Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., jos atstovui advokatui A. A., išnagrinėjusi R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vykdydama darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams Z. P. 2014 m. balandžio 12 d. leido dirbti valytoja restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Integracijos su Sodra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos duomenimis Z. P. nėra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. P. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. bei nelegaliai dirbusiojo darbo teises ir socialines garantijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino iš dalies ir teismui parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Z. P. atvyko į darbo pokalbį dėl valytojos darbo, jai buvo skirtos užduotys tam, kad išbandyti, ar sugeba atlikti reikalingą darbą. Ji Z. P. aprodė baro patalpas, parodė, kaip tvarkomi kambariai, buvo parodyta, kaip su indaplove darbas vyksta. Z. P. buvo nurodyta tvarkyti kambarį, tačiau Z. P. tvarkė kambarį kartu su ja, kad pasižiūrėti kaip Z. P. dirba. Su Z. P. buvo susitarta, kad nuo gegužės mėnesio pradės dirbti.

Liudytoja V. P. parodė, kad ji dirba valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje inspektore. 2014 m. balandžio 16 d. buvo gautas Z. P. skundas, kad ji dirbo nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis jos parodymais buvo surašytas protokolas. UAB direktorė R. P. savo 2014 m. gegužės 12 d. paaiškinime parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. apie 14-15 val. pas ją buvo Z. P., tą dieną ji plovė indus, nešė patalynę, darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, kadangi R. P. norėjo įsitikinti, kad žmogus tinkamas pareigoms. Direktorė pati minėjo, kad buvo susitarta nuo kito mėnesio ją įdarbinti, bet 2014 m. balandžio 12 d. darbuotoja dirbo nesudarius su ja sutarties. Tą dieną buvo kalbėta, kad bus dirbama kas 4 dienas ir mokama 7 litai per valandą.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra VSDI Kauno skyriaus vyriausias inspektorius. Jis dalyvavo atliekant patikrinimą (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 2 d. nuvyko kartu su kolege į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu dirbo tik direktorė, kitų darbuotojų nebuvo. Inspektorė V. P. atliko visą tyrimą, o jis tik 2014 m. gegužės 2 d. patikrino, ar nėra daugiau nelegaliai dirbančių asmenų.

Liudytoja Z. P. parodė, kad yra registruota darbo biržoje, 2014 m. balandžio 9 d. konsultantė davė pasiūlymą dirbti valytoja (duomenys neskelbtini). Ji pasiskambino ir susitarė dėl susitikimo. Sutartą dieną nuvyko, susitiko su direktore, kuri paaiškino kokia darbuotoja yra reikalinga. Po to pasakė, kad balandžio 12 d. galima ateiti pasibandyti dirbti. Sutartą dieną ji atvyko, direktorė ją nuvedė į antrą aukštą, parodė, kur gali persirengti, po to parodė, ką reikės daryti. Nuvedė į pirmą aukštą - ten stovi indaplovė, po to aprodė valymo įrenginius. Pasakė, kad reikia 5 kambarį išvalyti. Po to reikėjo indus plauti. Po to pasakė, kad dar 6-7 kambarį sutvarkyti, nunešti patalynę. Antrame aukšte liepė išvalyti grindis. Direktorė visą laiką sėdėjo savo kabinete, šalia jos nubuvo. Apie 19 val. baigė darbus. Pabaigus darbus, paklausė ar įdarbino, tada direktorė pasakė, kad jai paskambins. Iki 14 d. nesulaukusi skambučio, nuvažiavo su direktore pakalbėti, ir direktorė pasakė, kad jos tempas per lėtas ir kad jos neįdarbins. Kitą dieną ji nuvažiavo į darbo inspekciją ir parašė pareiškimą.

