Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-977-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-06-04
Bylos Nr.
2S-977-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Neringa Venckienė
Atsakovas
I. Č.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-977-390/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Plučas Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. Č. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė atsakovei ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalinimo ir kitų reikalavimų. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės - atsakovės elgesio ir neištikimybės. Ieškovas rašytiniu pareiškimu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones– nustatyti laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį D. Č. tvarką, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti nepagrįstai pažeisti ieškovo ir nepilnamečio vaiko interesai, kadangi atsakovė neleidžia ieškovui matytis ir bendrauti su nepilnamete dukterimi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė ieškovui V. Č. laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį D. Č. tvarką, nustatant, kad:

Ieškovas V. Č. turi teisę ir pareigą paimti dukrą D. Č. iš atsakovės I. Č. gyvenamosios vietos ketvirtadienį ir šeštadienį, arba bet kurias dvi savaitės dienas iš eilės, prieš tai ne vėliau kaip likus vienai parai iš anksto įspėjęs atsakovę, ne anksčiau kaip 9 val. ryto ir parvesti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val. Jei vaiką ieškovas paima dviem dienoms iš eilės prieš tai iš anksto įspėjęs atsakovę, ieškovas turi teisės neparvesti vaiko kas vakarą iki 19 val.Bendravimo su vaiku tvarka per šventes nustatytina sekančiai: per ieškovo V. Č. gimtadienį rugpjūčio 13 d. ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukterimi nuo rugpjūčio 12 d. 9 val. ryto iki rugpjūčio 14 d. 19 val. vakaro nepriklausomai nuo to, kokia savaitės diena yra; per dukters gimtadienį rugpjūčio 8 d. ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje, bendravimo trukmės tą dieną neapribojant laiku; per sūnaus M. Č. gimtadienį rugsėjo 6 d. ieškovas turi teisę ir pareigą paimti dukterį nuo 9 val. ryto ir bendrauti su dukterimi iki 21 val. vakaro nepriklausomai nuo to, kokia savaitės diena yra; per Kalėdas nuo gruodžio 23 d. 9 val. ryto ieškovas turi teisę ir pareigą paimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja iki 25 d. 19 val. vakaro;Ieškovas V. Č. turi teisę ir pareigą pasiimti D. Č. atostogų ir atostogauti kartu su dukra Lietuvoje ar užsienyje ieškovo V. Č. kasmetinių atostogų metu 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iš eilės, neparveždamas vaiko į atsakovės gyvenamąją vietą. Apie dukros D. Č. pasiėmimo atostogoms datą, laiką, pasiėmimo trukmę bei dukters atostogavimo vietą, ieškovas V. Č. privalo raštu registruotu paštu iš anksto informuoti atsakovę I. Č. likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki dukters pasiėmimo atostogoms dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ieškovo prašymą nustatyti laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį D. Č. tvarką tenkintino iš dalies, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Prašymą tenkino iš dalies, kadangi ieškovo pareiškime suformuluotas pirmasis reikalavimas yra abstraktus ir teismo nuomone nepagrįstai išplėstas. Kadangi atsakovė taip pat turi teisę į išankstinį savo laiko planavimą, tame tarpe ir bendravimo su vaiku laiko išankstinį planavimą, taikant laikinąją apsaugos priemonę nurodė, kad bendrauti su dukra nurodytu laiku yra ne tik ieškovo teisė, bet ir pareiga.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė I. Č. prašo:

1) Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimais esmės;

2) Nustatyti tokią V. Č. laikinojo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrą D. Č. bendravimo tvarką:

• Iki dukrai D. sueis 5 metukai - V. Č. turi teisę atvykti į dukros gyvenamąją vietą, vienas arba su sūnumi Modestu, ir bendrauti su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 20 val.; Kasmetinių švenčių dienomis, per dukros D. ir sūnaus M. gimtadienius, iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 2 dienas) suderinus susitikimo laiką, dukrai D. išreiškus norą, V. Č. turi teisę atvykti į dukros gyvenamąją vietą ir su ja bendrauti 2 valandas arba dalyvauti dukros gimtadienyje, kur jis bebūtų švenčiamas.

• Dukrai D. sulaukus 5 metų iki 7 metų - V. Č. turi teisę atvykti į dukros gyvenamąją vietą, vienas arba su sūnumi M., ir bendrauti su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 20 val.; V. Č. turi teisę pasiimti dukrą D. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį nuo 9 val., bei parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Kasmetinių švenčių dienomis, per savo paties bei dukros D. ir sūnaus M. gimtadienius, iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 4 dienas) suderinus susitikimo laiką, dukrai D. išreiškus norą, V. Č. turi teisę bendrauti su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos suderintu laiku ir parveždamas dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą, jeigu nebus susitarta kitaip.

• Dukrai D. sulaukus 7 metų - V. Č. turi teisę pasiimti dukrą D. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo 9 val. šeštadienį ir parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Kasmetinių švenčių dienomis, per savo paties bei dukros D. ir sūnaus M. gimtadienius, iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 4 dienas) suderinus susitikimo laiką, dukrai D. išreiškus norą. V. Č. turi teisę bendrauti su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos suderintu laiku ir parveždamas dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą, jeigu nebus susitarta kitaip. Kasmetinių atostogų dienomis, iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 4 dienas) suderinus laikotarpį, dukrai D. išreiškus norą, V. Č. turi teisę pasiimti dukrą D.10 dienų.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į tai, kad D. Č. tėra 3,5 metukų mergaitė, kuri yra labiau prisirišusi prie mamos, kadangi tėvas, net ir gyvendamas šeimoje mažai bendravo su vaikais, o ypač su mažamete dukrele. Ieškovui 2007-08-03 palikus šeimą, jis net nepasidomėjo dukrele, retkarčiais tik pasiteiraudavo apie sūnų M., neteikė materialinio išlaikymo vaikams. D., niekada ilgiau nei valandai nebuvusi kartu su tėvu, jo bijo, nes atsimena, kad jos tėtis mušė mamą, dukra taip pat matė ir girdėjo kaip atvažiavęs į namus tėtis šaukia, barasi, išima miegamojo duris, atsimena kaip du kartus rado visus indus bei kitus daiktus ir įrankius iš virtuvės suneštus į jos kambarį ir suverstus ant grindų, o dėl atjungtos elektros nebuvo galima išsivirti vakarienės. Net ir šiuo metu ieškovas nesistengia gražiai elgtis prie dukros, nesistengia valdytis, nešaukti ir negąsdinti 3,5 metukų dukrytės, netgi atvirkščiai – įėjęs į kambarį agresyviai pareiškia, kad dabar dukra turėsianti važiuoti su juo, o dukrai atsisakius su juo važiuoti, iš pradžių bando pažadėti kur ją nuvešiąs, ką nupirksiąs ir panašiai, o vėliau neišlaiko ir pradeda šaukti ant atsakovės, jog vis tiek ji privalėsianti „supakuoti“ ir duoti dukrą jam. Ieškovas, pateikdamas prašymą, jog dukra praleistų su ieškovu visas šventes, o per dukros gimtadienį jis turėtų teisę atvykti į atsakovės gyvenamąja vietą ir joje praleistų tiek laiko, kiek jis pats nori, tik siekė dar kartą parodyti, jog jo norai ir interesai, jo teisės ir poreikiai, yra aukščiau už visų kitų teises, norus ir poreikius, netgi už jo paties vaikų. Kauno miesto apylinkės teismas, neatsižvelgdamas į kito iš tėvų interesus, priėmė visiškai nepagrįstą nutartį, kuria taip pat neatsižvelgdamas į tiek vaiko amžių, tiek į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei informaciją, ir suteikdamas išskirtines teises tėvui bendrauti su mažamete dukra, tuo pačiu visiškai nepagrįstai apribojo atsakovės, kaip vaiko motinos teises dėl bendravimo bei auklėjimo. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius rašytiniu įrodymus dėl V. Č. pozicijos auklėjant sūnų M., o taip pat į tai, jog šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl sveikatos sužalojimo, ir nepagrįstai nustatė ieškovo prašomą maksimalią bendravimo su dukra tvarką. Apeliantė teigia niekada netrukdžiusi ieškovui bendrauti su dukra, tačiau jis pats su dukra bendrauti, kartu žaisti, piešti ar kitaip skirti dėmesį tik dukrai, nesiekė ir nenorėjo. Ieškovui yra svarbu ne bendrauti su pačia dukrele, o tiesiog siekiant atsakovę „pastatyti į vietą“ paimti mergaitę iš namų ir nuvežti kažkur, kur mergaitė būtų palikta V. Č. draugės dukrų ar kitų asmenų priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, kad dukrai šiuo metų tėra 3,5 metukų, mergaitė jau daugiau nei 1,5 metų negyvena kartu su tėvu ir matydavo bei mato jį itin retai, ir nuo tėvo yra atpratusi, bei į tai, kad ieškovas dažnai elgiasi neadekvačiai ir labai agresyviai, nustatytina apeliantės siūloma bendravimo su dukra tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. Č. prašo Kauno miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu bei prašoma nustatyti ieškovo matymosi ir bendravimo su vaiku tvarka nesutinka. Teigia, kad atskiruoju skundu atsakovė reikalauja iš esmės apriboti matymosi su vaiku tvarką iki 4 valandų per savaitę – po dvi valandas darbo dienas vakarais. Tačiau nepateikia jokių įrodymų ar aplinkybių, kurie patvirtintų, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsakovė neįrodo ir to, kad ieškovo matymosi su vaiku laiką, vietą ir sąlygas reikia riboti dėl to, kad vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams, vaiko normaliam vystymuisi ir psichinei – emocinei raidai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „maksimalus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CPK 3.175 str. 2 d.) reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromo apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti“. Teismas taip pat yra nurodęs, kad ribojimas bendrauti su vaiku ir minimalaus bendravimo nustatymas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais (LAT 2003-12-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1176/2003). Visas atsakovės skundas remiasi tuo, kad skundžiama nutartis neatitinka atsakovės interesų ir, kad būtent matymosi su D. laikas neatitinka ne vaiko poreikių, o pačios atsakovės noro apriboti ieškovo matymosi su dukterimi. Atsakovė nurodo, kad D. yra labiau prisirišusi prie atsakovės, o ieškovas su vaiku nebendrauja. Tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu klausimas, kuriam būtų aktualu prie kurio iš tėvų vaikas labiau prisirišęs. Yra sprendžiama tik tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su ieškovu ir, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau šios vaiko ir ieškovo teisės yra pažeidžiamos. Be to, toks ieškovės argumentas būtent įpareigoja sudaryti sąlygas ieškovui kuo daugiau (maksimaliai) bendrauti su dukterimi, kaip tą numato LR CK 3.156 str. ir CK 3.175 str. 2 d, kad nebūtų prarasti šeimos ryšiai. Tuo tarpu argumentai, kad ieškovas nebendrauja su vaikais ir jais nesirūpina yra visiškai be pagrindo. Ieškovas pateikė prašymą nustatyti matymosi ir bendravimo su vaiku tvarką, nes atsakovė nepalieka ieškovo vieno pabendrauti su dukterimi, ir ieškovui atvykus, užsirakina su dukterimi miegamajame. Net ir teismui priėmus nutartį dėl matymosi tvarkos nustatymo, teismo nustatytomis dienomis, atsakovė matytis su vaiku neleidžia. Atskirąjame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovas nuteikinėja sūnų prieš atsakovę, parodo, kad atsakovė kerštauja ieškovui, pasinaudodama matymosi su dukra galimybėmis. Atsakovė taip pat teigia, kad dukrelė bijo tėčio, tačiau nurodytos aplinkybės nėra patvirtinto įrodymais, be to tai ne vaiko nuomonė ar atsiminimai, o atsakovės manipuliavimas vaiku, kad vaikas kuo mažiau bendrautų su ieškovu. Atsakovės nurodyta baudžiamoji byla šiai dienai neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl matymosi su D. tvarkos nustatymo, kadangi joje nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę riboti ieškovo bendravimo su dukterimi laiką. Taip pat nurodo, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka neužtikrina nei vaiko nei ieškovo interesų, yra neįgyvendinama ir nepagrįstai ribojanti ir vaiko ir tėvo teisę bendrauti. Atskiruoju skundu atsakovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, išdiferencijuojant ją skirtingais dukros augimo laikotarpiais, tačiau šiuo atveju yra nustatoma laikina t.y. iki teismo sprendimo priėmimo, bendravimo su dukra tvarka, atsakovės siūlomas bendravimo laikas yra nepagrįstai per trumpas, jis yra minimalus, nesant jokių pagrindų riboti ieškovo, o kartu ir sūnaus M. matymosi ir bendravimo su dukterimi laiką, todėl pažeidžia LR CK 3.156 str. ir CK 3.175 str.2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą ieškovas gali bendrauti su dukterimi tik dukters gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovės gyvenamojoje vietoje ieškovas negali bendrauti su dukterimi, nes ieškovo ir atsakovės santykiai yra labai įtempti ir konfliktiški, o kylantys konfliktai kelia įtampą vaikui. Taip pat nenurodytos kasmetinių švenčių dienos, kuriomis ieškovas gali bendrauti su vaiku, todėl šis neapibrėžtumas sukels daug nesutarimų tarp šalių. Bendravimas galimas tik suderinus laiką iš anksto. Ieškovo įpareigojimas suderinti matymosi laiką su atsakove, atsakovei kategoriškai nesutinkant leisti bendrauti su vaiku bet kokiu laiku, daro matymosi su vaiku tvarką per šventes ir per gimtadienius visiškai neįgyvendinamą. Pagal atsakovės siūlomą tvarką duktė turi pati išreikšti norą bendrauti su ieškovu, tačiau vaikas yra labai mažas (3,5 metukų), savo nuomonės neturi. Nurodo, kad atsakovės prašomos iškviesti liudytojos nėra specialistės D. bendravimo su tėvu klausimais, tai visiškai svetimi žmonės, jos negali nei nustatyti nei paliudyti vaiko poreikių, nei patvirtinti ar paneigti, kad tėvo bendravimas su vaiku neatitinka vaiko interesų. Todėl šių liudytojų kvietimas į posėdį yra netikslingas. Kadangi įstatymas reikalauja užtikrinti maksimalią tėvo su vaiku bendravimo tvarką, todėl šią bylą būtina išspręsti kaip įmanoma greičiau rašytinio proceso tvarka, kad atsakovė būtų įpareigota sudaryti galimybes vaiko tėvui bendrauti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirtąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą būtinu.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalinimo ir kitų reikalavimų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį D. Č. tvarką.

Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 3.170 str. 2, 3 d. ir nustatė ieškovo, kuris gyvena skyrium nuo atsakovės ir šalių nepilnametės dukters, bendravimo su dukra tvarką. Iš byloje pateiktų duomenų, nustatyta, kad ieškovas nori dalyvauti vaikų auklėjime, bendrauti su jais. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių jog ieškovas vartojo prieš vaiką fizinį ar psichinį smurtą, taip pat, kad jo bendravimas su vaiku galėtų būti žalingas jo sveikatai, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui turi būti sudarytos sąlygos matytis, bendrauti su vaiku, netrukdomai dalyvauti jo auklėjime. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką, visiškai nepagrįstai apribojo atsakovės, kaip vaiko motinos teises dėl bendravimo bei auklėjimo. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios ieškovui V. Č. suteikia teisę ir numato pareigą dvi dienas per savaitę pasiimti dukrą; su dukra bendrauti per ieškovo, šalių vaikų M. ir D. gimtadienius; per Kalėdas nuo gruodžio 23 d. 9 val. ryto iki 25 d. 19 val. vakaro; ieškovo kasmetinių atostogų metu - atostogauti kartu su dukra Lietuvoje ar užsienyje 14 kalendorinių dienų iš eilės. Visą kitą laiką dukra bus su atsakove, todėl tokia bendravimo tvarka nepripažintina kaip apribojanti motinos teises dėl bendravimo bei auklėjimo. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus dėl ieškovo pozicijos auklėjant sūnų M.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu, kadangi skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi M. nustatymu, o duomenų, kad ieškovo bendravimas su dukra kenkia dukros interesams, jos normaliam vystymuisi ir psichinei – emocinei raidai, byloje nėra. Atsakovė taip pat nurodo, kad D. yra labiau prisirišusi prie atsakovės, o ieškovas su vaiku nebendrauja. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su vienu iš tėvų yra aktualu prie kurio iš tėvų vaikas labiau prisirišęs, tačiau su šiuo atveju šis klausimas sprendžiamas nebuvo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas yra ne tik sudaryti sąlygas atskirai nuo vaiko gyvenančiam vienam iš tėvų bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, bet ir išsaugoti tėvo ryšį su vaiku. Taigi, šalims nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos - vienintelė priemonė siekiant laikinai, bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku, yra nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Atskiruoju skundu atsakovė taip pat prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką, išdėstant ją skirtingais dukros augimo laikotarpiais: iki dukrai sueis 5 metukai, dukrai sulaukus 5 metų iki 7, dukrai sulaukus 7 metų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei į tai, kad skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nebuvo sprendžiamas iš esmės, atmeta šį prašymą kaip nepagrįstą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai priteikė materialinės bei procesinės teisės normas, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusNeringa Venckienė