Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL dėl ilgalaikio pasimatymo jam nesuteikimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-02-28 LAVL direktoriui pateikė pareiškimą-pasižadėjimą palikti jį LAVL dirbti ūkio darbus (b. l. 20–21). LAVL direktorius 2014-03-03 įsakymu Nr. NK-6 paskyrė pareiškėją į Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių režiminiame korpuse palatinio sanitaro pareigas nuo 2014-03-03 (b. l. 19). Pareiškėjas 2014-09-16 pateikė LAVL direktoriui prašymą atleisti jį iš palatinio sanitaro pareigų ir perkelti jį į pataisos namus (b. l. 18). LAVL direktorius 2014-09-16 įsakymu Nr. NK-33 atleido jį iš Vidaus ligų skyriaus palatinio sanitaro pareigų nuo 2014-09-17 ir išbraukė jį iš nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, sąrašų (b. l. 17).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pažymėtina, jog valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

BVK 94 str. 4 d. nustatyta, kad nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais.

Aprašo 71 p. nustatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai Ligoninėje neorganizuojami, Nuteistiesiems, paliktiems ligoninėje atlikti ūkio darbus, vienas priklausantis ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas į tris trumpalaikius pasimatymus.

Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų ir byloje esančios medžiagos analizė patvirtina, kad LAVL nesudarytos sąlygos suteikti nuteistiesiems ilgalaikius pasimatymus. LAVL nuteistiesiems, paliktiems LAVL atlikti ūkio darbus, vienas priklausantis ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas į tris trumpalaikius pasimatymus. Tokių sąlygų įtvirtinimas LAVL atitinka BVK 94 str. 4 d., Aprašo 71 p. nuostatas. Su šiomis nuostatomis pareiškėjas yra susipažinęs – tai patvirtina jo pasirašytas 2014-02-28 pareiškimas-pasižadėjimas (b. l. 20). Taigi, pareiškėjas LAVL pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, jokie LAVL neteisėti veiksmai nenustatyti, priešingai, neteikdama pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų LAVL laikėsi teisės aktų nuostatų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju LAVL, nesuteikdama pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų, teisės aktų, reglamentuojančių šį teisinį santykį, reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, kad LAVL atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.