Liudytoja K. B. parodė, kad ji dirba įmonėje virėja. 2014 m. balandžio 12 d. taip pat dirbo, tačiau atsakyti, ar tą dieną darbe dirbo Z. P., negali, gal iš nugaros ir matė ją, bet šiaip šita moteris darbo vietoje jai nematyta.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino tik iš dalies, nurodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. Z. P. buvo skirtos užduotys tik tam, kad išbandyti, ar sugeba atlikti reikalingą darbą ir Z. P. tvarkė kambarį kartu su ja, kad pasižiūrėti kaip Z. P. dirba, tačiau tokia jos pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojos Z. P. parodymai. Liudytoja apklausta Z. P. parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibandyti dirbti. Sutartą dieną atvyko, direktorė R. P. parodė, kur gali persirengti, po to parodė, ką reikės daryti. Nuvedė į pirmą aukštą, parodė, kur stovi indaplovė, po to aprodė valymo įrenginius. Pasakė, kad reikia 5 kambarį išvalyti, po to reikėjo indus plauti, 6-7 kambarį sutvarkyti, nunešti patalynę, antrame aukšte liepė išvalyti grindis. Direktorė visą laiką sėdėjo savo kabinete, šalia jos nebuvo. Apie 19 val. baigė darbus. Liudytoja Z. P. tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir savo prašyme dėl nelegalaus darbo bei paaiškinime, kuriuos pateikė Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui (7, 8 b.l.). Liudytoja V. P., apklausta teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, jog 2014 m. balandžio 16 d. buvo gautas Z. P. skundas, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai. Remiantis jos parodymais buvo surašytas protokolas ir atliktas patikrinimas. UAB direktorė R. P. savo 2014 m. gegužės 12 d. paaiškinime parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. apie 14-15 val. pas ją buvo Z. P., tą dieną ji plovė indus, nešė patalynę, darbo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi R. P. norėjo įsitikinti, kad žmogus tinkamas pareigoms. Direktorė pati minėjo, kad buvo susitarta nuo kito mėnesio ją įdarbinti, bet 2014 m. balandžio 12 d. darbuotoja dirbo nesudarius su ja sutarties. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. apklausta teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog Z. P. ji aprodė baro patalpas, parodė, kaip tvarkomi kambariai, buvo parodyta, kaip su indaplove darbas vyksta. Z. P. buvo nurodyta tvarkyti kambarį tam, kad pasižiūrėti kaip Z. P. dirba.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b.l.), Nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad tiriant Z. P. skundą atlikus nelegalaus darbo kontrolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasta dirbanti direktorė R. P.. Paskambinus 2014 m. gegužės 6 d. Z. P. dėl garso įrašo, kurį ji minėjo skunde, pastaroji įrašą pateikti atsisakė, įrašas pateiktas 2014 m. gegužės 7 d. R. P. nurodė, kad Z. P. buvo atvykusi tartis dėl valytojos darbo, buvo kalbama, kad dirbs 4 dienas, darbo užmokestis 7 Lt per valandą. Jai buvo pasiūlyta susipažinti patalpomis ir darbo specifika. R. P. teigimu Z. P. plovė indus, nešė patalynę ir rankšluosčius į tvarkomą kambarį. Apie 17 val. baigus darbą buvo susitarta, kad ji bus įdarbinta nuo gegužės mėnesio. 2014 m. balandžio 12 d. darbo sutartis nebuvo sudaryta (4-5 b.l.), patikrinimo aktu (6 b.l.), Z. P. prašymu, kuriame ji nurodė, kad darbo biržoje gavusi pasiūlymą valytojos pareigoms, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarė dėl pasibandymo dirbti 2014 m. balandžio 12 d. Atvykusi gavo gumines pirštines, įvairius darbus dirbo iki 19 val. Gale darbo paklausė, ar ją įdarbino, direktorė pasakė, kad paskambins (7, 8 b.l.), R. P. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad atvykus Z. P. tartis dėl valytojos darbo, buvo aptartas darbas, pasiūlyta susipažinti su patalpomis ir darbo specifika. Aprodymas truko 2-3 val. Jai nešant rankšluosčius ir patalynę, Z. P. padėjo nunešti. Tą dieną ji plovė indus, nešė rankšluosčius ir patalynę į netvarkytą kambarį. 17 val. ji baigė darbus. Buvo minėjusi, kad turi darbo biržos rekomendacijas, tačiau jų nepateikė. Susitarė, kad ją įdarbins nuo gegužės mėn. 2014 m. balandžio 12 d. darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes sudarius sutartį antrą dieną daug žmonių į darbą neatvyksta. Norėjo sužinoti, ar Z. P. galės dirbti (9, 10 b.l.), K. B. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2014 m. balandžio 14 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini). Direktorė rodė valytojai darbo vietą, ką ji dirbo, nematė (11 b.l.), E. L. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad 2014 m. balandžio 26 d. atėjo į Šatijų darbą pagal skelbimą dėl darbo. Direktorė kalbėjo, kad valytojos reikės nuo gegužės mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2014 m. gegužės 2 d. (12 b.l.), Integracijos su VSDFV informacine sistemą duomenimis, iš kurių matyti, kad Z. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba (13 b.l.), darbo sutarčių registravimo žurnalu, iš kurio matyti, kad Z. P. jame neįrašyta (14-16 b.l.), darbo grafiku (17, 18 b.l.), kita bylos medžiaga.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog Z. P. 2014 m. balandžio 12 d. pradėjo realiai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš pradėdama dirbti valytojos pareigose buvo informuota, kad bendrovėje dirbs kas 4 dienas ir gaus po 7 litus už valandą, jai buvo nurodytos darbo funkcijos – darbas su indaplove, valymo įrenginiais, kambarių tvarkymas, valymas ir pan. Pažymėtina, jog neprašytas pašalinis asmuo nesiimtų atlikti tam tikrų tvarkymo, valymo darbų savo iniciatyva, nesitikėdamas už tai jokio atlygio, todėl darytina išvada, kad Z. P. susitarusi realiai dirbo Bendrovės naudai. Taip pat darytina išvada, jog byloje pateiktais duomenimis įrodytas ir kitas darbo sutarties požymis, t. y. darbas buvo dirbamas paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai, t.y. Z. P. tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo Bendrovės patalpose ir dirbo su jai duotomis darbo priemonėmis. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog atlyginimas už dirbtą darbą buvo mokamas ne pinigine forma, pvz., atlyginant natūra, įskaitant skolą ir pan. (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 232-233). Todėl netgi tokiu atveju, jei R. P. ir Z. P. dėl piniginio atlyginimo nebuvo susitarę, tai nereiškia, kad Z. P. dirbo neatlygintinai. Patikrinus darbo sutarčių registravimo žurnalą nustatyta, kad Z. P. į minėtą dokumentą įrašyta nebuvo (14-16 b.l.), 2014 m. balandžio mėnesio darbo grafike ji taip pat neįrašyta (17-18 b.l.), Pagal Sodros duomenis, Z. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta nebuvo (13 b.l.). Darbo sutartis su Z. P. 2014 m. balandžio 12 d. nebuvo sudaryta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. teiginiai, jog Z. P. buvo skirtos tik užduotys tam, kad išbandyti, ar ji sugeba atlikti reikalingą darbą ir kad Z. P. tvarkė kambarį kartu su ja, siekiant pasižiūrėti kaip Z. P. dirba, vertintini kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taigi byloje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Z. P. 2014 m. balandžio 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai ir nelegaliai, nes su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, kaip to reikalauja Darbo kodekso 99 straipsnis, o pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą toks darbas laikytinas nelegaliu.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vykdydama darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams Z. P. 2014 m. balandžio 12 d. leido dirbti valytoja restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Integracijos su Sodra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos duomenimis Z. P. nėra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. P. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. bei nelegaliai dirbusiojo darbo teises ir socialines garantijas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei daro išvadą, kad R. P. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., skirti administracinę nuobaudą – 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6401. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.