Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-591-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
2A-591-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pirm.), Andžej Maciejevski, Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
T. L.
Suinteresuotas asmuo
Utenos apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-591-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.; 128.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant J.Markovičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai T. L., jos atstovui adv. I.Manzurovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. L. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą su pareiškimu (b. l. 3-4), kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B. naminiu testamentu paliko 5 h žemės, ūkio pastatą (namą ir kluoną), karvę pareiškėjos tėvams J. N. ir S. N.. Nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-08-07 sprendimu pareiškėjai buvo atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į Z. B. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 5 h žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį – Utenos apskrities viršininko administraciją, kuri nurodė, kad vienas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų – naminis testamentas neatitinka įstatymo nustatytų dokumentų formai keliamų reikalavimų. Tuo pagrindu pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir pateikė įrodymus, kurie patvirtina juridinę reikšmę turintį faktą.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009-01-27 sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos tėvai, kuriems Z. B. naminiu testamentu paliko nekilnojamąjį turtą – žemę, pačiai pareiškėjai testamentu nekilnojamojo turto nepaliko, todėl toko fakto nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių – teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (b.l.41-43).

Šalies argumentai

Pareiškėja T. L. apeliaciniu skundu (b.l.46-47) prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-01-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad Z. B. naminiu testamentu paliko 5 h žemės, ūkio pastatą (namą ir kluoną), karvę pareiškėjos tėvams J. N. ir S. N., tikslu atkurti nuosavybės teises į Z. B. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 5 h žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą, dėl to padarė klaidingą išvadą ir priėmė neteisingą sprendimą. Pabrėžia, kad teismui pakako įrodymų juridinę reikšmę turinčiam faktui, jog Z. B. naminiu testamentu pareiškėjos tėvams paliko 5 ha žemės, ūkio pastatą ir karvę, nustatyti, tačiau teismas, remdamasis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nuostata, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos tėvai turėjo surašyti jai testamentą. Tvirtina, jog teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ir palankų pareiškėjai teismo sprendimą pateikus žemėtvarkos skyriui, pareiškėjos atžvilgiu turėtų būti taikomos minėto įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. nuostatos, kad nuosavybės teisės atkuriamos testamentinių įpėdinių vaikams, sutuoktiniui, tėvams. Pareiškėja vienintelė kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra testamentinių įpėdinių dukra, todėl atitinka reikalavimą, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik prašymą pateikusių asmenų vardu.

Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.52) savo nuomonės dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-01-27 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė teisingas išvadas, kad apeliantė nepriskirtina prie subjektų rato, galinčių pretenduoti į buvusio savininko nuosavybės teisių atkūrimą.

CPK 444 ir 445 straipsniuose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. (toliau – Įstatymas) nuostatas nuosavybės teisių atkūrimo subjekto statusas suteikiamas asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ar tvarkos testamentu (naminiu testamentu) ar sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Tai yra savarankiškas pagrindas pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. yra įtvirtinta galimybė atkurti nuosavybės teises ne tik patiems nusavinto turto savininkams, bet ir tiems asmenims, kuriems nuosavybės teisę perleido šio turto savininkai, tačiau toks perleidimas įvyko nesilaikant perleidimo metu įstatymo nustatytos formos ir tvarkos. Šiomis nuostatomis įstatymo leidėjas, turintis diskrecijos teisę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, suformulavo teisinį pagrindą atkurti nuosavybės teisę asmenims, kurie dėl turto perleidimo sandorių ydingumo negalėjo tapti perleidžiamo turto savininkais. Tokius sandorius patvirtinantys dokumentai (naminiai testamentai, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys ar kitokie rašytiniai dokumentai) reikšmingi nuosavybės teisėms atkurti, nes juose išreikšta turto savininko valia perleisti nuosavybę konkrečiam asmeniui. Taigi aptariamos teisės normos pagrindu teismams suteikta teisė nustatyti turinčius juridinę reikšmę faktus, kad nekilnojamasis turtas buvo perleistas minėtais būdais.

Apeliantė savo teisę pretenduoti į mirusio savininko nekilnojamojo turto atkūrimą kildina iš Z. B. 1948-03-18 sudaryto jos tėvų naudai naminio testamento (t.1, b.l. 7-10) bei iš savo pačios buvimo įstatymine tėvų įpėdine. Atsižvelgdama į šio specialiojo (ad hoc) įstatymo tikslus bei prasmę teisėjų kolegija pažymi, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmėjo institutas nėra tapatus Civiliniame kodekse įtvirtintam įpėdinių institutui. Paveldėjimo teisės normos visa apimtimi pradeda galioti tik esant Įstatymo 2 str. 2 d. nustatytoms sąlygoms, t.y. Įstatymo 2 str. 1 d. 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra mirę, buvo įstatymo nustatytu laiku padavę prašymus institucijoms, nagrinėjančioms išlikusiojo nekilnojamojo turto atkūrimo klausimus. Nagrinėjamo Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. įvardinti asmenys tik arba patys gali būti pretendentais į išlikusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą, arba jais gali būti jų testamentiniai įpėdiniai, nes tokį specialų subjektų ratą nustatė įstatymų leidėjas. Minėtų asmenų įstatyminiai įpėdiniai pagal Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. negali būti pretendentais. Tokią šios teisės normos - Įstatymo 2 str. aiškinimo taisyklę yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-02-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43502002 (Teismų praktika Nr.17), pabrėžęs ir tai, kad Įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. išdėstytos nuostatos netaikytinos 2 str. 1 d. 5 p. įvardintiems pretendentams atkurti nuosavybės teises. Teismų įstatymo 33 str. 4 d. (nuo 2008-09-01 įsigal. įst. red.) yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklėmis. Panaši taisyklė yra suformuluota ir CPK 4 str. Vertindamas pastarosios normos konstitucingumą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime (byla Nr.26-07) pažymėjo, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Antra vertus, būtent toks aptariamos teisės normos traktavimas bei aiškinimas atitinka ir įstatymo leidėjo tikslus - Įstatymo 2 str. 1 d. 5 punktu nebuvo siekiama reglamentuoti mirusių pretendentų teisių perėmimo. Mirusių pretendentų teisių perėmimas sureguliuotas būtent Įstatymo 2 str. 2 d., kuri šiuo konkrečiu atveju negali būti pritaikyta, nes pretendentų pagal naminį testamentą reikalavimus iš esmės atitinkantys apeliantės tėvai J. N. ir S. N. iki nuosavybės teisių atkūrimo pradžios jau buvo mirę ir negalėjo išreikšti savo valios (paduoti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo), savo testamento jie taip pat nepaliko, o pati apeliantė, kaip jau nurodyta, pagal Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. savarankiškai įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą negali.

Dėl aptartų motyvų teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas esant tinkamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms neteisingai aiškino bei taikė teisę, pagrįstais nepripažįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai sprendęs, kad apeliantei jos prašomas nustatyti faktas teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo) nesukels, nėra juridinis CPK 444 str. prasme, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias tokių bylų nagrinėjimą bei procesinę baigtį -nenutraukė bylos, todėl tą privalu padaryti apeliacinės instancijos teismui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 1.3 p.; 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008), nurodęs į teismų pareigą tokio pobūdžio bylą nutraukti CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

Susiklosčius išvardintai situacijai Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-01-27 sprendimas panaikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 5 p., kolegija

nutarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėAndžej Maciejevski