Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-12 · Administracinė byla Nr. A-756-116-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-12
Bylos Nr.
A-756-116-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė-Maculevičenė (pran.)
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-756-116/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.5.; 11.9.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjai R. P. ,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Živilei Kisieliauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buvusioje (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, ir priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,0507 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arba spręsti šio žemės sklypo atlyginimo klausimą kitais būdais. Paaiškino, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą 0,1392 ha žemės sklypą pateikė E. P. ir R. K. , kuris 2000 m. gruodžio 21 d. sutartimi teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleido pareiškėjai, todėl jai tenkanti atkurti žemės dalis yra 0,0507 ha. 2001 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 01-1186 buvo atkurtos nuosavybės teisės E. P. , tačiau nuosavybės teisės į 0,0507 žemės plotą pareiškėjai iki šiol neatkurtos. Nors teigiama, kad šis žemės sklypas yra priskirtas prie valstybės išperkamos žemės, tačiau neaišku, kokiu būdu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 punktas numato, kad už valstybės išperkamą žemę numatyti keli atlyginimo būdai, tačiau nė vienas iš numatytų atlyginimo būdų pareiškėjai nebuvo pasiūlytas. Vilniaus miesto savivaldybė 2003 m. balandžio 3 d. raštu informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 „Dėl Vilniaus m. teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus m.) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo“ minėtas žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamajai žemei, nes dalis žemės išnuomota juridiniam asmeniui 99 metams, tačiau šis atsakymas nepagrįstas. Seimo kontrolieriaus pažyma patvirtina, kad tik nedidelė žemės ploto dalis yra išnuomota juridiniam asmeniui UAB „Gama“, o likusi žemės ploto dalis yra laisva. Minėta pažyma Seimo kontrolierius rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pakartotinai nagrinėti šios žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo klausimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. kartografavo buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribas ir raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl galimybės suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą turėtos žemės ribose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Buvusio savininko A. K. turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, todėl suformuoti žemės sklypų nėra galimybės. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 31 d. pateiktame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo R. P. išreiškė valią, kad, nesant galimybės sugrąžinti žemę natūra, jai butų perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste. Pareiškėja pagal prašymo padavimo datą Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2.3-907-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ yra įtraukta į eilę naujam sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti 4 248 numeriu. Naujas sklypas pareiškėjai galės būti siūlomas tik tada, kai visiems iki jos minėtoje eilėje esantiems pretendentams bus pasiūlyti nauji žemės sklypai. Suteikti pareiškėjai naują žemės sklypą, nesilaikant nustatytos tvarkos ir eilės, nėra pagrindo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjos skundą prašė palikti nenagrinėtą arba atmesti. Nurodė, kad ginčams, atsiradusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, yra nustatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Šiuo atveju pareiškėja nesilaikė šios tvarkos ir neturėjo teisės paduoti skundą prieš tai nesikreipusi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. R. P. apie aplinkybę, kad A. K. iki nacionalizacijos turėta žemė ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra priskirta valstybės išperkamai žemei, buvo informuota ne vieną kartą dar 2003 m. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte yra išvardyti (nustatyti) atvejai, kai žemė laikytina užimta ir išperkama valstybės. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas sklypų ribų prie esamų pastatų Naujamiesčio seniūnijoje specialusis planas, ginčo teritorija yra priskiriama bendrojo naudojimo teritorijai, kurioje yra želdynas, taip pat įrengti pėsčiųjų takai, elektros apšvietimo stulpai, važiuojamoji dalis. Jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra sklypas turi visuomenės poreikį, o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Be to, ginčo žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei dar ir todėl, kad dalis šio sklypo 99 metams yra išnuomota juridiniam asmeniui ir yra Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 373V patvirtintas detalusis planas, taip pat per ginčo sklypą yra nutiestos požeminės šilumos tinklų komunikacijos, kurioms, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, nustatytos specialiosios apsaugos zonos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nutraukė, kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo skundžiami teismui, todėl tokio sprendimo priėmimo vilkinimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje suformuotoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 173 esančius dokumentus, prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą 0,1392 ha žemės sklypą pateikė E. P. (1991 m. lapkričio 8 d.) bei R. K. (2000 m. lapkričio 21 d.). Pretendentai į minėto buvusio savininko turėtą žemę E. P. ir R. K. pateikė 2000 m. gruodžio 18 d. susitarimą (registro Nr. 2-12075), kad buvusio savininko A. K. turėta žemė būtų atkurta tokiomis dalimis: E. P. - 0,0885 ha, o R. K. - 0,0507 ha. R. K. 2000 m. gruodžio 21 d. sutartimi (registro Nr. 1-4987) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleido pareiškėjai R. P. . Taigi pareiškėjai tenkanti atkurti žemės dalis yra 0,0507 ha. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 21 d. raštu Nr. 31/03/17-462 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo kartografuotoje buvusio savininko A. K. turėtos žemėvaldos teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2003 m. kovo 6 d. raštu Nr. 203-17-421 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją informavo, kad kartografuota A. K. turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas sklypų ribų prie esamų pastatų Naujamiesčio seniūnijoje specialusis planas. Pagal šio plano sprendinius ginčo teritorija priskiriama bendrojo naudojimo teritorijai, kurioje yra želdynas, taip pat įrengti pėsčiųjų takai, elektros apšvietimo stulpai, važiuojamoji dalis. Todėl atsižvelgiant į planuojamų teritorijų urbanistinę struktūrą bei gyventojų poreikius buvo nuspręsta išlaikyti esamas bendro naudojimo teritorijas, skirtas viso miesto, rajono bei kvartalų vidaus poreikiams (bendrai naudojamiems želdynams, poilsio, sporto, vaikų žaidimo aikštelėms ir pan.). Esant situacijai, kai visuomenės poreikio požymiai yra išreikšti bendrajame, tačiau nėra įtvirtinti teritorijos detaliajame plane, teismų praktikoje yra susiformavusi taisyklė, kuri numato, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis gali būti įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiųjų planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemė skirta bendroms gyventojų reikmėms, gamtos kompleksų, poilsio tikslams ir bendram (viešam) naudojimui yra laikoma valstybės išperkama žeme. Taigi akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, patvirtindama 2004 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 1-283 su bendro naudojimo teritorijomis, labai aiškiai išreiškė visuomenės poreikį. Be to, ginčo žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei todėl, kad dalis šio sklypo devyniasdešimt devyneriems metams yra išnuomota juridiniam asmeniui ir yra Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 373V patvirtintas detalusis planas, taip pat per ginčo sklypą yra nutiestos požeminės šilumos tinklų komunikacijos, kurioms, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, yra nustatytos specialiosios apsaugos zonos (b. l. 127-131).

