- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- I-528-355/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Donatas Daunys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos
- Advokatai
- Lietuva Respublika Vyriausybė
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Donato Daunio, kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos atstovui Tadui Baltuškai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. AU-107-(E-05.1) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“ panaikinimo, 1320 Lt neišmokėto užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 96,79 Lt palūkanų už piniginės prievolės nevykdymą, 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Lt žyminio mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. AU-107-(E-05.1) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“, priteisti 1320 Lt neišmokėto užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 96,79 Lt palūkanų už piniginės prievolės nevykdymą, 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 3, 63).
Skunde ir pasisakymuose teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. balandžio 19 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) direktorius Tadas Baltuška pasirašė Tarnybos vyr. specialistės A. P. paruoštą įsakymą Nr. AU-107-(E-05.1) dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo. Antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas teikė remdamasis su atsakovu sudarytomis sutartimis: 2005-11-24 sutartimi Nr. P-60 ir 2008-08-28 sutartimi Nr. AS-44 (4.9). Minėtu įsakymu atsakovas atsisakė pareiškėjui išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą D. D. ir I. S. (I. S.) civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010 ir Nr. 2-147-832/2010, motyvuojant tuo, kad dokumentai, patvirtinantys antrinės teisinės pagalbos suteikimą, buvo pateikti vėliau nei per 6 mėnesius nuo bylos stadijos, kurioje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos. Įsakymo teisinis pagrindas – Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69, 31 punktas. Pareiškėjas sutinka su skundžiamame įsakyme nurodyta aplinkybe, kad dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą, pateikė praleidęs Vyriausybės nutarime nustatytą terminą, bet nesutinka, kad tai buvo pakankamas pagrindas nesumokėti jam sąžiningai uždirbtų pinigų, kadangi minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurias nurodė atsakovui prašymuose, jas pagrindė. Pareiškėjas nurodė, kad antrinę teisinę pagalbą I. S. baigė teikti 2010-05-04, o ne 2010-03-31, kaip teigiama skundžiamame įsakyme, kadangi tą dieną teismo raštinėje buvo sužinota, jog dėl teismo sprendimo nutraukti santuoką nebuvo gauta apeliacinio skundo, o pagal Vyriausybės nutarimą galimo apeliacinio skundo parengimas yra numatytas toje pačioje bylos stadijoje kaip ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme (23,3.6.3 punktas). Po pagalbos teikimo atstovaujamasis nepranešęs pareiškėjui išvyko gyventi į Visaginą ir tapo nepasiekiamas, todėl pareiškėjas neturėjo jokios galimybės laiku gauti jo raštišką patvirtinimą apie suteiktų teisinių paslaugų mąstą. Apie I. S. gyvenamosios vietos pasikeitimą pareiškėjas sužinojo tik 2011 metų kovo 3 d. Nedelsdamas ėmėsi priemonių su juo susisiekti. Tai patvirtina ir 2011-03-04 pareiškėjo išsiųstas elektroninis laiškas I. S. bei iš asmens 2011-03-09 gautas patvirtinamas Šiaulių VGTP tarnybai apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad gavęs rašytinius įrodymus iš atstovaujamojo, juos kartu su prašymu ir kitais dokumentais išsiuntė atsakovui. D. D. antrinę teisinę pagalbą baigė teikti 2010-07-20, o ne 2010-06-16, kaip nurodoma Tarnybos įsakyme. Pareiškėjas nurodė, kad 2010-07-20 teisme sužinojo, jog suinteresuotasis asmuo nepateikė apeliacinio skundo ir teismo sprendimas įsiteisėjo. Po to atstovaujamoji tapo nepasiekiama, todėl negalėjo patvirtinti jai suteiktos pagalbos mąsto. Ir tik šių metų pradžioje pareiškėjas sužinojo, kad D. D. patyrė insultą, todėl jai atstovauja jos duktė A. B.. Prašymas išmokėti pareiškėjui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą D. D. 2011-03-07 buvo pateiktas pasirašyti jos įgaliotinei. Esant tokioms aplinkybėms, Tarnyba turėjo išmokėti jam užmokestį už I. S. ir D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o kadangi to nepadarė, tai yra pakankamas pagrindas skundžiamą įsakymą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priteisti 1320 Lt neišmokėto užmokesčio: 920 Lt už I. S. ir 400 Lt už D. D.. Pareiškėjas nurodė, kad žinojo, kad prašymus išmokėti užmokestį pateikia vėluodamas, tačiau manydamas, kad šiose situacijose šiuos prašymus turėjo patvirtinti asmenys, kuriems buvo teikta teisinė pagalba, galvojo, jog atsakovas laikys, kad prašymai pavėluotai pateikti dėl svarbių priežasčių, ir išmokės atlyginimą. Pažymėjo, jog praktikoje nėra susidūręs su tokiomis situacijomis, kad alga būtų neišmokėta dėl tokių priežasčių, be to, apie tokias situacijas negirdėjo ir iš dirbančių advokatų. Atvirkščiai, žino, kad atsakovas kitiems advokatams išmoka atlyginimus, nors prašymai pateikti pavėluotai. Pažymėjo, jog ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovo paklausė, ar yra jo praktikoje atvejų, kai praleidus 6 mėn. terminą, buvo tenkinami prašymai išmokėti užmokestį ir atsakovas atsakė: „taip“. Tačiau į klausimą: „kokio įstatymo pagrindu taikė išimtį“, atsakovo atstovas neatsakė. Pažymėjo, kad negali būti teisės aktai taikomai skirtingai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas sistemingai vėluoja arba iš viso nemoka užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tik šiuo skundu kreipusis į teismą, atsakovas sumokėjo pareiškėjui 11 656,20 Lt atlyginimą. Pareiškėjas pagal LR CK 6.210 str. 1 d. už piniginės prievolės nevykdymą prašo teismo priteisti 96,79 Lt palūkanų, nes atsakovas pareiškėjui 4116,20 Lt turėjo sumokėti 2011-03-07, bet sumokėjo tik 2011-05-26; 1200 Lt turėjo sumokėti 2011-03-31, bet sumokėjo tik 2011-06-09; 4936,80 Lt turėjo sumokėti 2011-04-22, sumokėjo 2011-06-09; 1403,20 Lt turėjo sumokėti 2011-04-23, sumokėjo 2011-06-09. Pareiškėjas taip pat teismo prašė priteisti 100 Lt žyminį mokestį, nes atsakovas dalį savo reikalavimų tenkino po skundo padavimo teismui.
Atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos atstovas Tadas Baltuška teismo posėdžio metu nurodė, kad Tarnyba 2011-04-06 gavusi advokato V. P. prašymus išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010, Nr. 2-147-832/2010 bei įvertinusi visus dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir turėtas visas išlaidas, priėmė sprendimą ir nustatė, kad D. D. civilinėje byloje Nr. 2-121-215/2010 ir I. S. civilinėje byloje Nr. 2-147-832/2010 yra pateikti prašymai, praleidus 6 mėn. terminą. Vyriausybės nutarimo 2001-01-22 Nr. 69 31 p. nustato, kad „Advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai, priėmusiai sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas šių Taisyklių 29 p. nurodytas išlaidas, ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos.“ Pažymėjo, kad civilinėse bylose bylos stadijos (procesinio veiksmo) pabaigą patvirtina teismo priimtas atitinkamas sprendimas ar nutartis. Tarnybos įsakymas priimtas įvertinus teismo priimtų sprendimų datas ir advokato prašymo pateikimo datą. Advokatas nurodo, kad terminą praleido dėl to, kad negalėjo susisiekti su pareiškėju, kuriam jis atstovavo. Tačiau ne pareiškėjas patvirtina bylos stadijos (procesinio veiksmo) pabaigą, o tik teismas. Pareiškėjas gali patvirtinti tik antrinės teisinės pagalbos suteikimo faktą, kai advokatas negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų (procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo ir kt.), teismo sprendimo ir panašiai. Taigi pareiškėjo parašas reikalingas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo tik išimtiniu atveju ir tik, kai advokatas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas turėjo procesinius dokumentus. Taigi vertinant proceso stadijos (procesinio veiksmo) pabaigą skirtingai nei vertinant antrinės teisinės pagalbos suteikimo faktą vadovaujamasi teismo sprendimo ar nutarties, patvirtinančių proceso stadijos (procesinio veiksmo) pabaigą, data. Pažymėjo, kad Tarnyba vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose. Todėl nesant Vyriausybės nutarimo Nr. 69 31 p. nustatytų visų būtinų sąlygų užmokesčiui išmokėti advokatams, Tarnyba neturi teisės ir įgaliojimų užmokesčio mokėti. Įvertinus tai, kad advokatas praleido 6 mėnesių terminą prašymui pateikti, to jis beje ir neginčija, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 str. 5 d., Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimo Nr. 69, 31 p., LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., Tarnyba nesutinka su V. P. skundu. Prašė teismo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad advokatų antrinės teisinės pagalbos teikimą ir jiems mokamo užmokesčio pagrindus ir tvarką nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 str. 5 d., kuri nustato, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą užmokesčio dydį ir mokėjimo taisykles nustato Vyriausybė. Taip pat nustato, kad advokatams užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Ši įstatymo dalis aiškiai nustato Vyriausybei įgaliojimą vadovaujantis efektyvumo ir ekonomiškumo principais patvirtinti advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį ir taisykles. Siekiant efektyviai apskaičiuoti advokatų užmokestį bei pagal patirtas išlaidas planuojant kitų metų būtinus asignavimus antrinei teisinei pagalbai 6 mėnesių terminas pateikti prašymą yra objektyviai pateisinamas ir pagrįstas, todėl Vyriausybė turėdama įstatymu suteiktus įgaliojimus turėjo teisę ir pareigą nustatyti ribojimus, kurie būtini efektyviai ir ekonomiškai naudojant biudžeto lėšas. Pažymėjo, kad advokatas nenurodo, kokios objektyvios priežastys gali sutrukdyti pateikti prašymą per 6 mėnesių nustatytą terminą ir kaip šios priežastys konkrečiu atveju pagrįstai įtakojo prašymo nepateikimą per nustatytą 6 mėnesių terminą. Pažymėjo, kad užmokesčio mokėjimo tvarką nustato ir Tarnybos su pareiškėju 2008-08-28 laisva valia sudaryta antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartis Nr. AS-44(4.9). Jos 2.2.13 punktas nustato advokato pareigą prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą už Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 9 d. nurodytos išvados teikimą ir dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą, pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos. Taigi 6 mėnesių terminas nustatytas ir atlygintinų teisinių paslaugų sutartimi, kuri vadovaujantis LR CK 6.189 str. 1 d. jos šalims turi įstatymo galią ir kurią advokatas turi teisę nutraukti. Pažymėjo, kad tarp pareiškėjo ir tarnybos yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo, nes nėra nei advokato pavaldumo tarnybai, Tarnyba nenustato tvarkos, kaip advokatui teikti teisines paslaugas, nei suteikia darbo vietos ir priemonių advokatui. Todėl šiems santykiams darbo teisės principai ir teisės aktai netaikytini. Paminėjo, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad advokatų veikla yra tam tikra asmens savarankiška profesinė veikla, susijusi su atitinkamų teisinių paslaugų teikimu. Prašė įvertinti tai, kad pareiškėjas turėjo prieigas prie informacinių sistemų, per kurias galėjo surasti teismo sprendimus, nustatančius proceso bylos pabaigą bei galėjo kitais būdais ar telefonu užklausti apie priimtus sprendimus, susižinoti apie proceso pabaigą. Sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos, kur pareiškėjas buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą, buvo priimti 2009 m., galiojant naujai Vyriausybės nutarimo redakcijai, kur buvo nustatyta 6 mėn. terminas bei galiojant naujai sudarytai sutarčiai, kuriai irgi buvo įrašyta 6 mėn. terminas. Apie tai pareiškėjas žinojo ir jam taikytinas būtent naujos redakcijos Vyriausybės nutarimas, nauja sutartis. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu vykdoma diskriminacija. Atstovas pažymėjo, kad diskriminacija dėl atlyginimo vertintina tik lyginant su kitais advokatais, išskiriant ar sudarant kitokias sąlygas kitiems advokatams. Pažymėtina, kad 6 mėn. terminas taikomas visiems advokatams visoje Šiaulių apygardoje, visoje Lietuvos teritorijoje imperatyviai. Vyriausybės nutarimo 31 p. vykdomas ir jis privalo būti vykdomas, kitaip tarnyba išmokėdama užmokestį, viršytų savo įgaliojimus. Dėl planavimo būtinumo pažymėtina tai, kad Vyriausybė, įgyvendindama principą, vertina tai, kad daugėja asignavimų garantuojamai teisinei pagalbai. Kurį laiką nepateikus prašymų, o paskui vienu metu iš karto advokatams pateikus jų didelį kiekį, tarnyba tiesiog neturėtų asignavimų, nes biudžeto planavimas yra sudėtingas procesas, vertinant praėjusių metų išlaidas. Susiklosčius tokiai situacijai, advokatams pateikus per kelerius metus susikaupusius prašymus, nukentėtų kiti sąžiningi advokatai, kurie laiku pateikia prašymus ir kuriems nebūtų galimybės išmokėti laiku užmokesčio. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jo praktikoje buvo vienas ar du atvejai, kai advokatui buvo išmokėtas atlyginimas, nors prašymai buvo pateikti vėliau nei 6 mėn. Tačiau tais atvejais vėlavimo priežastys buvo kitos (dėl advokato ligos). Advokatai tikrai sunkiai sirgo 3 mėn., buvo pateiktos gydytojų pažymos ir tai atsakovas įvertino. Atstovas nurodė, kad dėl prašymo priteisti palūkanas neprieštarauja, jos yra apskaičiuotos ir su jomis sutinka. Dėl žyminio mokesčio priteisimo nesutinka.
Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti visiškai.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujama direktoriaus A. I., ir advokatas V. P. 2008 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį Nr.AS-44(4.9) (toliau – ir Sutartis) (b.l.6-7), pagal kurią Tarnyba pavedė, o advokatas įsipareigojo pagal Tarnybos sprendimus prireikus teikti antrinę teisinę pagalbą civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės srityje (Sutarties 1.1 punktas).
2009 m. rugsėjo 14 d. atsakovo sprendimu Nr. SP-3293-(7.2513) ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. SP-3507-(7.2513) pareiškėjas buvo įpareigotas suteikti antrinę teisinę pagalbą I. S. (b.l.29). 2009 m. rugpjūčio 24 d. atsakovo sprendimu Nr. SP-2994-(7.2322) pareiškėjas buvo įpareigotas suteikti antrinę teisinę pagalbą D. D. (b.l.40). Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas remdamasis minėtais sprendimais suteikė klientams antrinės teisinės pagalbos paslaugas civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010, Nr. 2-147-832/2010. Šalys dėl to, kad paslaugos buvo suteiktos, nesiginčija, su tuo sutinka, todėl teismas šių aplinkybių detaliau nenagrinės.
Šalies argumentai
2011 m. balandžio 6 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymus Nr. 312 (b.l.40-41) ir 313 (b.l.29-31), kuriais atsakovo prašė sumokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas 2011 m. balandžio 19 d. priėmė įsakymą Nr. AU-107-(E-05.1) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“, kuriame nurodė, kad advokatas V. P. prašymus išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010, Nr. 2-147-832/2010 pateikė vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje buvo suteikta antrine teisinė pagalba, pabaigos (Civilinėje byloje Nr. 2-121-215/2010 antrinė teisine pagalba baigta teikti 2010-06-16 Mažeikių rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą. Civilinėje byloje Nr. 2-147-832/2010 antrinė teisinė pagalba baigta teikti 2010-03-31 Mažeikių rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą.), todėl vadovaujantis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 (Žin., 2001. Nr. 8-231; 2005. Nr. 54-1857), 31 punktu, atsisakė apmokėti advokatui V. P. 2011 m. balandžio 6 d. gautus prašymus civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010, Nr. 2-147-832/2010 bei grąžino advokatui kartu su prašymu pateiktus dokumentų originalus (b.l.47).
Pareiškėjas pripažįsta, jog prašymus išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010, Nr. 2-147-832/2010 pateikė vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos, tačiau mano, kad tai padarė dėl svarbių priežasčių ir atsakovas neturėjo teisinio pagrindo neišmokėti jam užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Taigi, iš esmės byloje kyla ginčas, ar atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 31 punktą ir teisėtai bei pagrįstai neišmokėjo pareiškėjui 1320 Lt atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog advokato teisinį statusą apibrėžia Advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. LR CK 6.716 1 d. numatyta, jog paslaugų sutartimi viena šalis paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kitos šalies kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio intelektines ar kitas paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ir kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, jog Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. I-4/2009 jau buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su Darbo kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba (DK 1 straipsnio 1 dalis). Darbo teisinių santykių subjektai yra darbuotojas (DK 15 straipsnis) ir darbdavys (DK 16 straipsnis). Darbuotoju laikytinas fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą bei dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (DK 15 straipsnis).
Pažymėtina, jog Advokatūros įstatymo 5 str. numatyta, jog pagrindiniai advokatų veiklos principai yra advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas. Advokatas negali būti pripažintas darbuotoju, jo veikla yra reglamentuota specialaus Advokatūros įstatymo, Civilinio proceso kodekso, o ne Darbo kodekso nuostatomis. Kadangi advokato veikla teikiant teisines paslaugas civilinės sutarties pagrindu nepatenka į Darbo kodekso reglamentavimo sritį, Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas, netaikytinos.
Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties įvykdymo yra svarbus šalių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiškinimo instituto nuostatų (CK 6.193, 6.195 straipsniai), taip pat sudarytą sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.
Pareiškėjas ir atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį Nr. AS-44(4.9) (b.l.6-7). Jos 2.1. punkte numatyta, kad advokatas turi teisę už prireikus teikiamą antrinę teisinę pagalbą ir už Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą gauti Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį. Tuo pačiu Tarnyba turi pareigą mokėti advokatui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir už Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą (3.1.1. p.).
Taigi, kaip matyti iš Sutarties, šalys sutarė, jog paslaugų kainą nustatys Vyriausybė. Kitų su darbo užmokesčio dydžiu ar jo mokėjimu (nemokėjimu) susijusių klausimų šalys Sutartimi neaptarė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtino Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles. Šio ginčo išsprendimui aktualu taikyti jų redakciją, galiojusią nuo 2009-01-01 iki 2011-05-01, kadangi ginčijamas atsakovo įsakymas priimtas 2011 m. balandžio 19 d.
Tiek minėtų Taisyklių 31 p., tiek tarp šalių sudarytos Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties 2.2.13. p. numato advokato pareigą, jog advokatas prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, už Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą ir dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą, tarnybai privalo pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos, tačiau konkrečių pasekmių (atsakomybės) dėl pareigos nevykdymo nereglamentuoja.
Kolegijos nuomone, tai reiškia, jog šalys Sutartimi aiškiai nesusitarė dėl sąlygos, jog Tarnyba advokatui nesumokės užmokesčio, jei jis laiku nepateiks prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos. LR CK 6.720 straipsnio, reglamentuojančio Paslaugų kainą ir apmokėjimą, 3 d. nurodo, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas civilinėse bylose Nr. 2-121-215/2010, Nr. 2-147-832/2010 I. S. ir D. D. suteikė antrinę teisinę pagalbą, tai yra suteikė Sutartimi sutartas paslaugas, dėl to pareiškėjui privalo būti sumokėtas užmokestis.
Teismas pažymi, jog nevertins atsakovo argumentų, kad Vyriausybė turėdama įstatymu suteiktus įgaliojimus ir siekdama efektyviai apskaičiuoti advokatų užmokestį bei pagal patirtas išlaidas tinkamai suplanuoti kitų metų būtinus asignavimus antrinei teisinei pagalbai pagrįstai reglamentavo 6 mėnesių terminą pateikti prašymą gauti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės Žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės Žinios, 2000, Nr. 85-2566) 3 str. 2 d. numato, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 straipsnis). Vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas. LR CK 6.38 str. d. 3. nustato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).
LR CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi visos sutarties šalys, jos turi padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu.
Kaip pripažįsta ir pats pareiškėjas, jis netinkamai įvykdė Sutartyje bei Taisyklėse nustatytą pareigą, jog advokatas prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, už Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą ir dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą, tarnybai privalo pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos. Tačiau dėl šios pareigos nevykdymo pareiškėjui negali kilti sutartinė atsakomybė, nes kita sutarties šalis, tai yra atsakovas, dėl to nepatyrė nuostolių ar netesybų (LR CK 6.256 str.). Atsakomybės, jog dėl šios pareigos nevykdymo advokatui gali būti nemokamas ar mažinamas užmokestis, nenumato ir Taisyklės ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 30-827; Valstybės žinios, 2005, Nr. 18-572) bei LR CK XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ Pirmasis skirsnis „Bendrosios nuostatos“.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo skundžiamas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. AU-107-(E-05.1) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjui priteistinas 1320 Lt užmokestis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1320 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2011 m. gegužės 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas teismo prašo iš atsakovo priteisti 96,79 Lt palūkanų už piniginės prievolės nevykdymą. Su pareiškėjo prašymu atsakovas sutinka. Teismas pažymi, jog byloje esanti Pažyma apie advokatui V. P. išmokėtas išmokas per 2010-2011 metus (b.l.57) įrodo, jog atsakovas įvairiais laikotarpiais praleisdavo sutarties įvykdymo terminus, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 96,79 Lt palūkanų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (44 str. 2 d.). Šis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 100 Lt žyminį mokestį tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. AU-107-(E-05.1) „Dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo“. Iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiškėjui V. P. priteisti 1320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanos nuo 1320 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2011 m. gegužės 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiškėjui V. P. priteisti 96,79 Lt (devyniasdešimt šešis litus septyniasdešimt devynis centus) palūkanų.
Iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiškėjui V. P. priteisti 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.