Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-10627-859/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
e2-10627-859/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04419-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10627-859/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04419-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4.; 2.5.1.5.;3.1.7.5.; (S) 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Vilniaus

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 870,76 EUR skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei, kuriai procesiniai dokumentai įteikti 2016-03-31 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratorius ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, veikdamas pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1859 „Dėl UAB „Lazdynų būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore“. Atsakovė, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (tai patvirtina pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas), privalėjo laiku mokėti mokesčius už namo bendrųjų patalpų ir inžinerinių sistemų eksploatavimą, priežiūrą ir komunalines paslaugas, tačiau laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2015-12-31 atsakovė įsiskolino ieškovui 870,76 EUR. Skolos dydį pagrindžia ieškovo teismui pateikta skolų valdymo ataskaita. Taigi nurodyti duomenys pagrindžia, kad atsakovė minėtu laikotarpiu nemokėjo mokesčių už ieškovo suteiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalimi, 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.716 straipsniu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 870,76 EUR dydžio skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (870,76 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 20 EUR žyminio mokesčio, 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovę, iš viso – 21,71 EUR.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra nurodęs, jog CPK atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio ar juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo patirtos 54,45 EUR už UAB „SKOLOS LT suteiktas paslaugas rengiant ieškinį išlaidos, nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą atlygintinų civiliniame procese patirtų išlaidų sąrašą, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, tokios išlaidos negali būti atlygintos. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1720-160/2015, 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1713-585/2015). Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. S., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 870,76 EUR (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 76 euro centų) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (870,76 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,71 EUR (dvidešimt vieną eurą 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij