- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-217-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18006-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Z. L., L. Ž., A. V., E. V., O. V., E. Ž.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 31.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Danutės Kutrienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. L., atsakovėms Z. L., L. Ž. ir jų atstovei adv. R. P., atsakovei A. V. ir jos atstovei adv. L. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. L., L. Ž., A. V., E. V., O. V., E. Ž. dėl iškeldinimo, nuomos mokesčio, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė iškeldinti Z. L., L. Ž., A. V., E. V., O. V., E. Ž. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti iš Z. L., L. Ž., A. V. 812,19 Lt už būsto nuomą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2001-06-25 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. D. (I. D.) nuosavybės teise valdo namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2005-06-13 testamentu I. D. paliko sūnui L. D. (L. D.) pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Atnaujinus bylos nagrinėjimą byloje dėl juridinio fakto nustatymo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-09 sprendimu panaikino 2001-06-25 sprendimą ir pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmėtė, sprendimas įsiteisėjo 2009-02-11. Teismas padarė išvadą, jog I. D. teisės į ginčo patalpas pasibaigė 1986 metais, kadangi už ginčo patalpų nugriovimą I. D. buvo suteikti du butai. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-02 nutartimi iškeldino L. D. iš ginčo patalpų bei paliko Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 sprendimo dalį nepakeistą, kuria pripažintas negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir jo pagrindu atlikta nuosavybės teisių registraciją, o ginčo patalpos perduotos Vilniaus miesto savivaldybei. Antstolis 2011-02-22 vykdydamas iškeldinimą nustatė, jog L. D. iš patalpų išsikėlė, tačiau patalpose liko gyventi jo dukra A. V. su vaikais E. V. ir O. V. bei L. D. sugyventinė Z. L. su dukra L. Ž. ir jos sūnumi E. Ž. Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi teisės atsakovams naudotis ginčo patalpomis, todėl jie turi būti iškeldinti (CPK 6.612 str.). Jei ginčo patalpos būtų išnuomotos, tai ieškovas per 3 metus būtų gavęs 812,19 Lt dydžio pajamas, todėl ši suma priteistina iš atsakovų.
Šalies argumentai
Z. L. ir A. V. prašė atmesti ieškinį atsakovėms Z. L., A. V. su nepilnamečiais vaikais E. V. ir O. V.. Paaiškino, kad atsakovai į patalpas įsikėlė tuo metu teisėto patalpų savininko leidimu, todėl negalima laikyti, kad atsakovai patalpas užėmė savavališkai. Atsakovai šiose patalpose gyvena ilgą laiką, patalpas remontuoja ir prižiūri, atsakovių ir jų vaikų gyvenamosios vietos deklaruotos šiuo adresu, kitų gyvenamųjų patalpų neturi, todėl iškeldinimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Z. L. yra pensininkė, todėl turi būti atsižvelgta į teisines galimybes užtikrinti teisę į būstą. Kadangi atsakovai patalpas užėmė teisėtai, patalpos nepriklauso socialiniam būstui, todėl atsakovai neprivalo sumokėti už būsto nuomą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iškeldino Z. L., L. Ž., A. V., E. V., O. V., E. Ž. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Padarė išvadą, jog atsakovai savavališkai užėmė gyvenamąsias patalpas, todėl turi būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 str.). Atsakovų paaiškinimus, kad bus pažeistos jų ir vaikų teisės, atmetė. Nurodė, kad Z. L. turėjo du butus, kuriuos pardavė, L. Ž. turi butą (duomenys neskelbtini), atsakovai į Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą Vilniaus miesto savivaldybėje neįrašyti. Reikalavimą dėl 812,19 litų už būsto nuomą priteisimo atmetė, nes ieškovas nepateikė įrodymų ir objektyvių duomenų, kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį siekia prisiteisti skolą už būsto nuomą. Be to, ginčo namas turėjo būti nugriautas, todėl negalėjo būti išnuomotas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta iškeldinti A. V. ir jos nepilnamečius vaikus E. V. ir O. V. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Paaiškino, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir neištyrė visų reikšmingai aplinkybių, nesilaikė teismų suformuotos praktikos. Apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi į ginčo patalpas įsikėlė tuo metu buvusių savininkų leidimu ir gyvena jose ilgą laiką panaudos pagrindais, laiko šias patalpas savo namais, prižiūri, jos ir jos vaikų deklaruota vieta šiuo adresu, kitų gyvenamųjų patalpų neturi. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantė augina du nepilnamečius vaikus, su sutuoktiniu, kuris irgi neturi nekilnojamojo turto, yra padavę pareiškimą dėl skyrybų, todėl iškeldinimas, nesuteikiant gyvenamojo būsto, pažeidžia vaikų interesus.
Atsiliepimas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašo A. V. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus dalyje dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų.
Šalies argumentai
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurie atmestas reikalavimas dėl 812,19 Lt žalos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, kad teismas konstatavo neteisėtus atsakovų veiksmus, tačiau nepagrįstai atleido atsakovus nuo atsakomybės sumokėti žalą. Žalos dydis paskaičiuotas remiantis atliktu nuomos mokesčio vertinimu, kurį reglamentuoja norminiai aktai. Tai, kad namas yra griautinas taip pat neatleidžia atsakovų nuo atsakomybės, kadangi teismas netyrė ir nevertino, kada namas turėjo būti nugriautas, ar ieškovas galėjo nuomoti namą ir ar namas tinkamas gyventi.
Atsiliepimas
A. V. atsiliepimu prašo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė žalą, kokio dydžio ši žala ir kaip šis dydis apskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo dalies yra padavę atsakovė A. V. ir ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėja bylą ir pasisako dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamoje teismo sprendimo dalyje.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-02 nutartimi nustatyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini) 1985-04-19 Vilniaus m. Vykdomojo komiteto sprendimu buvo įtrauktas į griaunamų pastatų sąrašą, savininkui ir jo šeimai už griaunamus pastatus bei sodą išmokėta piniginė kompensacija bei suteikti du butai Vilniaus mieste, kurie buvo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti (t. I, b. l. 64-76). L. D. 2010-10-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai buvo nuspręsta pastatą nugriauti, jame gyveno jo sesuo su vaikais ir tėvai, jis su šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), vėliau su šeima gavo butą Šeškinės mikrorajone, išsituokęs gyveno sode (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1015-258/2010, t. II, b. l. 35). Šie paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad apeliantė A. V. su vaikais name apsigyveno ir gyvenamąją vietą jame deklaravo 2008-03-03. 2007 metais dėl (duomenys neskelbtini) pastatų įforminimo I. D. vardu buvo pradėta baudžiamoji byla ir apie tai A. V. tėvui L. D. buvo žinoma. Taigi laikytina, kad A. V. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo siekdama įgyti teisę jame gyventi, nors tam neturėjo teisėto pagrindo. Apeliantės paaiškinimas, kad name apsigyveno tuo metu, kai pastatas buvo registruotas I. D. (senelio) ar L. D. (tėvo) vardu, neįrodo, kad apeliantė įgijo teisę pastate gyventi. Priešingai, pažyma apie asmens duomenis (t. II, b. l. 3) tvirtina, kad apeliantė gyvenamąją vietą pastate deklaravo 2008-03-03, kai jau buvo aišku, kad dėl gyvenimo pastate kyla ginčas. Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą (t. II, b. l. 34) tvirtina, kad ji gyvenamąją vietą nurodo ir adresu (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad name (duomenys neskelbtini) apsigyveno teisėtu pagrindu, nėra. Nepaneigta, kad apeliantė, būdama I. D. anūkė ir L. D. dukra, žinojo, kad pastatas, jame gyvenusiems asmenims išmokėjus kompensaciją ir suteikus du butus, perėjo valstybei.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2013-06-03 raštas Nr. A51-62690 (2.11.3.5-SR3) tvirtina, kad A. V. įrašyta į bendrąjį asmenų (šeimų) sąrašą socialinio būsto nuomai nuo 2013-04-03. Savo eilės numerį galės sužinoti 2014 m. kovo mėnesį (t. II, b. l. 27).Tačiau ši aplinkybė nesuteikia apeliantei teisės gyventi name (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 8 d. socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. I, b, l, 7-10) tvirtina, kad pastatai adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010-02-12 registruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise, tame tarpe gyvenamasis 1 buto namas, kurio paskirtis – gyvenamoji. Tačiau ši aplinkybė dar nerodo, kad iškeldinus atsakovus iš namo, jo paskirtis išliks gyvenamoji ir ar jis nebus griaunamas atsižvelgiant į Vilniaus miesto detalųjį išplanavimą. Be to, atsakovę įtraukus į eilę socialiniam būstui išsinuomoti, jai butas gali būti išnuomotas tik laikantis šio įstatymo 11 str. 3 d. įtvirtinto eiliškumo pagal sudarytus sąrašus. Todėl jei būtų leidžiama atsakovei išnuomoti butą, iš kurio ji keldinama, butų pažeistos kitų asmenų, laukiančiųjų eilėje prieš apeliantę, teisės išsinuomoti šias patalpas. Todėl šiuo pagrindu A. V. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
Atsakovės Z. L. ir L. Ž. apeliacinio skundo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas jų atžvilgiu taip pat priėmė pagrįstą sprendimą. Jų paaiškinimai tvirtina, kad jos apsigyveno name pas L. D. (kuris, kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, ginčo pastatuose apsigyveno neteisėtai), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 2010 metais, t. y. vykstant ginčui dėl pastatų. Aplinkybės, kad jos yra pardavusios savo butus, nedaro jų apsigyvenimo ginčo patalpose teisėtu.
Tiek apeliantė A. V., tiek atsakovė L. Ž. turi nepilnamečių vaikų, tačiau tai nereiškia, kad be teisinio pagrindo apsigyvenus patalpose, asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, negali būti iš jų iškeldinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-01-11 raštas Nr. A104-173(2.13.2.6-SR6) tvirtina, kad tuo atveju, jei atsakovės A. V. ir L. Ž. neįstengs pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, jais pasirūpins Vaikų teisių apsaugos skyrius (t. I, b. l. 77).
Ieškovas apeliaciniu skundu iš atsakovių prašo priteisti 812,19 Lt, kuriuos savivaldybė būtų gavusi per tris metus nuomodama gyvenamąsias patalpas. Paaiškino, kad atsakovės gyveno bute be nuomos sutarties, savivaldybė neteko 812,19 Lt pajamų už tris metus. Įsiteisėjus 2010-02-12 Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1015-258/10, Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į pastatą registruotos 2011-02-03 (t. I, b. l. 7-10). Ieškinį teismui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė 2011-11-22. Todėl laikyti, kad nuomoti patalpas turėjo galimybė iki ieškinio padavimo teismui 3 metus, nepagrįsta. Įvertinus ir tą aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė (anksčiau Vilniaus miesto Vykdomasis komitetas) nuo pat 1986 metų, kai gyvenamasis namas buvo paimtas valstybės reikmėms, nesiėmė priemonių iškeldinti I. D. šeimą į jiems suteiktus butus ir ilgą laiką toleravo šios šeimos gyvenimą (nors ir neteisėtą), kuris buvo skirtas nugriovimui name ir tokiu būdu prisidėjo prie situacijos, dėl kurios nagrinėjama byla, susidarymo bei kad šeima išlaikė jį tinkamą gyvenimui, rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę ne nuomos, o panaudos santykiai (CK 6.629 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas mokesčio už naudojimąsi namu nepriteisė pagrįstai.
Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad su A. V. gyvena 2 nepilnamečiai vaikai, į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuo 1986 iki 2007 m., t. y. ilgą laiką nesiėmė priemonių iškeldinti Dubickių šeimą iš neteisėtai valdomo gyvenamojo namo, kad A. V. yra įtraukta į eilę socialiniam būstui išsinuomoti, yra pagrindas jos atžvilgiu teismo sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams, sudarant sąlygas per tą laiką susirasti kitą gyvenamąją vietą. Atsakovė L. Ž. teismo sprendimo neapskundė, todėl jos atžvilgiu teismas savo iniciatyva iškeldinimo atidėjimo klausimo nesvarsto.
Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paliekamos šalims neatlygintos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimo vykdymą dėl A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atidėti iki 2014-08-27.