- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- eI-6388-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00166-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei, „Lietuvos geležinkeliai“
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams atsakovui A. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, ir Susisiekimo ministerija) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:
1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-581-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. L. (toliau - ir atsakovas, ir A. L.) paveldėtą S. V., nuosavybės teise valdytą 191/383 dalį 0,0383 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ir leisti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
2) nustatyti, kad A. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-578-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą S. V. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą (duomenys neskelbtini) dydis yra 30,42 Eur;
3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-578-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. L. paveldėtą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 3477/6955 dalį 0,6955 ha žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir leisti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;
4) nustatyti, kad A. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-578-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą S. V. (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise valdytą 3477/6955 dalį (duomenys neskelbtini), dydis yra 3 640,48 Eur.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir leidimo atlikti veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.
Be to, teismas, remdamasis byloje pateiktų dokumentų duomenimis, nustatė, kad yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; UAB „Inreal“ parengė 2018 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-04-144K ir 2018 m. gegužės 18 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-04-144KL-1; Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nurodytų atlyginimų sumos, skirtos A. L., pervestos į notaro depozitinę sąskaitą; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019 m. vasario 21 d. priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus Nr. ŽVP-581-(1.18.) ir Nr. ŽVP-578-(1.18.); Susisiekimo ministerija tinkamai informavo A. L. apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, priimtus dokumentus ir jų turinį.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs tai, kad A. L. objektyviais įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo nepareiškė, padarė išvadą, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 3 d. priimta nutartimi: 1) patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-581-(1.18.) „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. L. paveldėtą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 191/383 dalį 0,0383 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) valstybės vardu bei leisti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; 2) patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. akto Nr. ŽVP-578-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. L. paveldėtą (duomenys neskelbtini), valdytą 3477/6955 dalį 0,6955 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės vardu bei leisti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis nustatyta tvarka nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.
Paskirtame teismo posėdyje sprendžiamas Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl atlyginimo dydžio už iš A. L. visuomenės poreikiams paimtas mirusiojo S. V. L. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis nustatymo.
Susisiekimo ministerija pareiškime, pagrįsdama atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtas mirusiojo S. V. L nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis, nurodė, kad iš A. L. visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra miškų ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų; žemės sklypuose Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nėra. Pareiškėja teigė, kad žemės sklypų rinkos vertės buvo nustatytos, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir taikant lyginamąjį metodą; žemės sklypų rinkos vertes nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M., turintis nekilnojamojo turto kvalifikaciją. Susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, tvirtino, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-04-144K ir Nr. 18-04-144KL-1 yra galiojančios, todėl jos laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už iš atsakovo paimamus žemės sklypus.
Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. J., pakartojęs pareiškime išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtas mirusiojo S. V. L nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis nustatymo. Pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-04-144K ir Nr. 18-04-144KL-1 nustatyta tvarka nėra nuginčytos, todėl pagrindo abejoti jose nurodytomis visuomenės poreikiams paimamų mirusiojo S. V. L nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalių vertėmis nėra.
Atsakovui A. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinei žemės tarnybai apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
A. L. atsiliepimo į Susisiekimo ministerijos pareiškimą ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštu reikalavimu dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtas mirusiojo S. V. L nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis nustatymo. Teigė, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių vertinimas atliktas nustatyta tvarka, turto vertinimo ataskaitose nustatytos paimamų žemės sklypų dalių vertės yra teisingos.
Pareiškimo reikalavimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų dalis nustatymo tenkinamas.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų - ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo; už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. 2018 m. gegužės 2 d. parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-04-144K, pagal kurią, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6955/27200 dalies, (duomenys neskelbtini)., rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 19 d.) yra 7 282 Eur. Be to, turto vertintojas R. M. 2018 m. gegužės 18 d. parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-04-144KL-1, pagal kurią, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 383/27200 dalies, projektinis (duomenys neskelbtini)., rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 19 d.) yra 61 Eur.
Išanalizavus Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-04-144K ir Nr. 18-04-144KL-1 pateiktus duomenis, daroma išvada, kad atlyginimų dydžiai už visuomenės poreikiams paimtas mirusiojo S. V. L nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis nustatyti, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo metodą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodiką; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas parengė UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, kurią patvirtina 2004 m. gegužės 10 d. išduotas pažymėjimas Nr. A000327.
Bylos duomenys patvirtina, kad, parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą, Susisiekimo ministerija 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2-9772 „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ pranešė A. L. apie parengtą Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-04-144K, o 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2-9785 „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ – apie parengtą Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-04-144KL-1. Išrašo iš Susisiekimo ministerijos dokumentų valdymo sistemos duomenimis, 2018 m. liepos 26 d. raštas Nr. 2-9772 „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ir 2018 m. liepos 26 d. raštas Nr. 2-9785 „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovui išsiųsti 2018 m. liepos 26 d.
Byloje nėra pateikta duomenų, kad A. L. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikęs skundą dėl UAB „Inreal“ turto vertintojo R. M. parengtų Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų Nr. 18-04-144K ir Nr. 18-04-144KL-1, ar apie šių ataskaitų nuginčijimą teismine tvarka. Atsakovas nepateikė teismui savo iniciatyva parengtų nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų su kitokiais nustatytais atlyginimo už visuomenės poreikiams iš jo paimamų mirusiojo S. V. L nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis dydžiais.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Teismas, nustatęs, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo R. M. parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-04-144K ir Nr. 18-04-144KL-1 nenuginčytos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojančios, jas vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų mirusiojo S. V. L nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad A. L. pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas Nr. 18-04-144K ir Nr. 18-04-144KL-1 nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų mirusiojo S. V. L nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dalis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžiai yra teisingi ir atspindi visuomenės poreikiams paimtos nuosavybės rinkos vertes.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą S. V. L, mirusio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 191/383 dalį 0(duomenys neskelbtini)., dydis yra 30,42 Eur, o atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas S. V. L, mirusio 2(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytas 3477/6955 dalis (duomenys neskelbtini), dydis yra 3 640,48 Eur.
Susisiekimo ministerija pateikė prašymą atlyginti 735,07 Eur už turėtas advokatų darbo parengiant pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžio nustatymo, pasirengimą teismo posėdžiui ir prašymo nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant parengimą. Pareiškėja turėtoms advokato darbo išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokato profesinės bendrijos parengtas 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaita-faktūrą Nr. 1907034 ir 2019 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AKJ1910035, 2019 m. liepos 5 d. suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo akto Nr. 6 ir 2019 m. spalio 7 d. suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo akto Nr. 9 išrašus, sąskaitos apmokėjimo išrašus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant pareiškėjos Susisiekimo ministerijos vidines teisinio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog šioje ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 12 tarnautojų, iš jų - 6 vyriausieji specialistai bei 4 patarėjai, turintys teisės krypties išsilavinimą ir kurių pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai žmogiškieji resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiškimas atsakovui A. L. buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; teisės taikymo požiūriu, bylos faktinės aplinkybės nevertintinos kaip išskirtinės ir reikalavusios specialaus pasirengimo. Taigi, rengiant pareiškimą atsakovui A. L. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių nustatymo, teismo vertinimu, pakako pakeisti duomenis apie ginčo šalis, žemės sklypus, priimtų aktų pavadinimus ir rekvizitus, atlyginimų už paimamą žemės sumas, reikalavimo formuluotes ir pan., byloje naujos teisinės problemos, galinčios turėti itin reikšmingos įtakos praktikai, nebuvo keliamos. Teismas vertina, kad Susisiekimo ministerijos pareiškimo, kuriuo buvo prašoma reikalavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant, surašymas kvalifikuoto advokato paslaugų taip pat nereikalavo.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo tenkinti.
- A. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-578-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą S. V. L, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 191/383 dalį 0,0383 ha žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) dydis yra 30,42 Eur (trisdešimt eurų ir 42 euro centai);
- A. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. aktu Nr. ŽVP-578-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtas S. V. L, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytas 3477/6955 dalis (duomenys neskelbtini), dydis yra 3 640,48 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt eurų ir 48 euro centai).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.