- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-804-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- L. S. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Vytautas Merkšaitis
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 04 04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-332-454/2008 pagal ieškovės L. S. K. patikslintą ieškininį pareiškimą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškininiu pareiškimu (b.l. 63) ieškovė prašė pripažinti ją A. T. , mirusio 2007 06 13, šeimos nare bei įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ieškovė nurodė, kad 2007 06 13 mirė ieškovės sugyventinis A. T. . Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1969 01 24 sprendimu, mirus A. T. motinai, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo pakeista, nuomininku nurodant A. T. . Po A. T. mirties šiame bute liko gyventi ieškovė, kuri kreipėsi į Kauno miesto Savivaldybės administracijos ūkio departamentą dėl buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau jai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus buvus mirusiojo šeimos nare. Su A. T. minėtame bute ieškovė gyveno kartu daugiau negu vienerius metus iki jo mirties, vedė bendrą ūkį, kartu mokėjo mokesčius už butą. Po sugyventinio mirties ieškovė moka bendrus įsiskolinimus, susidariusius gyvenant kartu su A. T. , toliau rūpinasi butu, deklaravusi šiuo adresu gyvenamąją vietą, jokio kito turto bei gyvenamosios vietos neturi. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pakeisti buto nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 58-59) atsakovė su ieškovės keliamais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti nurodydama, kad CK 6.602 str. 2 d. numato, jog nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Pagal CK 6.588 str. 1 d., nuomininko šeimos narys yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, todėl jos reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 04 04 sprendimu (b.l. 73-75) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 6,60 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė su A. T. santuokoje gyveno nuo 1980 05 31 iki 1988 11 10. Nutraukus santuoką iš ginčo buto išsikraustė A. T. . Nuo 1988 12 10 iki 1997 10 01 ieškovė gyveno santuokoje su R. K. . Nutraukus šią santuoką į ginčo butą gyventi grįžo A. T. . Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ilgesniam nei 6 mėnesiai laikotarpiui iš nuomojamo buto išvykęs A. T. prarado teisę į savivaldybės nuomojamą patalpą, o jam neturint šios teisės jos negalėjo įgyti ir ieškovė. Be to, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad ji su A. T. vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, rūpinosi A. T. laidotuvėmis. Ieškovė aplinkybės, kad gyvenamoji patalpa išlaikoma jos lėšomis, nepagrindė savo pajamas patvirtinančiais įrodymais. Be to, ieškovė ginčo bute negyvena, jis išnuomotas studentams. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas ieškovės prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį ieškovės buvimo A. T. šeimos nare faktą atmetė kaip neįrodytą. Nepripažinęs ieškovės A. T. šeimos nare, pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė ir ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti su ja gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 76-77) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 04 04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų M. M. , J. Z. ir J. T. parodymais, kurie patvirtino, kad ieškovė su A. T. iki jo mirties gyveno ginčo patalpose, kad jų pajamos buvo bendros, jie kartu gamindavo maistą, ieškovė rūpinosi A. T. laidotuvėmis. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2002 09 24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieškovė pripažinta pagrindine nuomininke, nepatvirtina aplinkybės apie vedamą bendrą ūkį. Teismas, konstatuodamas, kad, A. T. išvykus iš gyvenamosios patalpos, jis prarado nuomininko teises, neatsižvelgė į CK 6.591 str. 5 d. nuostatą, kad teisė į nuomojamą patalpą atsinaujina, jei grįžusį nuomininką priima gyventi nuomojamoje patalpoje likę šeimos nariai. Dėl A. T. negyvenimo ginčo patalpoje atsakovas ieškovei niekada jokių pretenzijų nereiškė. Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovė ginčo patalpoje negyvena, vertintinas kritiškai, kadangi jį surašė trys atsakovės darbuotojai, paaiškinimai iš duris atidariusių asmenų nebuvo paimti. Byloje pateikta Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ pažyma patvirtina, kad ieškovė ginčo patalpoje gyvena nuo 1983 m. Ieškovė neturi kitos gyvenamosios patalpos, o ieškinį atmetus atsakovė ją iškeldins.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 81-83) atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 04 04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovę vedus bendrą ūkį su A. T. . 2007 12 22 aktas patvirtina, kad ieškovė ginčo bute negyvena. Šis aktas nebuvo nuginčytas. Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo principu, pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Byloje keliamas ieškovės buvimo mirusio savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nare klausimas. Asmenys, patenkantys į nuomininko šeimos narių ratą, įvardinti CK 6.588 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad nuomininko šeimos nariais yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Ieškovės, kaip A. T. šeimos narės statusas išnyko 1988 11 10 nutraukus šių asmenų santuoką. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji buvo mirusio nuomininko sugyventinė. Sugyventinio sąvoka yra apibrėžta CK trečios knygos VI dalies XV skyriaus 3.229 str., kuriame nurodyta, kad sugyventiniais yra vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str. nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas. Negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, sąvoka sugyventinis negali būti vertinama kaip teisinė, sukurianti asmenims teisės aktuose numatytas teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendro gyvenimo kuriant šeiminius santykius sąvoka sietina su turtinių santykių tarp kartu gyvenančių asmenų egzistavimu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino klausimą, ar ieškovė vedė bendrą ūkį su mirusiu gyvenamosios patalpos nuomininku. Vadovaujantis civilinio proceso teisėje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka (CPK 178 str., 447 str 3 p.), juridinę reikšmę turintį faktą prašantis nustatyti asmuo turi pateikti nustatinėtiną faktą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, atmestinas, ieškovės kviestų liudytojų parodymai (b.l. 69-71) vertintini kritiškai, teismo posėdyje liudytojai nenurodė konkrečių bendro ūkio vedimą patvirtinančių faktų, o tik išsakė vertinamojo pobūdžio nuomones dėl ieškovės ir A. T. tarpusavio santykių, liudytojų parodymai nepatvirtinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kadangi ieškovė nepateikė jokių kitų aplinkybę, kad ji su A. T. vedė bendrą ūkį, patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų pusiausvyros principu, pagrįstai faktą ieškovę buvus A. T. šeimos nare pripažino neįrodytu.
Naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad ilgesniam nei 6 mėnesiai laikotarpiui iš nuomojamo buto išvykęs A. T. prarado teisę į savivaldybės nuomojamą patalpą, o jam neturint šios teisės jos negalėjo įgyti ir ieškovė. Nuomotojui neginčijus A. T. išvykimo ir neišreiškus valios šiuo pagrindu nutraukti nuomos sutartį, A. T. vėl apsigyvenus nuomojamoje patalpoje jo kaip nuomininko statusas su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis buvo atkurtas (CK 6.591 str. 5 d.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kitos teismo nustatytos aplinkybės ieškinyje išdėstytus reikalavimus leidžia vertinti kaip neįrodytus, vieno iš pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindžiančių argumentų nepagrįstumą kolegia vertintina kaip formalų, neturėjusį įtakos priimto sprendimo esmei ir negalintį būti pagrindu ginčijamam sprendimui panaikinti (CPK 328 str.).
Byloje keliamas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. CK 6.602 str. nustatyta, kad nuomininkui mirus nuomos sutartis gali būti pakeičiama nuomininku pripažįstant mirusio nuomininko šeimos narį, t.y. ieškovo pripažinimas mirusiojo nuomininko šeimos nariu yra būtinoji reikalavimą pakeisti nuomininką gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje pagrindžianti sąlyga. Todėl, atmetus reikalavimą pripažinti ieškovę A. T. šeimos nare, pagrįstai atmestas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.