Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-70-416/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
1-70-416/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57948-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-70-416/2017Proceso Nr. 1-01-1-57948-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.10.2.7; 1.2.14.10.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant L. B.,dalyvaujant prokurorui S. S.,gynėjui advokatui V. J.,kaltinamajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1986-02-21, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 5 klasių išsilavinimo, atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1)2000-12-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio l dalį - laisvės atėmimu 2 metams 2 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2001-07-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį - 2 metams 5 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2002-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį - 2 metams 11 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2003-02-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį - 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, bausmę subendrinus su 2002-11-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsniu bausmė sumažinta 1/6; 5) 2003-12-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; 6) 2005-10-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 7) 2006-03-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2dalį - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; 8) 2006-05-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis - galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 9) 2008-10-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams; 10) 2011-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 7 metams; 11) 2011-12-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams; 12) 2012-10-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), BK 187 str. 1 d. 3 d. - 8 metams ir 2 mėn. laisvės atėmimo; 13) 2012-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.(trys veikos), 187 str. 1 d. (dvi veikos) - 2 metams ir 8 mėn. laisvės atėmimo. 2015-08-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. B. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi sumažinta iki 6 metų 11 mėn. laisvės atėmimo bausmės, iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta 7 metų 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 7 metų 5 mėn. laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir skirta 8 metai 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi subendrinta 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinę subendrinta 9 metų 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė (jos dalis), kurias A. B. atliko pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžius, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį. BK 65-66 straipsnių pagrindu į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. liepos 29 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2016-12-12 apie 13.30 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios Basanavičiaus a. 2, Marijampolėje, ketvirtoje kameroje, tyčia, visuotinai pavojingu būdu – dujiniu žiebtuvėliu padegė kameroje buvusius daiktus - popieriaus lapus, sportinį bliuzoną „Reebok“, kartono dėžę su joje buvusiu polistirolu, dėl ko, kilusio gaisro metu, aprūko kameros sienos, lubos ir durys, taip visuotinai pavojingu būdu sugadinimo 13,66 eurų vertės Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą.

Apklaustas kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pripažįsta, jog dėl jo neatsargaus elgesio su neužgesinta nuorūka kameroje užsidegė šiukšlės, tačiau kategoriškai neigia gaisrą sukėlęs tyčia ir kad dėl to kam nors kilo pavojus. 2016-12-12 atvyko iš Lukiškių į Marijampolės areštinę. Areštinės viršininko prašė, kad būtų patalpintas į vieną kamerą su nuteistuoju R. K.. Į tai nebuvo atsižvelgta ir jis vienas patalpintas 4 kameroje. Kadangi ji buvo netvarkinga, pareiškė, jog badaus. Prie kameros durų buvo dėžė su šiukšlėmis. Budinčiojo reikalavo, kad duotų įrankius kamerai susitvarkyti, tačiau ir šis prašymas nebuvo patenkintas. Tada atsigulė ir rūkė. Neužgesintą nuorūką įmetė į dėžę su šiukšlėmis. Negalvojo, kad dėl to kils gaisras. Pareigūnai atėjo ir puodeliu vandens tą gaisrą užgesino. Jis nebuvo didelis ir niekam pavojaus nekėlė. Iš kameros išeiti neatsisakė, tik nenorėjo lipti per liepsną, kaip to reikalavo pareigūnas. Kadangi nusikaltimo nepadarė, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Liudytojas T. A. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK areštinėje postiniu. 2016-12-12 apie 11.00 valandą buvo atvežti suimtieji. Po jų paskirstymo į kameras, nuėjo į areštinę. 4 kameroje visu garsu grojo muzika. Kameroje buvo kaltinamasis. Jo prašė pritildyti muziką, į ką buvo atsakyta, kad to nedarys. Po to, kaltinamasis atsisakė eiti į kiemą pasivaikščioti. Netrukus pamatė, kad iš 4 kameros eina dūmai. Pamatė, kad kameroje daug dūmų ir atvira liepsna dega joje buvusi kartotinė dėžė su joje buvusiais daiktais. Gaisrą su bendradarbiu, panaudojus gesintuvą, užgesino. Kameroje ir koridoriuje buvo daug dūmų, tame tarpe ir nuo polistirolo. Kad neapsinuodytų kaltinamasis, jam buvo liepta nedelsiant išeiti iš kameros. Jis kategoriškai atsisakė išeiti, todėl buvo išvestas jėga. Kadangi priešinosi, jam teko uždėti antrankius. Po visko kaltinamasis aiškino, kad užsidegė šiukšlės. Kamera prieš gaisrą buvo tvarkinga, kaltinamasis neprašė nei kibiro, nei įrankių jos tvarkymui. Kas buvo sudegusioje dėžėje, pasakyti negali, nes nematė iki gaisro. Prieš gaisrą, kaltinamasis reikalavo, kad būtų patalpintas į vieną kamerą su nuteistuoju R. K.. Kadangi tai nebuvo padaryta, kaltinamasis grasino, kad save žalos, persipjaus gerklę, kol nebus patenkinti jo reikalavimai. Gaisro priežasties įvardinti negali, tačiau jo židinys buvo kameroje buvusi ir sudegusi kartoninė dėžė. Kitose kamerose buvo suimtųjų, todėl jie galėjo nuo dūmų nukentėti. Ugnis buvo pakankamai didelė, reikėjo naudoti gesintuvą.

Liudytojas G. B. paaiškino, kad yra Marijampolės AVPK areštinės viršininkas. 2016-12-12 į areštinę buvo konvojuoti teisiamieji. Tame tarpe ir kaltinamasis. Jis reikalavo jį patalpinti į vieną kamerą su R. K.. Buvo paaiškinta, kad jų reikalavimas nebus patenkintas. Tada kaltinamojo tonas iškart pasikeitė. Prasidėjo grasinimai, kad bus problemų, bus skundų. Problemos pagal nuteistųjų subkultūros žargoną reiškia, kad jie arba žalosis, arba bus naikinamas areštinės turtas. Jau yra buvę, kad būtent po tokių grasinimų yra padegami daiktai kamerose. Tačiau į šį šantažą atsižvelgta nebuvo ir jie buvo patalpinti skirtingose kamerose. Po kiek laiko iš kabineto nuėjo į areštinės patalpas, kur iškart pajuto stiprų dūmų kvapą. Postiniai sakė, kad sukeltas gaisras. Iš 4 kameros sklido dūmai. T. A. su gesintuvu jį užgesino. Matėsi atvira liepsna. Iš kameros, kad neapsinuodytų dūmais ir smalkėmis, pašalino kaltinamąjį. Kadangi jis priešinosi evakuojamas, teko panaudoti antrankius. Dūmai nuo sukelto gaisro galėjo pakenkti ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir kitose kamerose buvusiems asmenims bei areštinės postiniams. Įsitikinęs, kad gaisras nekilo atsitiktinai, bet buvo realizuoti kaltinamojo grasinimai, kadangi nebuvo patenkinti jo reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2016-12-13 Marijampolės apskrities VPK tyrėjo tarnybiniu pranešimu, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 2 d. dėl 2016-12-12 Marijampolės apskrities VPK Areštinės kameros Nr. 4 turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (b.l. 5); 2016-12-12 Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad Marijampolės apskrities VPK Areštinės kameroje Nr. 4 prie įėjimo į ją yra nuodėgulių krūva - sportinis bliuzonas „Reebok“, televizoriaus kartoninė dėžė, televizoriaus naudojimo instrukcija. Kameros vidus aprūkęs(b.l. 10-17); 2016-12-12 Marijampolės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės konvojaus grandies postinio G. A. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 13.20 val. postinis T. A. pranešė apie gaisrą, o jis nubėgo prie ketvirtos kameros. T. A. pravėrus pirmąsias duris, prie vidinių kameros grotų ant grindų atvira liepsna degė kažkokie daiktai, todėl jis nubėgo vandens, o T. A. liepė postiniui E. P. skambinti viršininkui ir informuoti apie gaisrą bei panaudojęs gesintuvą užgesino gaisrą. Kameroje per dūmus visiškai nieko nesimatė. Nesimatė, net kur yra nuteistasis A. B.. Nurodžius A. B. išeiti iš kameros, jis atsisakė tai padaryti, aiškindamas, kad niekur neis. Tada nuteistasis iš kameros buvo išvestas panaudojant jėgą (b.l. 22). Analogiškos aplinkybės nurodytos 2016-12-12 Marijampolės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės konvojaus grandies postinio T. A. tarnybiniame pranešime. Papildomai nurodyta, jog jam dirbant areštinėje girdėjo iš ketvirtos kameros garsiai grojančią muziką. Praėjus apie 1 - 3 minutėms, muzika buvo nutildyta, o A. B. pradėjo šaukti, kad gaisras(b.l. 23); 2016-12-13 Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPS inspektoriaus tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2016-12-12 13.47 val. į Bendrąjį pagalbos centrą gautas pranešimas iš Marijampolės apskrities VPK, kad areštinės kameroje buvo kilęs gaisras, kurį užgesino policijos komisariato darbuotojai. Neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje degė popierius, bliuzonas, popierinė kartotinė dėžė. Kamera 1,90 X 3,50 m. dydžio. Gaisro metu sudegė popieriaus lapai, bliuzonas, popierinė dėžė, aprūko kameros sienos, lubos. Pagal sudegusius ir apdegusius daiktus matosi, jog gaisro židinio zona buvo prie durų 4 kameros viduje. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - tyčinis padegimas (b.l. 20); Analogiškos aplinkybės nurodytos 2016-12-12 Akte dėl kilusio gaisro (b.l. 21); 2016-12-22 Apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta vaizdo įrašo, kuriuo užfiksuotas įvykis, buvęs 2016-12-12 Marijampolės apskrities VPK areštinėje. Vaizdo įrašas prasideda 13.15 val. ir baigiasi 13.39 val. Fiksuota, jog prie vienos iš kamerų prieina du pareigūnai, kurie atidaro kameros duris. Iš šios kameros pasklinda dūmai, vaizdas tampa sunkiai matomu. Fiksuota, jog iš atidarytos kameros stipriai sklinda tiršti dūmai. Pareigūnai vaikšto užsidengę burnas. Per kelias sekundes areštinės koridorius užsipildo dūmais(b.l. 96-99).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Kaltinamojo nenuosekliais ir prieštaringais parodymais teismas nesivadovauja, nes vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas vadovaujasi liudytojų T. A. ir G. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa bei juos papildo kiti bylos tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Jais nustatyta, kad kaltinamasis liko nepatenkintas, kad jam buvo atsakyta jį patalpinti į vieną kamerą su nuteistuoju R. K.. Todėl grasino, kad žalosis, badaus, taip pat, jog nepatenkinus jo reikalavimų, atsiras problemų. Liudytojas G. B. paaiškino, kad problemomis nuteistieji savo subkultūros leksika įvardina savęs žalojimą arba areštinės turto naikinimą, kaip taisyklė – jį padegant, nes jiems nedraudžiama turėti žiebtuvėlių. Kaip matyti ir liudytojo T. A. parodymų, kaltinamasis tyčia garsiai leido muziką kameroje, atsisakė ją pritildyti, atsisakė nuo jam priklausančio pasivaikščiojimo kieme, o netrukus ir kameroje kilo gaisras. Tokia įvykių seka leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, kad kaltinamasis, būdamas nepatenkintas dėl nevykdytų jo pageidavimų, nuosekliai tokiu elgesiu vykdė savo išsakytus grasinimus ir juos realizavo būtent kameroje buvusios dėžės ir į ją sumestų daiktų padegimu. Nors kaltinamasis aiškina, kad dėžė savaime užsidegė dėl į ją neatsargiai įmestos neužgesintos nuorūkos, teismas šią kaltinamojo versiją atmeta. Užgesinus gaisrą, buvo siekiama kaltinamąjį jo paties saugumo vardan pašalinti iš uždūmintos kameros. Tačiau kaltinamasis priešinosi, atsisakė ją apleisti ir teko pareigūnams naudoti specialias priemones. Normaliomis sąlygomis, kaltinamajam adekvačiai reaguojant į, pasak jo versijos, atsitiktinai kilusį gaisrą, jis pats turėjo būti suinteresuotas kuo greičiau apleisti kamerą. Tačiau jis elgėsi priešingai, kad jam padėti ir jį apsaugoti, pareigūnams prieš jį patį reikėjo naudoti prievartą bei antrankius. Tai dar kartą įrodo, kad kaltinamasis buvo suinteresuotas kilusiomis pasekmėmis ir būtent sukeldamas gaisrą realizavo savo grasinimus dėl problemų areštinės darbuotojams. Nors pats kaltinamasis aiškina, kad kamerą atsisakė palikti, nes nenorėjo lipti per liepsną, pareigūnų parodymais nustatyta, kad kaltinamojo pašalinimas iš kameros buvo vykdomas jau gesintuvo pagalba nuslopinus liepsną ir likvidavus gaisrą, todėl kaltinamojo versija neatitinka tikrovės. Šia versija kaltinamasis siekia save pateikti kaip atsitiktinio gaisro pasyviu stebėtoju ir auka, o ne aktyviais veiksmais siekusiu kenkti pareigūnams dėl jo įgeidžių netenkinimo.

Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia ir gaisrą stengiasi pateikti kaip atsitiktinį reiškinį, kilusį dėl jo neatsargaus elgesio su nuorūka, aukščiau analizuotas kaltinamojo elgesys, teismui leidžia pagrįstai padaryti išvadą, kad kilęs gaisras buvo sąmoningas kaltinamojo veiksmų rezultatas, siekiant įgyvendinti areštinės viršininkui išsakytus grasinimus. Be to, tokią teismo išvadą patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai - 2016-12-13 Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPS inspektoriaus tarnybinis pranešimas, kad pagal sudegusius ir apdegusius daiktus matosi, jog gaisro židinio zona buvo prie durų 4 kameros viduje. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - tyčinis padegimas(b.l. 20).

Tokiu būdu teismui pakanka įrodymų, kad padaryti išvadą, jog būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuotus veiksmus.

Jo veika pagal LR BK 187 str. 2d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Kaltinamojo veiksmais buvo sugadintas Marijampolės AVPK turtas, ką patvirtina pažyma apie padarytą žalą. Pagrįstai inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis, nes veika padaryta – turtas sugadintas – visuotinai pavojingu būdu. Kas laikytina visuotinai pavojingu nusikaltimo padarymo būdu, įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nenustato – tai yra vertinamoji sąvoka. Šią sąvoką paaiškina teismų praktika ir baudžiamosios teisės teorija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 26 punkte nurodoma, kad „nusikaltimo padarymas visuotinai pavojingu būdu yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai kaltininkas suvokia, jog jis panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne vieno, o dviejų ar daugiau asmenų gyvybei ar sveikatai.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 2001 m. spalio 16 d. kasacinės bylos Nr. 2K-780/2001 nutartyje pažymėjo, kad „(...) turto sunaikinimas ar sužalojimas gali būti padaromas įvairiais būdais, ir požymiai, apibūdinantys veikimo būdą, yra vertinamojo pobūdžio bei kiekvienoje byloje turi būti nustatomi bei vertinami atskirai, pagal konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai duoda pagrindo teigti, kad, be pagrindinio tokio nusikaltimo objekto – nuosavybės, šio nusikaltimo objektas gali būti ir visuomenės saugumas, žmogaus, kurio nuosavybė sužalojama arba sunaikinama, ar ir kitų žmonių gyvybė bei sveikata ir pan.“ Šioje byloje kolegija pripažino, kad nusikaltimas padarytas visuotinai pavojingu būdu, nes kaltininkas „suvokė, kad panaudoja tokį nukentėjusiojo turto sužalojimą, kuris tuo metu buvo pavojingas ne tik vieno nukentėjusiojo, bet ir dviejų ar daugiau asmenų gyvybei bei sveikatai arba jų turtui (...)“. Baudžiamosios teisės literatūroje nurodoma, kad visuotinai pavojingas būdas yra toks, kai kaltininkas veiką padaro panaudodamas didelę griaunamąją jėgą, sukeldamas visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai. Dažniausiai praktikoje pasitaikantys visuotinai pavojingi turto sunaikinimo būdai yra padegimai. Turto sunaikinimo būdo visuotinis pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jo padarymo vietos ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju buvo įvykdytas padegimas, kurio metu išsiskyrę dūmai ir smalkės kėlė realų pavojų daugiau nei dviem asmenims. T.y., pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Padegimas įvykdytas vienoje areštinės kameroje, tačiau dūmai ir smalkės iš jos pateko ir į kitas areštinės kameras, kuriose buvo laikomi kiti suimtieji. Taip pat kilo pavojus ir areštinės postiniams pareigūnams. Todėl ir jų gyvybei bei sveikatai buvo kilęs pavojus. Tą patvirtina pareigūnai savo parodymuose. Dūmai iš padegtos kameros pasklido areštinėje, teko naudoti gesintuvą bei vėdinti visas areštinės patalpas, kad nenukentėtų žmonės. Todėl kaltinamojo veiksmai pilnai atitinka BK 187 str.2d. požymius.