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą kitais būdais. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 31 d. pateiktame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo R. P. išreiškė valią, kad, nesant galimybės sugrąžinti žemę natūra, jai butų perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į pareiškėjos išreikštą valią, pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 ir 82 punktais, R. P. pagal prašymo padavimo datą (2000-11-21) Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2.3-907-01 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ yra įtraukta į eilę naujam sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti 4 248 numeriu.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Buvusio savininko A. K. turėta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, todėl suformuoti žemės sklypų nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, įpareigoti atkurti nuosavybės teises, nesant suformuotų ir perduotų grąžinti natūra žemės sklypų, nėra jokio pagrindo, todėl toks pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovus priimti sprendimą atstatyti pareiškėjai nuosavybės teisę į 0,0507 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arba spręsti šio žemės sklypo atlyginimo klausimą kitais būdais atmetė.

Bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismas nutraukė, nurodęs, kad toks reikalavimas buvo nagrinėjamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakymą į savo skundą pareiškėja gavo 2004 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėja išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimą galėjo apskųsti teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d.). Į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 19 d. Kadangi skundas šioje dalyje buvo priimtas praleidus nustatytus terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti, byla šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – jos skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nutraukė nepagrįstai, kadangi ji neskundė priimtų sprendimų, o atsakovų vilkinimą priimti sprendimus.

2. Įrodymais nepagrįstos teismo išvados, kad ginčo sklypas reikalingas bendroms gyventojų reikmėms, nes pagal pateiktą patvirtintą detalųjį planą jis skirtas komercinei daugiaaukščių namų statybai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos įgyvendinama paduodant skundą pagal ABTĮ 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas pagal šio straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus privalo skunde nurodyti jo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Reiškia, pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti prašymą, t.y. nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę.

Pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismui prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją: 1) suformuoti R. P. žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2) priimti sprendimą atstatyti R. P. nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto dalį – 0,0507 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 3) arba spręsti šio žemės sklypo atlyginimo klausimą kitais būdais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde atsakovais įvardino Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau neišskyrė kokį (kokius) konkrečiai reikalavimą (reikalavimus) kuriam atsakovui kelia. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį atsakovu administracinėje byloje laikytina institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str., 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsniai) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), tai yra skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Skunde suformuluotu reikalavimu iš esmės apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skunde nurodytais reikalavimais dėl jų nekonkretumo bylos nagrinėjimo ribos, t.y. ginčo dalykas tinkamai neapibrėžtas.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkuriamos laikantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir jį lydinčiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atskirų institucijų teisės ir pareigos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese nustatytos ne tik minėtame įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34, 106 ir kt. punktuose. Atsižvelgiant į šių teisės aktų nuostatas ir turi būti aiškiai bei konkrečiai formuluojami reikalavimai nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese dalyvaujančioms institucijoms joms suteiktos kompetencijos ribose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas šios pareigos nevykdė, kadangi neišsiaiškinęs dėl pareiškėjos konkrečių reikalavimų kiekvienai atsakovu į bylą patrauktai institucijai tinkamai neapibrėžė bylos nagrinėjimo ribų, o jų nenustačius teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas negalimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė-Maculevičenė