- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- eI2-391-1066/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02245-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas
- Kategorijos
- 10.3Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
- 10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. (R. R.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. balandžio 18 d. įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ Nr. 1V-290 dalyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybės R. R. panaikinimo (toliau – Įsakymas).
2. Savo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jis mano, kad jo prašymas turėtų būti iš naujo nagrinėjamas.
2.2. Teigia, kad ginčijamas Įsakymu priimtas, atsižvelgus į Migracijos departamento 2024 m. sausio 23 d. teikimą Nr. 24TR33 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau - Teikimas), kuriuo siūlyta panaikinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu. 2023 m. pabaigoje pareiškėjui buvo paruoštas Migracijos departamento pranešimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas Migracijos departamento Pilietybės skyriui turi pateikti užpildytą pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, o jei atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pagal pranešimą tokius duomenis pareiškėjas privalėjo pateikti per 3 mėnesius nuo šio rašto išsiuntimo dienos, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis nėra gavęs jokio pranešimo, todėl negalėjo įvykdyti jame nurodytų veiksmų.
Pagal 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, galiojusią iki 2006-11-16 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Respublikos piliečiams, įgijusiems kitos valstybės pilietybę nuo 2003 m. sausio 1 d. (t. y. nuo minėto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo) iki 2006-11-15 (t. y. iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo) ir galėjusiems įrodyti savo ar savo tėvų, ar senelių arba prosenelių (ar vieno iš jų) iki 1940-06-15 turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę arba savo lietuvių kilmę, Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūra netaikoma – jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Pranešime nurodytus įpareigojimus, todėl negalėjo jų laiku įvykdyti. Pats Pranešimas nebuvo jam įteiktas. Pareiškėjas sutinka atsisakyti Rusijos pilietybės ir mano, kad ginčas gali būti baigtas taikiu šalių susitarimu nustatant pareiškėjui pakankamą terminą Migracijos departamento Pranešime nurodytų įpareigojimų įvykdymui.
2.3. Pažymi, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį su prašymu, kuriame informavo minėtus Lietuvos Respublikos valdžios institucijų atstovus, kad negavo aukščiau nurodyto Pranešimo, todėl negalėjo įvykdyti jame nurodytus veiksmus. Pareiškėjas norėtų, kad jam būtų suteikta galimybė Pranešime nurodytus veiksmus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM, ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Teigia, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, įgijo kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybę ir šį faktą neginčijamai patvirtina, be kita ko, pareiškėjui 2008 m. liepos 30 d. išduotas Rusijos Federacijos vidaus pasas (duomenys neskelbtini), taip pat šį faktą skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas.
3.2. Pareiškėjas tvirtina, kad nėra gavęs Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 8 d. rašto (pranešimo) Nr. 23SD18863 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ (toliau – Pranešimas), tačiau atsakovė su tuo nesutinka ir tvirtina, kad Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenys neginčijamai patvirtina pareiškėjo informavimo / Pranešimo išsiuntimo faktą – jis buvo išsiųstas pareiškėjui per MIGRIS ir Migracijos departamentui žinomu pareiškėjo el. paštu (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė pažymi, kad ir skundžiamas Įsakymas pareiškėjui išsiųstas tais pačiais būdais ir kontaktais – per MIGRIS ir el. paštu (duomenys neskelbtini), kurio gavimą pareiškėjas skunde pripažįsta ir jo neginčija.
3.3. Taip pat Ministerija nurodo, kad pareiškėjas Pranešime nurodytais terminais neatliko jokių jame nurodytų veiksmų savo daugybinės pilietybės klausimui išspręsti, t. y. Migracijos departamentui nepateikė nei pranešimo, nei kitų prašomų dokumentų, susijusių su Rusijos Federacijos pilietybės įgijimu ir pareiškėjo teise į daugybinę pilietybę (ar tokios teisės nebuvimu). Priešingų aplinkybių nepatvirtina ir skunde nurodytos aplinkybės (nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atlikęs bet kokius veiksmus daugybinės pilietybės teisėtumo klausimui išspręsti, nepaisant Migracijos departamento rašytinių prašymų tokius veiksmus atlikti).
3.4. Ministerija papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad el. paštu: (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas ir Pranešimas, ir Įsakymas, pats pareiškėjas, 2022 m. rugsėjo 20 d. teikdamas prašymą dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, nurodė kaip kontaktinį duomenį.
3.5. Mano, kad šioje situacijoje Migracijos departamentas ir Ministerija laikėsi teisės aktų reikalavimų – Migracijos departamentas, neturėdamas pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gali būti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, išsiuntė pareiškėjui per MIGRIS ir el. paštu Pranešimą, kad jis per 3 mėnesius nuo jo išsiuntimo dienos pateiktų užpildytą pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir kitus jame nurodytus dokumentus, tuo metu pareiškėjo dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą sustabdė iki jame nurodyto 3 mėnesių termino prašomiems dokumentams pateikti pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nei pranešimo, nei kitų prašomų dokumentų, susijusių su Rusijos Federacijos pilietybės įgijimu, Migracijos departamentui nepateikė, jo atžvilgiu priimtas skundžiamas Įsakymas.
Pabrėžia, kad Pranešime pareiškėjas buvo informuotas, kad „nepateikus trūkstamų dokumentų nustatytais terminais, <...> būtų taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra“. Tokiu būdu buvo įgyvendintos Pilietybės įstatymo nuostatos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę (be kita ko, nurodytos Įsakymo preambulėje).
3.6. Atsakovė nepritaria pareiškėjo atstovo siūlymui jau šiame etape panaikinti Įsakymą pareiškėjo atžvilgiu, kol pareiškėjas atliks Pranešime nurodytus veiksmus ir pateiks prašomus dokumentus (kurių vertinimo rezultatas – ar pareiškėjas iš principo turės teisę į daugybinę pilietybę – net nėra žinomas), nes tam nėra teisinio pagrindo ir tai atliepia tik vienos iš šalių (pareiškėjo) poziciją ir interesus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
4.1. Paaiškina, kad 2023-08-08 Migracijos departamentas raštu Nr. 23SD18863, elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad ji turi per MIGRIS užpildyti ir pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikus prašymą per 4 mėnesius nuo šio pranešimo užpildymo per MIGRIS dienos asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą pateikti dokumentus, taip pat rašte pareiškėjas buvo informuotas, kad turi nurodyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 str. sąlygas. Rašte pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad nepateikus pranešimo ir trūkstamų dokumentų per 3 mėnesius nuo jo išsiuntimo dienos Migracijos departamentui, jam bus taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra.
Pažymi, kad pareiškėjas pranešimo ir dokumentų Migracijos departamentui nepateikė.
4.2. Taip pat pabrėžia, kad Pilietybės įstatymo 24 str. 2 p. numato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Atvejai, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, numatyti Pilietybės įstatymo 7 str. Pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Taigi, atsižvelgdamas į turimus duomenis, t. y. į aplinkybę, kad pareiškėjas turi Rusijos Federacijos pilietybę, Pilietybės įstatymo 24 str. 2 p., Migracijos departamentas parengė Teikimą, o vidaus reikalų ministras priėmė skundžiamą Įsakymą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę.
Mano, kad vidaus reikalų ministras priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Migracijos departamentas pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2024 m. sausio 23 d. teikimą – siūlymą Nr. 24TR33 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – Teikimas), kuriame nurodė savo žinioje turimą informaciją, susijusią su pareiškėjo kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės įgijimu / turėjimu ir kitas su tuo susijusias, vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti aktualias aplinkybes, taip pat siūlydamas priimti vidaus reikalų ministro sprendimą (įsakymą) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, Teikime nurodytų asmenų, įskaitant pareiškėją, atžvilgiu.
5.2. 2024 m. balandžio 18 d. priimtas skundžiamas vidaus reikalų ministro Įsakymas Nr. 1V-290 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, kurio pagrindu jame įvardyti asmenys (be kita ko, ir pareiškėjas R. R.) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą, 26 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 3 punktą, taip pat atsižvelgiant į Teikime nurodytas aplinkybes.
6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas ir, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę. Pilietybės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. Įsakymo priėmimo metu) 24 straipsnio įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama: 1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; 3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais; 4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo; 5) įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu; 6) paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota; 7) paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus; 9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą.
Pagal Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos pilietis įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Taikant Pilietybės įstatymo nuostatas aktualus ir Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – Aprašas). Pagal šio Aprašo 18 punktą, jeigu Migracijos departamentas, vykdydamas savo funkcijas, gauna informacijos, kad Lietuvos Respublikos pilietis turi kitos valstybės pilietybę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pradeda patikrinimą, ar šis asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pagal Aprašo 23 punktą, jeigu Migracijos departamentas neturi pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas asmens dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą sustabdo ir išsiunčia asmeniui per MIGRIS pranešimą, kad jis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes. Šis terminas vieną kartą gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo.
Aprašo 27 punkte numatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktus ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo šių prašymų ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar netekimo priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo), o Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktuose nustatytais atvejais kreipiasi į Regionų administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, pranešimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2, 4 ir 9 punktus, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti arba kad asmuo pagal Aprašo 23 punktą nepateikė prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių prašymų, pranešimų ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo konsulinėje įstaigoje ar Migracijos departamente dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Aprašo 28 punktas numato, kad <...> įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Migracijos departamento sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ar nuo vidaus reikalų ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paskelbimo Teisės aktų registre dienos išsiunčia asmeniui pranešimą apie priimtą sprendimą per MIGRIS. Prie pranešimo pridedama vidaus reikalų ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuoroda Teisės aktų registre arba Migracijos departamento sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. <...>.
