardavimo srityje, todėl dėl šių priežasčių antstolei abejonių dėl nustatytos turto vertės nekilo. Be to apeliantė pati atskirajame skunde nurodo, kad prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo turi būti motyvuoti, tačiau, kaip minėta anksčiau, į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių abejoti turto vertės nustatymu (LRCPK 178 str., LRCPK 682 str. 2 d.). Be to LRCPK 644 straipsnyje numatyta, kad skolininkas turi aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau nagrinėjamu atveju skolininkė, pateikė prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo nesusipažinusi su ekspertizės aktu, jame nurodytais motyvais, todėl pateikti prieštaravimai net nesusipažinus su nekilnojamojo turto ekspertizės aktu yra nepagrįsti. Taigi byloje įvertinus tai, kad skolininkė į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių suabejoti atliktu skolininkės areštuoto turto ekspertize, bei nustačius, kad antstoliui abejonių dėl nustatytos turto vertės nekilo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo naikinti antstolės 2016-09-16 patvarkymo dalyje dėl skolininkės 2016-07-26 prieštaravimo dėl turto vertės nustatymo.
Dėl patvarkymo paskelbti varžytines pripažinimo negaliojančiu
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės argumentus dėl antstolės patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo negaliojančiu, konstatuoja, kad argumentai yra tapatūs dėl skolininkės pateiktų prieštaravimų dėl netinkamo turto vertės nustatymo, t.y. apeliantė nurodo, kad patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi antstolė jas paskelbė neišsprendusi klausimo dėl pakartotinio turto vertės nustatymo. Byloje konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas įkainotas netinkamai, nėra pagrindo pripažinti antstolės patvarkymą dėl turto vertės nustatymo negaliojančiu.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą.