Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-01-13 · Civilinė byla Nr. 2-27-672/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-20Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-13Telšių apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
2-27-672/2014
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01061-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Ieškovas
M. G.
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-27-672/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01061-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 14.1.; 14.4.; 14.5.; 99.3; 113. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 13 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovo M. G. įgaliotam asmeniui K. V., ieškovo atstovui advokatui J. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovo M. G. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką ir delspinigių už pavėluotą išmokėti darbo užmokestį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 315,80 Lt delspinigių už pavėluotą jam išmokėti darbo užmokestį, vidutinį darbo dienos užmokestį už kiekvieną praleistą dieną, bendra suma 6165,58 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti atsakovo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 95 straipsnyje numatytą baudą, 50 procentų jos priteisiant ieškovo naudai, priteistos baudos dalį laikant minimaliais ieškovo patirtais nuostoliais dėl proceso vilkinimo. Ieškinyje nurodoma, kad M. G. nuo 2003 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. dirbo atsakovo įmonėje dailide pagal neterminuotą darbo sutartį. Kadangi nuo 2013 m. kovo mėnesio darbdavys pradėjo nebemokėti atlyginimo, jis 2013 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, tą pačią dieną buvo atleistas iš darbo. Darbdavys atleidimo dieną su ieškovu neatsiskaitė, nepadarė įrašo darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą, neišdavė ieškovui pažymų apie jam priklausantį galutinį atsiskaitymą.

Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliotas asmuo K. V. nurodė, kad ieškinį palaiko, mano, kad jame nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškinį ir priedai – rašytiniai dokumentai, nepaneigia aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą. Paaiškino, jog norėtų atkreipti dėmesį į atsakovo elgesį ne vien bylos nagrinėjimo metu. Pateikta pažyma, kad įsiskolinimas iki ieškovo atleidimo buvo jau už tris mėnesius – kovą, balandį, gegužę, todėl tuo metu jau egzistavo pagrindas darbo sutarties nutraukimui pagal Darbo kodekso 128 straipsnį. Nežinodamas teisinio reglamentavimo, darbuotojas kreipėsi kad būtų atleistas iš darbo. Šiuo atveju darbdavys nemokėjo atlyginimo tris mėnesius, o darbuotojas atleistas neišmokant jam išeitinių išmokų, neatsiskaitant atleidimo dieną. Darbdavys šią aplinkybę pripažįsta, todėl papildomai kažko įrodinėti nėra pagrindo. Atsakovas ginčija delspinigių dydį nors iš esmės pripažįsta, kad jie turi būti skaičiuojami. Todėl šio reikalavimo pagrįstumą turėtų išspręsti teismas. Iš atsakovo pateiktos pažymos ieškovas susidarė nuomonę, kad vidutinio darbo užmokesčio dydis ieškovui buvo 75,19 Lt, jis ir sudaro pagrindinę ieškinio reikalavimo dalį. Mano, kad yra pagrindai taikyti CPK 95 str., kadangi atsakovas elgėsi, kad byla greitai ir operatyviai nebūtų išnagrinėta. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovo nuostoliai yra akivaizdūs, mano, kad 50 procentų skirtos baudos kompensuotų minimalius ieškovo turėtus nuostolius, tuo labiau kad ne dėl teismo kaltės užtruko bylos nagrinėjimas. Tai yra svarbu, kadangi tai yra susieta su atlygiu ir žmogaus gyvenimu. Jis tris mėnesius iki atleidimo negavo atlyginimo ir dabar laukia, kol bus išnagrinėta byla. Todėl teismo prašo taikyti CPK 95 str. nuostatas, parenkant sankciją minėto straipsnio ribose. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinis atsakovo nesutikimas buvo ne dėl ieškinio reikalavimų, o tai, kad atsakovui yra susidariusi sunki materialinė padėtis. Tačiau teismui įpareigojus tai įrodyti, atsakovas to nepadarė. Procesas numato ir pripažįsta, kad darbuotojas yra silpnoji pusė, jo interesai turėtų būti apginti. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į ieškovo įgalioto asmens nurodytas aplinkybes, motyvus, išdėstytus ieškinyje.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta. Iš atsakovo negauta prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme atsakovo atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį negauta. Atsakovas prašė pratęsti terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį (110 b.l.). Teismas, atsakovo prašymo netenkino. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi yra nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovas nurodė, kad ieškovas M. G. ir atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) 2003-05-16 sudarė neterminuotą Darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) dailidės pareigoms, mokant 430 Lt darbo užmokestį. 2008-05-30 įsakymu M. G. nustatytas 1500 Lt mėnesinis atlyginimas. M. G. 2013-05-29 padavė prašymą darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo, tą pačią dieną sutartis buvo nutraukta. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, kad atlyginimas nebuvo jam mokamas nuo 2013 m. kovo mėnesio. Atlyginimas ieškovui nebuvo sumokėtas už 2013 m. kovo mėnesį, kai turėjo būti sumokėta 2013-04-15 (pagal darbo sutartį). Atsakovas nurodo, kad jis 2013-06-28 ieškovui sumokėjo 1000 Lt, o 2013-08-19 - 4319,59 Lt, iš viso 5319,59 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nepagrįsti ieškovo skaičiavimai dėl delspinigių paskaičiavimo, t. y. nurodė, kad remiantis DK nuostatomis ir Aukščiausio Teismo praktika, delspinigiai yra skaičiuojami ir išmokami darbuotojui už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą iki darbo santykiai dar nepasibaigę, po atleidimo iš darbo dienos bet koks jų skaičiavimas yra nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju, M. G. 2013-05-29 išėjus iš darbo, t. y. pasibaigus darbo santykiams, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas ir už 2013 m. gegužės mėnesį delspinigiai nebeskaičiuojami. Atsakovo paskaičiavimu, priskaičiuotų M. G. delspinigių dydis būtų 36,35 Lt. Be to, atsakovas nurodo, kad vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas ne už visas kalendorines dienas, bet už visas darbo dienas per uždelstą laikotarpį, t. y. atsakovo paskaičiavimu, tai būtų 55 darbo dienos ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti būtų 2973,30 Lt. Tačiau atsakovas nurodo, kad atsakovas neturi galimybės sumokėti ieškovui šią priskaičiuotą sumą, kadangi bendrovėje yra susidariusi sunki finansinė padėtis – įmonė dirba nuostolingai, turi nesumokėtų skolų tiekėjams, neturi pakankamų lėšų banko sąskaitose. Prašo teismo atsižvelgti į DK 2, 35 str. įtvirtintus darbo teisės principus. Prašo atmesti visus ieškovo reikalavimus (24-67 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas M. G. 2003 m. gegužės 16 d. su atsakovu UAB (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 53. Ieškovas priimtas dailidės (pareigos vėliau keitėsi) darbui, atlikus darbo sutarties pakeitimą, nuo 2009 m. gegužės 30 d. pakeitus darbo sutarties 3 punktą, ieškovui nustatytas darbo už mokestis – 1500 Lt per mėnesį (5-7, 32-35 b. l.). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2013 m. gegužės mėnesį matyti, kad M. G. atsakovo įmonėje dirbo iki 2013 m. gegužės 29 d. (60 b. l.), 20 dienų, 160 val., balandžio mėnesį – 19 dienų, 151 val., kovo mėnesį – 20 dienų, 160 val. (61, 62 b. l.). Pagal UAB (duomenys neskelbtini) vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą, atsakovo vidutinis darbo dienos uždarbis – 75,19 Lt (63 b. l.). Iš atsakovo įmonės banko sąskaitos išrašo nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. matyti, kad M. G. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. dalimis išmokėtas darbo užmokestis už 2012 m. spalio, gruodžio mėnesius, 2013 m. sausio ir vasario mėnesius (64 b. l.). Iš 2013 m. birželio 28 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų pajamų orderių matyti, kad M. G. darbo užmokesčiui išduota atitinkamai 1000 Lt ir 4319,59 Lt sumos (65, 66 b. l.). 2013 m. gegužės 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu M. G. atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį nuo 2013 m. gegužės 19 d. (67 b. l.). kompensacija už M. G. nepanaudotas atostogas sudaro 2579,02 Lt (98 b. l.). Pažymoje apie ieškovo darbo užmokestį nurodoma, kad už 2013 m. vasario mėnesį ieškovui išmokėtas 1247,27 Lt darbo užmokestis, už kovo mėnesį – 1189,50 Lt, už balandžio mėnesį – 1133,67 Lt (99 b. l.).