8. Kaip nustatyta, pareiškėjas turėdamas Lietuvos pilietybę, vėliau įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, todėl Įsakymu ir buvo pripažinta, kad jis neteko Lietuvos pilietybės, kaip tai numato Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktas.
9. Pareiškėjas savo skunde remiasi procedūriniu Migracijos departamento pažeidimu, neva netinkamai informavus apie pilietybės netekimo procedūrą ir nesuteikus galimybės pateikti papildomų dokumentų, įrodančių jo teisę turėti dvigubą pilietybę, dėl ko Įsakymas, pareiškėjo manymu, priimtas neteisėtai. Pasisakant dėl šio pareiškėjo skundo argumento, pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas jau 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės išdavimo Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, kartu nurodęs savo elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini) kaip kontaktinį el. paštą. Iš teismui pateiktų Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenų (ekrano fotonuotraukų) matyti, kad Pranešimas ir skundžiamas Įsakymas pareiškėjui buvo išsiųsti per MIGRIS sistemą ir taip pat paties pareiškėjo kaip kontaktiniu nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini). Iš to matyti, kad Pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas tinkamu adresu ir pareiškėjas buvo tinkamai informuotas.
Pažymėtina, kad pagal Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turėjo pareigą pats informuoti Lietuvos institucijas apie kitos šalies pilietybės įgijimą. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis (tai patvirtina ir jo paties į bylą pateiktas raštas iš Rusijos diplomatinės atstovybės). Nepaisant to, pareiškėjas dokumentų dėl Rusijos Federacijos pilietybės įgijimo ir dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo nepateikė nei atsakingoms institucijoms, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat pareiškėjas nepateikė ir konkrečiai nenurodė, kokius įrodymus/dokumentus būtų patiekęs, jeigu būtų laiku susipažinęs su Pranešimu. Tuo tarpu pareiškėjo paaiškinimai, kad jis įgijo Rusijos pilietybę apie 2005 m. nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais. Vien tokie paaiškinimai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą. Viena vertus, pareiškėjo nesidomėjimas ir Pranešimo neperskaitymas nėra (ir negali būti) Migracijos departamento kaltė, taip pat ir nėra joks Aprašo pažeidimas, nes Migracijos departamentas apie Pranešimą pareiškėją informavo jo nurodytu elektroniniu paštu ir išsiuntė jį per MIGRIS, kaip numato Aprašas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo apie Pranešimą niekaip nepagrindžia Įsakymo neteisėtumo ir laikytinas tik pareiškėjo gynybine pozicija siekiant pateisinti savo neveikimą taip, kaip iš jo yra reikalaujama pagal Pilietybės įstatymą ir Aprašą. Atitinkamai, vertindamas Migracijos departamento ir Ministerijos veiksmus, teismas pripažįsta, kad šios institucijos laikėsi ir tinkamai įgyvendino Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punkto, 26 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 3 punkto bei Aprašo 18, 23, 27 punktų reikalavimus.
10. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nei pranešimo apie įgytą Rusijos Federacijos pilietybę, nei jokių dokumentų dėl šios pilietybės įgijimo ir Lietuvos pilietybės išsaugojimo pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnį Migracijos departamentui nepateikė, jo atžvilgiu priimtas skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, nes visus veiksmus Migracijos departamentas ir Ministerija atliko taip, kaip tai numatyta Pilietybės įstatyme ir Apraše, laikydamiesi savo kompetencijos ribų ir sudarydami pareiškėjui visas sąlygas savo teises įgyvendinti ir ginti taip, kaip numatyta Pilietybės įstatyme ir Apraše. Teismas konstatuoja, kad tokiu būdu tinkamai ir tiksliai buvo įgyvendintos Pilietybės įstatymo nuostatos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę ir atsakovė negalėjo priimti kitokio sprendimo.
Kita vertus, pabrėžtina, kad netgi kreipdamasis į teismą pareiškėjas bet kokiu atveju neįrodė, kad jis atitinka bent vieną Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose numatytą išimtį, kad galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, todėl nėra jokio materialinio teisinio pagrindo naikinti Įsakymą, kuris priimtas teisingai ir tiksliai pritaikius Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą, numatantį Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įgijus kitos valstybės pilietybę.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009; 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009).
12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, kuris atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu). Įsakyme yra nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktas, 26 straipsnio 1 dalis bei Teikime nurodytas faktas, kad pareiškėjas įgijo kitos valstybės pilietybę ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiu Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose numatytais atvejais.
13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamo Įsakymo dalis, kuria nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, visapusiškai išnagrinėjus surinktus įrodymus. Šios Įsakymo dalies naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. (R. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.