Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-512-290/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
1A-512-290/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. M.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-512-290/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66323-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorėms Sigitai Blum, Vidai Viduolienei,nuteistojo A. M. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo G. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubaustas laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Taikant BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirtas laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, A. M. paskirtas įpareigojimas – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą vykdyti 4 (keturis) mėnesius.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo G. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo jam priteista 194,66 Eur negautų pajamų už laikino nedarbingumo laikotarpį, 500 Eur patirtų nuostolių pagal automobilio nuomos sutartį, 2 000 Eur žalos dėl automobilio sugadinimo, t. y. 2 694,66 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 4 694,66 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 20 d. apie 17.30 val. Varėnos rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 75 km 180 m, vairuodamas nuosavą automobilį „Volvo V40”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį lanksčiąja vilktimi vilko E. K. vairuojamas automobilis „Toyota Avensis”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 99 punkto, 119 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, būtent nevažiavo dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tokiu būdu sudarydamas kliūtį iš priekio priešinga eismo kryptimi važiavusio automobilio „Subaru Forester”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Š., judėjimui ir su šiuo automobiliu susidūrė, eismo įvykio metu automobilio „Subaru Forester” vairuotojui G. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pėdos III-IV padikaulių lūžimo, kairės pėdos V piršto išnirimo.

Šalies argumentai

2. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas G. A. apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti – priteistą žalą dėl automobilio sugadinimo sumažinti iki 1 555 Eur ir galutinę priteistiną sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nustatyti 4 249,66 Eur.

2.1. Skunde nurodo, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Faktinės aplinkybės rodo, kad automobilis „Subaru Forester“ buvo visiškai sunaikintas, taigi žala dėl jo sugadinimo turėjo būti apskaičiuota iš transporto priemonės vardinės vertės atėmus transporto priemonės likutinę vertę. Automobilio „Subaru Forester“ žala turėjo būti apskaičiuota iš išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 4584294-2850_l-001 nurodytos vardinės transporto priemonės vertės 2 000 Eur atėmus joje nurodytą transporto priemonės likutinę vertę – 445 Eur, tačiau teismas iš automobilio vardinės vertės neatėmė jos likutinės vertės ir nepagrįstai nustatė, kad žala dėl automobilio sugadinimo yra 2 000 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad civilinis ieškovas, 2016 m. sausio 1 d. sudarydamas automobilio „Subaru Forester“ nuomos sutartį, nustatė automobilio vertę 2 000 Eur, o eismo įvykis įvyko 2017 m. gruodžio 20 d. Kiekvienas daiktas turi savybę nusidėvėti ir, praėjus nurodytam laikotarpiui, daikto vertė sumažėjo, nes nepateikta įrodymų, kad daikto savybės buvo pagerintos. Ši teismo išvada papildomai pagrindžia, kad 2 000 Eur žala dėl automobilio sugadinimo nėra pagrįsta.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėja teismo prašė sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti savo nuožiūra.

4. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo G. A. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio priteisiant turtinę žalą už sugadintą automobilį nukentėjusiajam G. Š. išspręstas netinkamai, turtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas neatsižvelgus į byloje esančius įrodymus, todėl nuosprendis keistinas, kadangi netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilio „Subaru Forester“ žala turėjo būti apskaičiuota iš išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą nurodytos vardinės transporto priemonės vertės 2 000 Eur atėmus joje nurodytą transporto priemonės likutinę vertę – 445 Eur, t. y. iš civilinio atsakovo priteistina suma yra 1 555 Eur.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.

9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pateiktos dvi išvados apie transporto priemonės (automobilio „Subaru Forester“) likutinę vertę – pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. CLT1625700 (t. 3, b. l. 59) ir pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 4584294-2850_1-001 (t. 3, b. l. 71). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos dydžio dėl sugadinto automobilio klausimą, konstatavo, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad civiliniam ieškovui dėl transporto priemonės sugadinimo padaryta 2 000 Eur žala, t. y. mažesnė nei prašoma 2 144 Eur suma, taigi darytina išvada, kad teismas rėmėsi išvada pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. CLT1625700. Tačiau teismas nepateikė jokių motyvų apie tai, kodėl yra atmetama išvadoje pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 4584294-2850_1-001 nustatyta 1 555 Eur dydžio žala.

10. Aukštesnysis teismas, palyginęs pateiktas išvadas apie transporto priemonės likutinę vertę, nustatė, kad išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. CLT1625700, nustatant vardinę transporto priemonės vertę, remiamasi šaltinių www.autoplius.lt ir www.autogidas.lt duomenimis apie parduodamas analogiškas transporto priemones, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šie palyginimai objektyviai neatspindi sugadinto automobilio vertės palyginimo, kadangi nėra lyginami išplėstiniai automobilių duomenys – vertės korekcija buvo daroma atsižvelgiant tik į transporto priemonės pagaminimo metus (t. 3, b. l. 58). Išvadoje apie transporto priemonės likutinę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 4584294-2850_1-001 nustatant vardinę transporto priemonės vertę taip pat buvo remiamasi šaltinių www.autoplius.lt ir www.autogidas.lt duomenimis apie parduodamas analogiškas transporto priemones, tačiau vardinės vertės korekcija buvo daroma atsižvelgiant ne tik į transporto priemonės pagaminimo metus, tačiau taip pat į ridą, techninę būklę ir papildomą įrangą (t. 3, b. l. 73), kas patvirtina, kad toks vertinimas yra ženkliai tikslesnis. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienas daiktas turi savybę nusidėvėti ir, praėjus tam tikram laikotarpiui, daikto vertė sumažėja, o šiuo atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad automobilio savybės buvo pagerintos. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad 2016 m. sausio 1 d. automobilio nuomos sutartyje Nr. 2016-01/02 tarp nuomotojo G. Š. ir nuomininko MB „Eurobitas“ automobilio „Subaru Forester“ vertė nurodoma 2 000 Eur (t. 3, b. l. 61, 62), kas taip pat sustiprina teismo manymą, jog reali šio automobilio vertė įvykio dieną (2017 m. gruodžio 20 d.) negalėjo būti didesnė nei 2 000 Eur. Negana to, išvada apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. CLT1625700 yra eksperto nepasirašyta, todėl ja remtis pirmosios instancijos teismas neturėjo ir teisinio pagrindo.

11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad automobilio „Subaru Forester“ vardinė vertė, likutinė vertė ir tuo pačiu nukentėjusiajam G. Š. padaryta žala (vardinės ir likutinės vertės skirtumas) turėjo būti skaičiuojama pagal išvadą apie transporto priemonės likutinę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 4584294-2850_1-001, kurioje nurodoma, kad skirtumas tarp vardinės ir likutinės automobilio „Subaru Forester“ verčių yra 1 555 Eur. Darytina išvada, kad būtent tokio dydžio žalą eismo įvykio metu nukentėjusysis G. Š. patyrė dėl automobilio sugadinimo.

12. Nagrinėjamuoju atveju atlygintinos turtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimas nukentėjusiajam G. Š. nuosprendžiu išspręstas netinkamai, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo G. A. apeliacinis skundas tenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo G. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiojo G. Š. naudai priteista 2 000 Eur žalos atlyginimo dėl automobilio sugadinimo ir šią sumą sumažinti iki 1 555 Eur (tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bei nustatyti, kad galutinė suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra 4 249,66 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt devyni eurai 66 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Evaldas GražysJurgis KiškisAušra Vingilė