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį 13,66 Eur sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti. Tai motyvuoja, jog nusikaltimo nėra padaręs, todėl neturi pareigos ir atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Civilinis ieškinys įrodytas, pagrindas ir dydis nustatyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, pagrįstas rašytiniais įrodymais(b.l.28-32). Prievolei atlyginti žalą kaltinamajam nustatyti visi faktiniai ir teisiniai pagrindai. Žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, tarp jo veiksmų ir jų padarinių(žalos)yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl vadovaujantis BPK 109 str., CK 6.263 str., civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Iš A. B. Marijampolės AVPK naudai priteistina 13,66 Eur sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Marijampolės AVPK saugomi apdegę bliuzonas „Reebok“, kartoninė dėžė, televizoriaus naudojimo instrukcija – sunaikintini.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-80, patvirtinančią 57,90 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. BPK 431 str. nustatyta, kad teismo posėdyje nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas privalo dalyvauti visais atvejais. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo turtinę padėtį, sprendžia, jog išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

A. B. administracine tvarka nebaustas, į psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašytas, charakterizuojamas neigiamai, teistas 13 kartų. Naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą bei bausmės atlikimo metu. Veiką įvykdė policijos areštinėje, į kurią patalpintas paskyrus kardomąją priemonę suėmimą kitoje baudžiamojoje byloje, kuri šiuo metu yra teisminio tyrimo stadijoje. Visa tai kaltinamąjį apibūdina kaip asmenį, nenorintį stoti į pasitaisymo kelią, piktybiškai ignoruojantį įstatymus ir darantį naujas nusikalstamas veikas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė recidyvistas.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam kaip asmeniui, turinčiam neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką ir vėl padariusiam naują tyčinį nusikaltimą, kuris nusikalstamas veikas vykdo net ir laikinos izoliacijos vietoje, besąlygiškai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė net ir esant alternatyvioms bausmių rūšims.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti teisiamajam pagal BK 187str. 2d. skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, žemesnę nei sankcijos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, net ir bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, jam LR BK 64¹str. nuostatos netaikytinos.

Kaltinamasis šiuo metu atlikinėja terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta 2015-08-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, subendrinus bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius. Be to, bylos nagrinėjimo dienai A. B. yra suimtas baudžiamojoje byloje Nr.1-43-482/2017, nagrinėjamoje Marijampolės rajono apylinkės teisme. Siekiant išvengti galimo dvigubo nuosprendžių subendrinimo, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, su ankstesne bausme nebendrintina. Šis klausimas išspręstinas, nuosprendžiams įsiteisėjus, BPK 347 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304 str. 305 str. 307 str.,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017-01-19.

A. B. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš A. B. Marijampolės AVPK naudai priteisti 13,66 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Marijampolės AVPK saugomus apdegusį bliuzoną „Reebok“, kartoninę dėžę, televizoriaus naudojimo instrukciją – sunaikinti.

Iš A. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos - skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika