Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Inspekcijos atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo dalies, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Inspekcijos direktorė 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1T-29 (1.12) „Dėl Inspekcijos galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo patikrinimo komisijos sudarymo“ sudarė komisiją, kuriai pavedė atlikti patikrinimą dėl galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo bei nustatyti, ar įslaptinta informacija tikrai prarasta ar neteisėtai atskleista, taip pat nustatyti įslaptintos informacijos galimo praradimo ar neteisėto atskleidimo aplinkybes.

Inspekcijos direktorė 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 1T-31 (1.12) „Dėl Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos R. V. atliekamų funkcijų darbui su įslaptinta informacija laikino apribojimo“ 1 punktu laikinai apribojo pareiškėjos vykdomas funkcijas pagal jos pareigybės aprašymą ir Inspekcijos direktoriaus vidaus teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos reglamentavimu, nesuteikiant galimybės dirbti, susipažinti, rengti ir pasirašyti įslaptintus dokumentus, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su įslaptinta informacija, iki Inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1T-19 (1.12.) sudarytos komisijos „Dėl Inspekcijos galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo patikrinimo komisijos sudarymo“ atliekamo patikrinimo pabaigos ir sprendimo dėl patikrinimo priėmimo.

Komisija 2017 m. rugsėjo 12 d. surašė teikimą, kuriame padarė išvadą, kad pareiškėja neturi jai patikėto Dokumento ir tokiais veiksmais (prarasdama jai patikėtą įslaptintą dokumentą, jo negrąžinant saugojimui į Patalpą) iki 2017 m. vasario 23 d. (iki šio įslaptinto dokumento išslaptinimo) pažeidė VTPĮ 13 straipsnio 1 dalį. 21 straipsnio 1, 2, 6 punktus, Įslaptintos informacijos ir šiai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apsaugos Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių, galiojusių iki 2017 m. rugsėjo 29 d., 27.1, 27,2, 27.7 punktus, Taisyklių 33 punktą.

Vidaus reikalų ministerija 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 1D-4913 „Dėl galimai prarasto įslaptinto dokumento įslaptinimo pagrįstumo“ informavo Inspekciją, kad Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 9 d. lydraščiu Nr. 1-4RN-176(RN) siųstas Dokumentas buvo įslaptintas, suteikiant protokolui slaptumo žymą „RIBOTO NAUDOJIMO“ be papildomos nuorodos. Protokolo įslaptinimo terminas baigėsi 2017 m. vasario 23 d. Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 9 d. lydraščiu Nr. 1-4RN-176(RN) pagal siunčiamą priedą – protokolą – buvo suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, be priedo „NEĮSLAPTINTA“.

Komisija 2017 m. rugsėjo 18 d. prašė pareiškėją pateikti paaiškinimą.

Inspekcijos direktorius 2017 m. spalio 10 d. įsakymu sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo Komisiją.

Komisija 2017 m. spalio 26 d. pateikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, t. y. neturėdama patikėto Dokumento, tokiais veiksmais (prarasdama patikėtą įslaptintą dokumentą, jo negrąžinant saugojimui į Patalpą) iki 2017 m. vasario 23 d. (iki šio įslaptinto dokumento išslaptinimo) pažeidė VTPĮ 13 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1, 2, 6 punktus, įslaptintos informacijos ir šiai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apsaugos Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių, galiojusių iki 2017 m. rugsėjo 29 d., 27.1, 27.2, 27.7 punktus, Taisyklių 33 punktą. Komisija prašė iki 2017 m. lapkričio 3 d. pateikti paaiškinimą.

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 3 d. teikime neigė paėmusi Dokumentą. Nurodė, kad B. J. dėl įtemptų santykių su N. K.-M. prašė pasirašyti apskaitos žurnale ir ji pasirašė.

Komisija 2017 m. lapkričio 6 d. prašė B. Jurgelevičienę pateikti informaciją dėl pareiškėjos pateikto teikimo, kuri 2017 m. lapkričio 8 d. teikime nurodė, jog pareiškėjos teiginiai yra išgalvoti, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad pasirašyta žurnale 2013 m. vasario 25 d., o N. K.-M. grįžo į darbą 2013 m. balandžio 17 d., nesiėmė jokios atsakomybės dėl Dokumento dingimo, o iki 2014 m. gegužės 29 d. buvo atsakingu asmeniu įslaptintos informacijos administravimo srityje. Nurodė, kad tikslios dienos nepamena, kreipėsi dėl Dokumento grąžinimo į R. V., kuri vis teigė, jog šis reikalingas darbui ir apie tai informavo tuometį Inspekcijos direktorių. Tikėjosi, kad R. V. Dokumentą grąžins.

Inspekcijos Galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo komisija 2017 m. spalio 16 d. direktorei pateikė Patikrinimo dėl galimo įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo išvadą Nr. 4R-380 (4.13), kurioje nustatė, kad iki Patikrinimo išvados pateikimo dienos direktoriaus pavaduotoja R. V. negrąžino įslaptinto dokumento saugojimui į Patalpą ir jo neturi. Komisija, gavusi šio dokumento rengėjo – Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 1D-4913, taip pat nustatė, kad minėtas įslaptintas dokumentas ir jo priedas nėra slapti, nes 2017 m. vasario 23 d. baigėsi įslaptinimo terminas.

Konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VTPĮ 13 straipsnio 1 dalį 21 straipsnio 1, 2, 6 punktus, Įslaptintos informacijos ir šiai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apsaugos Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių 27.1, 27.2, 27.7 punktus, Taisyklių 33 punktą.

Inspekcijos direktorius 2017 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1T-51 (1.12) sudarė Komisiją R. V. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.

Komisija 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė Inspekcijos direktorei Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą dėl direktoriaus pavaduotojos R. V. galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo Nr. 4R-441 (4.13), kurioje konstatavo R. V. veiksmuose padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. direktoriaus pavaduotoja R. V. pažeidė VTTPĮ 13 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1, 2, 6 punktus, įslaptintos informacijos ir šiai informacijai įrašyti skirtų laikmenų apsaugos Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje taisyklių, galiojusių iki 2017 m. rugsėjo 29 d., 27.1, 27.2, 27.7 punktus, Taisyklių 33 punktą, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1 papunktį ir padarė tarnybinį nusižengimą. Siūlo vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu direktoriaus pavaduotojai R. V. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti pastabą.

Pareiškėja nesutinka su jai paskirta tarnybine nuobauda ir teigia, kad buvo padaryti procedūriniais pažeidimai, netinkamai įvertintos nustatytos aplinkybės bei taikyti teisės aktai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ ir Nuobaudų kyrimo taisyklės.

Dėl termino tyrimui pradėti

Pareiškėja teigia, kad buvo pažeistas Nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punktas.

Pagal minėtų taisyklių 3 punktą, tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradedamas per 5 darbo dienas nuo gautos oficialios informacijos apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Įvertinus 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo išvados Nr. 4R-380 (4.13) turinį, matyti, kad joje konstatuota, jog 2013 m. vasario 25 d. pareiškėjai buvo patikėtas įslaptintas Dokumentas, kuris nuo 2017 m. vasario 23 d. nebėra slaptas, nes baigėsi jo įslaptinimo terminas, o R. V. iki 2017 m. vasario 23 d. šio dokumento negrąžino į Patalpą, kurioje turi būti saugomi įslaptini dokumentai, šio dokumento pas ją nerasta, todėl šiais veiksmais ji pažeidė VTPĮ 13 str. 1 d., 21 str. 1, 2, 6 punktus, Įslaptintos informacijos apsaugos taisyklių 27.1., 27.2., 27.7 punktus ir Taisyklių 33 punktą. Nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo žinoma apie tai, kad Dokumentas nebeslaptas.

Darytina išvada, kad jau 2017 m. spalio 16 d. išvadoje buvo konstatuoti pareiškėjos veiksmai, dėl kurių jai ir buvo taikyta tarnybinė atsakomybė. Ta aplinkybė, kaip atsakovė teigia, kad po papildomo patikrinimo buvo nustatyta, kad paraiškėja prarado jai patikėtą Dokumentą, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, nepaneigia esminės aplinkybės, kad jau 2017 m. spalio 16 d. turėjo būti vertinamos kaip pareiškėjos padaryto pažeidimo paaiškėjimo diena. Taigi, tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo turėjo būti pradėtas per 5 darbo dienas nuo šios datos. 2017 m. spalio 16 d. išvadoje konstatuota ne pažeidimo paaiškėjimo diena, o pagrindas įžvelgti jos galimus padarytus pažeidimus. Teismo vertinumu, buvo pažeistas Taisyklių 3 punkte nustatytas terminas. Komisija tik 2017 m. lapkričio 20 d. Išvadoje konstatavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, tačiau jis buvo aiškus jau 2017 m. spalio 16 d. išvadoje. Pažymėtina, kad atsakovės papildomai atlikti veiksmai nekeičia nustatyto pažeidimo esmės ir jo teisinio kvalifikavimo.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino

Pareiškėja teigia, kad tarnybinė nuobauda jai skirta pažeidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir tai yra esminis procedūrinis pažeidimas.

Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojams gali būti skiriama tik jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos nėra praėję 6 mėn.

Kaip matyti iš VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrąjį šešių mėnesių terminą nuo nusižengimo padarymo dienos, kuriam pasibaigus tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui neskiriama. Trejų metų terminas nuo nusižengimo padarymo dienos, kuriam pasibaigus valstybės tarnautojui nuobauda neskiriama, nustatytas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės (šešių mėnesių termino), esant tam tikriems atvejams. Taigi, šių terminų praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011).

Pagal teismų praktiką, šis terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimas negalimas.

Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra pažeistas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja Gautų įslaptintų dokumentų registre pasirašė 2013 m. vasario 25 d. Ginčo dėl to, kad pareiškėja Dokumentą paėmė atsakymui parengti ir kad ji 2013 m. vasario 28 d. pasirašė atsakymą, parengtą Departamentui į 2013 m. vasario 4 d. raštą, byloje nėra. Atsakovė patvirtino, kad raštą rengė A. G., kurį pasirašė pareiškėja. Pareiškėjas ir teismo posėdyje iš esmės patvirtino, kad ji pasirašė registracijos žurnale.

Nustatyta, kad Dokumentas, kuris buvo perduotas pareiškėjai, nuo 2017 m. vasario 23 d. nebėra slaptas. Tai patvirtina Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 15 d. raštas. Taigi, pareiškėjos padarytas pažeidimas, kai ji prarado Įslaptintą dokumentą ir jo negrąžino saugojimui į Patalpą, buvo tęstinis ir baigtas 2017 m. vasario 23 d., pripažinus jį neslaptu. Atsakovės vertinimas yra nepagrįstas.

Akivaizdu, kad pareiškėjos pažeidimas tiesiogiai siejamas su Dokumento slaptumo („Riboto naudojimo“) žyma. Taigi, tik esant „riboto naudojimo“ žymai pareiškėja galėjo būti pripažinta padariusi tarnybinį pažeidimą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kodėl iki 2017 m. vasario 23 d., kai dokumentas buvo įslaptintas, nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai. Ta aplinkybė, kad, B. J. teigimu, ji žodžiu kreipėsi dėl Dokumento grąžinimo, o raštu bijojo kreiptis dėl kilsiančių neigiamų pasekmių, laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju, jokių duomenų, kad nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2017 m. vasario 23 d., Inspekcija atliko tyrimo veiksmus dėl Dokumento negrąžinimo į Patalpą, nėra. Minėta, kad B. J. buvo atsakinga už įslaptintų dokumentų apsaugą. Praėjo daugiau nei 4 metai, kai buvo pradėtas patikrinimas, o toks ilgas delsimas yra nepateisinamas ir juo labiau taikoma tarnybinė atsakomybė, kai Dokumentas nebeturi slaptumo žymos. Be to, teiginiai, kad daugiau nei 4 metus dirbama su Dokumentu yra nelogiški ir nepagrįsti, įvertinus, kad atsakymas parengtas 2013 m. vasario 28 d. Šios aplinkybės Inspekcijoje buvo žinomos.

Konstatuotina, kad pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2017 m. vasario 23 d., todėl atsakovė pažeidė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą ir tai yra besąlyginė vada naikinti Įsakymą. Tarnybinė nuobauda skirta 2017 m. gruodžio 19 d., praleidus terminą nuobaudai skirti.

Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad turėjo būti taikomas 3 metų terminas. Komisija išvadoje remiasi Taisyklių 33 punktu, iš kurių matyti, kad darbuotojas turi teisę dirbti su įslaptintu dokumentu, žymimu slaptumo žyma „Riboto naudojimo” savo darbo vietoje ir tokį dokumentą saugoti kabinete esančiame seife ar metalinėje spintoje (R. V. kabinete yra seifas). Faktą, kad 2013 m. darbuotojui išduotas dokumentas negrąžintas į Patalpą, Inspekcija turėjo nustatyti kiekvienais metais, ir šias aplinkybes tirti ir aiškintis. Jokio tyrimo nebuvo atlikta. Išvadoje jokių duomenų, kad R. V. seife nebuvo minimo dokumento iki jo išslaptinimo 2017 m. vasario 23 d., nėra. Atsakovė nenustatė, kurio laikotarpiu galėjo būti prarastas Dokumentas. Minėta išimtis netaikytina.

Taigi nustačius esminį procedūrinį pažeidimą, kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nevertintini, kadangi jie neturi teisinės reikšmės šiam ginčui išnagrinėti.

Dėl kitų tyrimo aplinkybių

Atkreiptinas dėmesys į kitus tarnybinio tyrimo trūkumus, kurie, teismo vertinimu, tik patvirtina tarnybinio tyrimo neišsamų ir netinkamą atlikimą.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes.

VTĮ 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

VTĮ 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (29 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Kaltė yra būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo sudėties elementas. Šiuo atveju Išvadoje neatskleista, kokiais būtent veiksmais pareiškėja padarė pažeidimą tyčia. Šiuo atveju vien tik faktų išvardijimas, teisės normų nurodymas, nesusiejant su konkrečiais pareiškėjos veiksmais, negali patvirtinti tarnybinio tyrimo išvadų pagrįstumo. Būtent atsakovė turėjo įrodyti pareiškėjos kaltę, o ne ji ją paneigti. Byloje nesurinka duomenų, kad sąmoningais veiksmais tyčia pareiškėja pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktus ir padarė nurodytą pažeidimą.

Išvadoje liko neįvertinta tai, kad dokumento pareiškėjos seife iki 2017 m. vasario 23 d. (kai jis buvo įslaptintas) atsakovė neieškojo ir jokio tyrimo neatliko, šio dokumento pripažinimas išslaptintu, nenustatė, kada dokumentas buvo prarastas. Taigi, tyrimo metu nebuvo atsakyta į esminius klausimus, o visi neaiškumai vertintini pareiškėjos naudai.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad VSD 2017 m. spalio 26 d. išvadoje, atlikęs patikrinimą dėl įslaptintos informacijos būklės Inspekcijoje, be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis VTPTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas. Šiuo atveju buvo vertinamas tik pareiškėjos padarytas pažeidimas.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad atsakovės Įsakymas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nustačius esminį procedūrinį pažeidimą bei kitus Išvadoje nustatytus neatitikimus dėl kaltės, nustatytų pažeidimų, kurie vertintini pareiškėjos naudai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, Dijanos Šinkūnienės 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1P-105(4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.