Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

2022 m. gruodžio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – galutine 1 600,00 Eur dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. rugsėjo 6 d. apie 13.00 val., E. L., Grinių kaimo ribose, Kėdainių rajone, kelio Juodkaimiai-Jankūnai-Gėluva 9,248 kilometre, vairuodamas sutuoktinei B. Ž. L. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkte nurodytus reikalavimus, tai yra atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko šiam praradus tiesiaeigiškumą nesugebėjo automobilio sustabdyti ir apvirto, dėl ko - dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, automobilio keleivei B. Ž. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino visiškai. Patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 13.00 val., Grinių kaimo ribose, Kėdainių rajone, vairuodamas sutuoktinei B. Ž. L. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir apvirto, dėl ko sutuoktinei B. Ž. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Savo žmonos dėl įvykusio eismo įvykio atsiprašė, ji jam jokių turtinių pretenzijų neturi. Nuoširdžiai gailisi. Žmona neįgali – darbingumas 35 procentai, šeima turi paėmusi kreditų, kurių moka per mėn. apie 300 Eur., todėl prašo skirti kaip galima mažesnę baudą ir leisti ją sumokėti per 12 mėn.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji B. Ž. L. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d., su vyru E. L., jos vardu registruotu automobiliu, kartu su anūku M. Ž. važiavo iš Kėdainių miesto į Raseinių r. Automobilį vairavo jos vyras, kuris buvo blaivus, ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o anūkas - galinėje keleivio vietoje už jos sėdynės. E. L. visą laiką važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Atsimena, kad ties Grinių kaimu, Kėdainių r., buvo nemažas posūkis ir tuo metu pamatė, kaip automobilis staiga pavažiavo dešiniau, tai yra žvyruotu kelkraščiu. Pajuto, kad automobilį pradėjo mėtyti po kelią, vyras kiek įmanydamas bandė ištiesinti automobilį. Kas vyko toliau neatsimena, tik jautė, kaip automobilis vertėsi, tačiau kiek kartų - nežino. Atsigavo tuo metu, kai automobilis gulėjo ant stogo, juto stiprius saugos diržų tempimus per kaklo sritį. Buvo šoko būsenoje, liepė anūkui išlipti iš automobilio ir kuo greičiau skambinti pagalbos telefonu. Ji pati negalėjo atsisegti saugos diržų, nes jie buvo labai įsitempę. Bandė kalbinti savo vyrą, bet jis buvo praradęs sąmonę, jo galva buvo pasruvusi krauju. Išsilaisvinusi iš saugos diržų iš automobilio išlipo pro galinį langą. Šalia jau buvo prisirinkę pašalinių asmenų, kurie padėjo atversti automobilį ant šono. Nepažįstami vyrai nupjovė saugos diržus, kuriais buvo prispaustas jos vyras ir jį ištraukė iš automobilio. Kol laukė pagalbos, aprišo E. L. galvą, kuri labai stipriai kraujavo. Po kurio laiko atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, greitosios medicinos pagalba, kurie išvežė jos vyrą. Ji tuo metu jokių sužalojimų nejuto, niekur neskaudėjo, anūkas taip pat sužalotas nebuvo. Kai ji su anūku kitu greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežti į Kauno klinikų priėmimo skyrių, jai buvo nustatytas kairės kojos nykščio lūžis, po apžiūros buvo išleista namo. E. L. dėl patirtų galvos sužalojimų buvo paguldytas į Kauno klinikas operacijai. Savo vyrui E. L. dėl patirtų sužalojimų bei automobilio ji jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 61-64).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių r. sav., Pernaravos sen., Grinių k. (1 t., b. l. 15-17).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2172/2022 (02) nurodyta, kad B. Ž. L. nustatyta nubrozdinimai kaklo priekyje, kairės kojos I-o piršto artimesnio pirštakaulio lūžis. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 69-71).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 13.00 val., E. L., Grinių kaimo ribose, Kėdainių rajone, kelio Juodkaimiai-Jankūnai-Gėluva 9,248 kilometre, vairuodamas sutuoktinei B. Ž. L. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkte nurodytus reikalavimus, tai yra atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko šiam praradus tiesiaeigiškumą nesugebėjo automobilio sustabdyti ir apvirto, dėl ko - dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, automobilio keleivei B. Ž. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, pripažino, kad vairuodamas transporto priemonę neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, šiam praradus tiesiaeigiškumą nesugebėjo jo sustabdyti, dėl ko automobilis apvirto, o kartu važiavusiai jo sutuoktinei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiosios parodymai, teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, įvykio vietos apžiūros duomenys, kt.

Taigi byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodyto KET 127 punkto reikalavimą. Šiuo atveju kilusius padarinius – kaltinamojo sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas kitas žmogus, tiesiogiai sąlygojo kaltinamojo netinkamas vairavimas, tai yra važiavimo sąlygų neįvertinimas, nepasirinkimas saugaus važiavimo greičio, dėl ko posūkyje kaltinamasis nesuvaldė vairuojamo automobilio, nesugebėjo sustabdyti ir automobilis, su kartu važiavusiais keleiviais, apvirto. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Dėl KET 9 p. („Bendros eismo dalyvių pareigos“) pažeidimo. Teismas daro išvadą, kad paminėtame punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą, o kaltinime esant ir specialiajai normai, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl šis punktas turi būti iš kaltinimo šalintinas kaip perteklinis.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo elgesio gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes - vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, esant pakankamai geroms eismo sąlygoms, taip pat ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėdamas ir pareigą, ir realią galimybę vairuoti saugiai - turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nusikaltimas baigtas, nes dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro išvadą, kad E. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas baigtas, neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę: teistas, bausmę atlikęs (bauda išieškota), tačiau teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2022 m. vasario 23 d. protokolas su administraciniu nurodymu įvykdytas), nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos ligų registre (emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, kelis narkotikus ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas; priklausomybės sindromas), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Dirbančiam kaltinamajam, atsižvelgiant į jo sudėtingą šeiminę ir turtinę padėtį, skirtina artima minimaliai baudos bausmė (minimali 20 MGL) (BK 47 straipsnis), bausmę mažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, E. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, o vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis bei 68 straipsniu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas šiuo atveju kaltinamajam yra netikslingas.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 122-125), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas.

Automobilis „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei B. Ž. L. (1 t., b. l. 39-43), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra.

Proceso išlaidos. Nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nuteisti 21 MGL, t. y. 1050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio bauda;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 14 MGL, t. y. 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą - automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkei B. Ž. L., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jai disponuoti savo nuožiūra.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).