- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2YT-15293-862/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09855-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., J. S., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. S., A. S. (A. S.), valstybės įmonė „Turto bankas“ ir pagal suinteresuoto asmens J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. (V. S.) priėmė savo sutuoktinės V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo mamos V. S. palikimą, pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S., pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų J. S., A. S. tėvas. V. S. paliko testamentą, kuriuo visą jo palikimą paveldėjo pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. S.. V. S. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. S.. V. S. mirė (duomenys neskelbtini), iki V. S. mirties. Į notarą dėl V. S. palikimo niekas nesikreipė, tačiau jos turtą aktyviais veiksmai priėmė V. S. ir pareiškėja – jie toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo už komunalinius mokesčius. Šiuo adresu buvo jų deklaruota gyvenamoji vieta.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė patikslinto pareiškimo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad po mamos V. S. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėja, suinteresuotas asmuo J. S. ir pareiškėjos tėvas V. S.. Už komunalines paslaugas visi mokėdavo po lygiai – V. S. iš visų gyvenančių bute surinkdavo pinigus ir pats sumokėdavo. Nurodė, kad kiekvienas remontavo savo kambarius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka iš dalies, kadangi po V. S. mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis V. S. ir suinteresuotas asmuo J. S..
Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui savarankiškus reikalavimus, kuriais prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jos sūnus J. S.. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad iki V. S. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno V. S., V. S. ir suinteresuotas asmuo J. S.. Mirus V. S., minėtame bute liko gyventi V. S. ir suinteresuotas asmuo J. S., kurie abu ir mokėjo komunalinius buto mokesčius lygiomis dalimis. Vėliau suinteresuotas asmuo J. S. sudarė santuoka ir į minėtą butą atsikraustė suinteresuoto asmens žmona. Po metų laiko po V. S. mirties į butą grįžo gyventi pareiškėja su vyru ir sūnumi. Taip gyveno iki pat 2008 metų.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. S. palaikė savo savarankiškus reikalavimus. Papildomai nurodė, jog iki mamos V. S. mirties pareiškėja gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 1996 metų balandžio mėnesį su savo vyru išsikraustė gyventi į kitą butą. 1997 metais pareiškėja grįžo gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 1997 metų iki dabar minėtame bute gyveno pareiškėjos sūnus Sergejus. Po V. S. mirties, pareiškėja savavališkai užėmė V. S. kambarį. Už buto komunalinius mokesčius mokėjo suinteresuotas asmuo J. S. ir V. S..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, jog Lietuvoje negyveno laikotarpiu nuo 1996 metų iki 1999 metų. Grįžęs į Lietuvą 1999 metais porą mėnesių gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to išsikraustė.
Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai S. N. (S. N.), V. V., L. B., V. K..
Liudytoja L. B. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 1956 metų. Liudytoja atsiminė, jog po V. S. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėja, suinteresuotas asmuo J. S. ir V. S.. Po to suinteresuotas asmuo J. S. sudarė santuoką, į butą įsikraustė ir jo žmona.
Liudytoja V. K. nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1958 metų, o nuo 1988 metų iki 1991 metų gyveno Latvijoje. Po V. S. mirties, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi suinteresuotas asmuo J. S. ir V. S.. Liudytoja nurodė, jog po V. S. mirties, kol dar buvo gyvas V. S., pareiškėja kurį laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo trumpam išsikrausčiusi su vyru gyventi kitur.
Liudytoja V. V. nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. S. yra buvęs jos sutuoktinis. Jų santuoka trūko nuo 1996-09-21 iki 2008 metų. Santuokos metu ji kartu su suinteresuotu asmeniu J. S. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat skyrybų. Buvo užėmę vieną kambarį iš trijų. Pareiškėjai įsikrausčius į minėtą butą, liudytojos šeima persikėlė gyventi į mažesnį kambarį, pareiškėjos šeimai užleidus didesnįjį. Liudytoja nurodė, jog už buto komunalinius mokesčius mokėdavo visi po lygiai – V. S. paskaičiuodavo ir surinkdavo pinigus iš bute gyvenančių ir pats sumokėdavo.
Liudytojas S. N. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), jau 62 metus. Po V. S. mirties, bute liko gyventi V. S., pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. S. su žmona.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas ir suinteresuoto asmens J. S. savarankiški reikalavimai tenkintini.
Byloje esanti valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018-11-19 pažyma apie asmens duomenis Nr. 1A-8415, patvirtina, kad V. S. ir V. S. buvo sudarę santuoką 1970-07-03. V. S. mirė (duomenys neskelbtini), V. S. – (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AE Nr. 009680 ir mirties liudijimas AA Nr. 759284). V. S. ir V. S. susilaukė vaikų L. S., J. S., A. S.. Duomenų, kad V. S. ir V. S. santuoka būtų nutraukta, nėra.
Santuokos metu 1992-02-04 V. S. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018-10-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2019-03-22 testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. S. jos palikimas nebuvo priimtas.
Byloje esantis keturiasdešimto notarų biuro 2014-03-05 liudijimas Nr. 483 patvirtina, kad po V. S. mirties jo palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. S..
Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018-11-02 pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad pareiškėja savo gyvenamąją vieta 1987-08-07 deklaravo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, jog nėra ginčo, jog po V. S. mirties ją pergyvenęs jos sutuoktinis V. S. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad po mamos V. S. mirties minėtame bute liko gyventi ir suinteresuotas asmuo J. S.. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. S. skirtingai aiškina aplinkybes, kada pareiškėja gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog minėtame bute gyveno iki V. S. mirties ir po V. S. mirties. Suinteresuotas asmuo J. S., kuris byloje pareiškė priešingus reikalavimus, nurodė, jog pareiškėja gyveno minėtame bute iki 1996 metų balandžio mėnesio, vėliau pareiškėja į minėtą butą įsikraustė tik praėjus metams po V. S. mirties ir jame gyveno iki 2008 metų. Šias aplinkybės patvirtino ir suinteresuoto asmens J. S. buvusi sutuoktinė, šioje byloje – liudytoja, V. V.. Pareiškėjos aplinkybes, jog po V. S. mirties ji gyveno minėtame bute, patvirtino liudytojai S. N. ir L. B..
Taigi nagrinėjamu atveju nesutampa pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. S. nurodomos aplinkybės, tačiau suinteresuoto asmens J. S. nurodomas aplinkybes reiktų vertinti kritiškai, kadangi jis byloje pareiškė priešingą reikalavimą ir be to pats teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai ištekėjus antrą kartą, jų santykiai tapo konfliktiški. Taip pat atsižvelgiant į liudytojos V. V. padėtį, ji yra buvusi suinteresuoto J. S. sutuoktinė, jos byloje pateiktus parodymus taip pat reiktų vertinti kritiškai.
Iš to kas yra išdėstyta, galima daryti išvadą, jog po V. S. mirties, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi V. S., pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. S., todėl laikytina, jog V. S., pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. S. V. S. palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad salyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Pareiškėjai buvo teikiama 100 procentų dydžio teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-03 sprendimą Nr. 2.2. (NTP-2-)-18-T-3044-15310. Byloje gauta 2019-06-11 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-3569, kurioje nurodyta, kad už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra susidariusi 290,29 EUR suma.
Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjos tiek suinteresuoto asmens J. S. reikalavimai buvo tenkinti visiškai, todėl valstybei nepriteistinos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos L. S. patikslintą pareiškimą.
Tenkinti suinteresuoto asmens J. S. savarankiškus reikalavimus.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.