Dėl delspinigių už pavėluotą išmokėti darbo užmokestį

DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių dydį, mokėjimo sąlygas reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai; delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną; Nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai; po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas šalių darbo sutartyje nustatytu laiku neišmokėjo ieškovui 1189,50 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. kovo mėnesį ir 1133,67 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. balandžio mėnesį. Pagal šalių darbo sutarties 3 punktą (pakeistą 2004 m. spalio 1 d.), avansas išmokamas einamojo mėnesio 25 d., alga – kito mėnesio 15 d. (34 b. l.), todėl atsakovas 1189,50 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. kovo mėnesį ieškovui turėjo išmokėti ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 15 d. Šios sumos neišmokėjus, 2013 m. balandžio 23 d. nuo jos turi būti pradedami skaičiuoti delspinigiai. 1133,67 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. balandžio mėnesį atsakovas ieškovui turėjo sumokėti ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 15 d., todėl šios sumos nustatytu laiku nesumokėjus, 2013 m. gegužės 23 d. turi būti pradedami nuo jos skaičiuoti delspinigiai. Delspinigių dydis – 0,07 procento (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. A1-25). Byloje nustačius, kad ieškovas buvo atleistas 2013 m. gegužės 29 d., darytina išvada, kad delspinigiai už 2013 m. balandžio 23 d. – 2013 m. gegužės 29 d. laikotarpį yra 30,81 Lt (0,07 proc. x 37 d. x 1189,50 Lt); už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. – 5,55 Lt (0,07 proc. x 7 d. x 1133,67 Lt). Iš viso 36,36 Lt delspinigių.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

Vadovaujantis DK 141 straipsniu darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su ieškovu jos atleidimo iš darbo dieną – 2013 m. gegužės 29 d. Nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2013 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dėl neatsiskaitymo fakto byloje ginčo nekilo. Abi šalys ir bylos duomenys patvirtina, kad 5319,59 Lt sumą darbdavys, t. y. atsakovas, ieškovui sumokėjo dalimis 2013 m. birželio 28 d. (1000 Lt) ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. (4319,59 Lt).

Faktiniai bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti būtų ieškovo kaltės. Ieškovui jo atleidimo iš darbo dieną neišmokėta darbo užmokesčio suma didesnė už jo vieno mėnesio darbo užmokestį, kuris pagal šalių darbo sutartį buvo 1500 Lt. Taigi, išmokos pagal DK 141 straipsnio 3 dalį dydis apskaičiuotinas ieškovo vidutinį darbo užmokestį dauginant iš uždelsimo atsiskaityti laiko.

Pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas (6.2 punktą) ir byloje pateiktus duomenis apie ieškovui apskaičiuotą darbo užmokestį (63 b. l.) ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 75,19 Lt. Atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2013 m. gegužės 30 d., truko iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., t.y . 81 kalendorinę dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų pasekmių už darbo pareigų pažeidimą pagrindinė funkcija yra kompensuojamoji, t. y. šioje normoje įtvirtintas kompensuojamasis mechanizmas, įgalinantis kompensuoti darbuotojui neišmokėtus darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; be to, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti, bei tam tikra sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju ne visiškai atsiskaito atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Pagal minėtos teisės normos nuostatas darbuotojas turi teisę reikalauti priteisti jam tokio dydžio darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kokį jis gaudavo iki darbo santykių nutraukimo ir būtų gavęs, jeigu darbo sutartis nebūtų pasibaigusi. Todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką nustatytinas remiantis vienos darbo dienos užmokesčiu skaičiuojant tik darbo, o ne visas kalendorines dienas per uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Vidutinio darbo dienos užmokesčio priteisimas už visas kalendorines dienas reikštų nepagrįstą praturtėjimą darbdavio sąskaita ir proporcingumo bei darbo teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principų pažeidimą. Taigi, šioje byloje pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis yra 4135,45 Lt (55 d. d. (2 d. d. gegužės mėn., 19 d. d. birželio mėn., 23 d. d. liepos mėnesį, 11 d. d. rugpjūčio mėn.) x 75,19 Lt), ši suma priteistina ieškovui kaip vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Esant aplinkybėms, kai DK 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškovui priteistina kompensacija už uždelsimo laiką, pirmasis ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už tą laiką, kai ieškovui paskaičiuota kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką, laikytinas nepagristu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas tenkindamas darbuotojo reikalavimus, teismo sprendime nurodo priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaityti privalomi į valstybės biudžetą mokėti mokesčiai. Vykdant teismo sprendimą, privalomus mokėti mokesčius apskaičiuoja ir išskaito darbdavys.

Dėl CPK 95 straipsnio taikymo

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo taikyti atsakovo atžvilgiu CPK 95 str. nuostatas, parenkant sankciją minėto straipsnio ribose. Nurodo, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas, kad byla būtų greitai ir operatyviai išnagrinėta. Ieškovo atstovas nurodo, kad ieškovo nuostoliai yra akivaizdūs ir mano, kad 50 procentų skirtos baudos kompensuotų minimalius ieškovo turėtus nuostolius, nes ieškovas tris mėnesius negavo atlyginimo.

Ieškovo atstovas nemotyvavo savo prašymo, kokiu būdu atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2010). Atsakovas iš esmės vykdė teismo įpareigojimus pateikti nurodytus dokumentus, teismui nebuvo pateikta tik įmonės kreditorių ir debitorių sąrašo, laikydamas, kad ši informacija yra konfidenciali. Ir nors teismui nepateikė reikalaujamos detalios ir išsamios pažymos apie M. G. vidutinį mėnesinį atlyginimą, teismas mano, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas bei skirti baudą. Todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus netenkintinas, kadangi teismui pateikta ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas (12 b. l.), sąskaita išankstiniam apmokėjimui (9 b.l.), nėra pagrindas konstatuoti, jo ieškovas minėtuose dokumentuose nurodytų dydžių išlaidas faktiškai patyrė, t. y. kad ieškovas tokią sumą už paslaugas sumokėjo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (64 proc.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (už ieškovo reikalavimą dėl 6481,38 Lt sumos priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – 192 Lt), dalis, sudaranti 122,80 Lt. Taip pat dalis teismo patirtų pašto išlaidų (1 b. l.), sudaranti 11,61 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4135,45 Lt (keturių tūkstančių šimto trisdešimt penkių litų 45 ct) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2013 m. rugpjūčio 19 d.

Priteisti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 36,36 Lt (trisdešimt šešių litų 36 ct) delspinigius už pavėluotą išmokėti darbo užmokestį.

Priteisti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškovo M. G. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 122,80 Lt (vieną šimtą dvidešimt du litus 80 ct) žyminio mokesčio ir 11,61 Lt (vienuolika litų 61 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė