Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų septynioms dienoms, pirmuosius ketverius metus atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį - pataisos namuose.

Iš nuteistojo D. D. nukentėjusiajai J. V. Priteista 5 000 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu N. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinis skundas dėl N. A. išteisinimo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 3 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 11 val. 15 min. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio trečio aukšto gyvenamojoje patalpoje Nr. XX, tarpusavio ginčo su A. J. metu tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumštimi A. J. į veido sritį bei tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį su elektriniu virduliu į galvos sritį, tuo padarė muštinę žaizdą ir nubrozdinimus kairio skruosto srityje, muštinę žaizdą bei nubrozdinimus galvos kairės pusės plaukuotoje dalyje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą tarp galvos smegenų smilkininių skilčių pamatinio paviršiaus ir galvos smegenų kietojo dangalo, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų šoninius skilvelius, dėl ko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų šoninius skilvelius A. J. 2010 m. vasario 3 d. apie 11 val. 15 min. – 11 val. 20 min. mirė.

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nukentėjusiajai J. V. neteisingai priteisto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. D. D. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos ir dėl to teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 20 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą ir daiktinius įrodymus, specialistų išvadas vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis D. D. prašo jam skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti J. V. priteistą turtinę ir neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam D. D. pagrįstai paskyrė BK 129 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra didesnė už įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), dėl to kilo neatitaisomi padariniai bei į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. būdamas nepilnamečiu anksčiau teistas dėl dviejų žmonių tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, vėliau lygtinio paleidimo metu vėl nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau teistumui neišnykus vėl padarė labai sunkų nusikaltimą - tyčinį nužudymą bausmės atlikimo vietoje. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis D. D. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai nesigaili, todėl apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu parašė prisipažinimą dėl fizinio smurto vartojimo prieš A. J., tačiau sunkiai sužaloti ar nužudyti jo nenorėjo ir nesiekė, dėl to labai gailisi ir pergyvena (3 t., 18 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad D. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs, nuteistasis juos keitė, siekdamas juos pritaikyti prie faktinių bylos aplinkybių, taip norėdamas sušvelninti atsakomybę. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po suduotų smūgių A. J., nuteistasis neskubėjo kviesti medicinos pagalbos ir apie tai pranešti įkalinimo įstaigos pareigūnams, tačiau kitam nuteistajam J. G. liepė išmesti maišelį su virduliu, kurį pavartojo smurtaudamas prieš nukentėjusįjį. Akivaizdu, kad nuteistasis D. D. nors iš dalies prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau toks prisipažinimas nėra ir negali būti laikomas nuoširdžiu. Todėl pirmosios instancijos teismas D. D. tai pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės įrodo, kad D. D. linkęs daryti nusikalstamas veikas, tačiau išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, o toliau piktybiškai ignoruoja visuomenėje priimtas normalaus bendravimo taisykles. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakteristikos matyti, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo D. D. buvo skirti du papeikimai ir du paskatinimai, o po šios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo skirtos šešios drausminės nuobaudos, kurios yra galiojančios (t. 3, 87-88 b. l.). Pažymėtina tai, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti kaltininko asmenybę tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos. Kaip jau minėta aukščiau, po nusikalstamos veikos padarymo (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija D. D. skyrė net šešias drausmines nuobaudas, jis buvo perkeltas į drausmės grupę (3 t., 87-88 b. l.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, kaltės formą, visas kitas svarbias bylos aplinkybes tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), D. D. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir neprieštarauja baudžiamojo įstatymo reikalavimams, todėl nėra aiškiai per griežta. Aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija byloje nenustatė, o nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat jokių įtikinamų argumentų nenurodė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. D. anksčiau teistas už nužudymą, kitų tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl yra labai pavojingas visuomenei. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė pirmuosius ketverius metus laisvo atėmimo bausmę atlikti kalėjime.

Apeliantas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas nukentėjusiajai J. V. priteisė 50 000 Lt neturtinei ir 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti nepagrįstai. Apeliantas mano, kad priteista neturtinė ir turtinė žala yra per didelė, nes prokuroras, gindamas nukentėjusiosios interesus, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo argumentais sutinka iš dalies.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajai J. V. Apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad nukentėjusiajai J. V. padaryta neturtinė žala kilo dėl nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui (sūnui). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nužudytasis A. J. nors ir deklaravo gyvenamąją vietą kartu su motina J. V., tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys tamprius jų santykius, ar nužudytasis A. J. materialiai rūpinosi motina, t. y. nukentėjusiąja, nes jis kelis kartus teistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Iš apeliacinio proceso metu paskelbtų J. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji su sūnumi A. J. bendravo laiškais, ji siųsdavo jam pinigų smulkioms išlaidoms, dėl sūnaus mirties, būdama garbaus amžiaus, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, dėl to pablogėjo jos sveikata (2 t., 4-5 b. l). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad dėl to nukentėjusiajai pablogėjo sveikata. Iš apeliaciniame teisme gauto išrašo iš medicinos dokumentų matyti, kad J. V. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Byloje taip pat nėra įtikinamų duomenų, kad nukentėjusioji palaikė artimus ryšius su A. J. arba sūnus ją išlaikė, kadangi pastarasis ne kartą buvo teistas ir atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Priešingai, iš paskelbtų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji sūnui siusdavo pinigų į laisvės atėmimo vietą smulkioms išlaidoms. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis sumažinamas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. D. neturi turto, kuris gali būti nukreiptas civilinio ieškinio atlyginimui, tačiau nuteistasis yra jauno amžiaus, todėl turės visas galimybes dirbti ir jį atlyginti ateityje. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš nuteistojo D. D. priteista neturtinė žala nukentėjusiajai J. V. sumažinama iki 40 000 Lt dydžio

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų J. V. padarytos turtinės žalos dydį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilkaviškio rajono apylinkės vyr. prokuroro pavaduotojas gindamas viešąjį interesą pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (2 t., 8-9 b. l.). Iš paskelbtų nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad sūnaus laidotuvėms išleido 11 000 Lt, todėl pardavė sodo namelį, tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi (2 t., 4-5, 10-12 b. l.). Pažymėtina, kaip ir reikalaujama įstatyme, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą išsprendė civiliniame ieškinyje keliamą turtinės žalos atlyginimo klausimą, priteisdamas dalį prašomos turtinės žalos, t. y. 5 000 Lt. Iš tikrųjų, tai, kad J. V. turėjo išlaidų, susijusių su žuvusio sūnaus (A. J.) laidotuvėmis iš dalies patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog nukentėjusioji pardavė sodo namelį (2 t., 10-13 b.l.). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusiajai taip pat turėjo būti išmokėta laidojimo pašalpa. Be to, byloje nėra ir nukentėjusioji teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl išlaidų sūnaus laidotuvėms. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi realią gyvenimišką situaciją, sutinka, kad J. V. turėjo išlaidų, susijusių su sūnaus laidotuvėmis, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, priteistas civilinis ieškinys turtinei žalai sumažinamas iki 3 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

iš D. D. priteistą J. V. 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt, o 5 000 (penkių tūkstančių) Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 3 000 (trijų tūkstančių) Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.