Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. I. (V. I.) atstovo advokato R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarimo, kuriuo V. I. pripažintas kaltu pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir nubaustas 868 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-04 V. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti V. S. bendrovei priklausančioje automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), plovyklos darbuotoja, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu V. I., nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. S. priėmimą į darbą, pažeidė Darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d. nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas teigia, kad V. I. veiksmuose nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. I. nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 41 ³ str. 1 d. ir jam skirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. I. kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.).

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Byloje nėra ginčo, kad A. S. realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas teigia, kad darbo sutartis su šia darbuotoja nebuvo sudaryta, nes ji dirbo įmonėje pagal 2013-01-04 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą paslaugų teikimo sutartį, A. S. buvo nuomojama iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą.

LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas reglamentuoja darbo santykių tarp laikinųjų darbuotojų ir laikinojo įdarbinimo įmonių ypatumus, įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones santykiuose dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.

Laikinojo įdarbinimo įmonė – fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktūra, atitinkanti darbdaviui keliamus reikalavimus ir sudariusi laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, turėdama tikslą juos siųsti laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant. Laikinojo darbo naudotojas – fizinis, juridinis asmuo ar kita organizacinė struktūra, kurio naudai ir kuriam prižiūrint ir vadovaujant laikinai dirba laikinieji darbuotojai. Tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo sudaroma laikinojo įdarbinimo sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo, pagal kurią laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja atlygintinai laikinai pavesti laikinajam darbuotojui (laikiniesiems darbuotojams) atlikti šioje sutartyje numatytas darbo funkcijas laikinojo darbo naudotojo naudai, laikantis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo darbo naudotojas įsipareigoja laikinuosius darbuotojus prižiūrėti ir jiems vadovauti bei užtikrinti šiame įstatyme ir šioje sutartyje nustatytas darbo sąlygas.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir išanalizavus bei įvertinus 2013-01-04 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties sąlygas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios sutarties negalima laikyti laikinojo įdarbinimo sutartimi, nes ji neatitinka tokiai sutarčiai įstatymo keliamų turinio reikalavimų (LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 2 str. 6 p., 6 str.). Byloje nėra jokių objektyvių bei patikimų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ar vykdo Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmonės veiklą. Pagal LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 11 str. 1 d., LR vyriausiojo valstybinės darbo inspektoriaus įsakymu 2011-12-02 Nr. V-298 patvirtiną Informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų skaičių teikimo LR valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašą, laikinojo įdarbinimo įmonės priimtinu būdu (elektroninėmis priemonėmis, faksu arba paštu) privalo pateikti pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių. Byloje pateikta 2015-03-16 LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus pažyma Nr. (03) SD-3277 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra pateikusi informacijos apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2014-12-31, taigi pagrindo konstatuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones veiklą ir turi laikinojo įdarbinimo įmonės statusą, nėra.

Pagal LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbuotojo turi būti sudaryta laikinojo darbo sutartis, pagal kurią laikinasis darbuotojas įsipareigoja laikinojo darbo sutartyje numatytas darbo funkcijas atlikti laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto darbo naudotojo naudai, laikydamasis pastarojo nustatytos darbo tvarkos, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir vykdyti kitus Darbo kodekse, šiame įstatyme, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje ir laikinojo darbo sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Įrodymų, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. S. būtų sudaryta laikinojo darbo sutartis, atitinkanti LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 3 straipsnio turinio reikalavimus, ir A. S. buvo įdarbinta turinti tikslą paskirti ją laikinai dirbti kitoje įmonėje, nėra. V. S. nurodė, kad ji pagal darbo sutartį dirba UAB (duomenys neskelbtini) autoplovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nebuvo sudariusi, šios įmonės plovykloje (duomenys neskelbtini), dirbdavo po keletą valandų, pagal įmonės vadovų susitarimą laikinai buvo pervesta dirbti į plovyklą. Apygardos teismo nuomone, pripažinti A. S. laikinąja darbuotoja, kaip tai apibrėžia LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 2 str. 2 d., ir tai, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta remiantis LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymu, nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad per visą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos 2013-01-04 paslaugų teikimo sutarties galiojimo laiką tik 2014 m. spalio mėnesį buvo pirmą kartą išnuomotas darbuotojas – A. S..

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones veiklos, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis nepripažinta laikinojo įdarbinimo sutartimi, todėl UAB (duomenys neskelbtini) nelaikytina laikinojo darbo naudotoja, o A. S. – laikinąja darbuotoja, įdarbinta pagal LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) santykiuose buvo visi DK 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, V. S. realiai dirbo V. I. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini), darbas buvo dirbamas susitarus dėl darbo vietos, darbo laiko, taigi tarp A. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) susiklostė darbo teisiniai santykiai, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja DK 99 str., su ja sudaryta nebuvo, todėl toks darbas pripažintinas nelegaliu (DK 98 str. 1 d. 1 p.). Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. S. buvo nelegaliai įdarbinęs UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. I.. Tokia V. I. veika atitinka ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, V. I. kaltė padarius administracinį pažeidimą visiškai įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. I. padarius ATPK 41³ administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam nuobaudą pagal šią teisės normą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarimą ir V. I. atstovo advokato R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.