Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, susipažinusi su J. I. privataus kaltinimo skundu, kuriame prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį ir 155 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustato:

2013-07-02 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. I. skundas, kuriame prašoma patraukti R. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, 155 straipsnį.

J. I. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises.

Nukentėjusiojo skunde turi būti nurodomos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodomi šias aplinkybes patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skunde turi būti nurodyti ne tik nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, bet ir liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta, dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su veika susijusius faktus. Teismas savo iniciatyva negali rinkti duomenų, privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso būtent nukentėjusiajam.

Kaip matyti, skundas yra nekonkretus. J. I. prašo iškelti R. K. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį ir 155 straipsnį, tai yra pagal dvi nusikalstamas veikas - šmeižimą ir įžeidimą. Iš skundo turinio nėra aišku, kokie konkrečiai teiginiai ( skelbimų teksto pareiškėja teismui nepateikė) yra žinomai melagingi prasimanymai, žeminantys jos garbę ir orumą, o kurie yra įžeidžiantys, kuo būtent pasireiškė pareiškėjos įžeidimas, nes tai yra esminiai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Esant šioms aplinkybėms, negalima nustatyti, kada, kur, kokiu būdu, kokias žodžiais ar teiginiais, patalpintais skelbime, R. K. J. I. apšmeižė, įžeidė ar apie ją paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėja prie skundo nepridėjo internetiniame portale patalpintų skelbimų kopijų, todėl neaiškus tikslus skelbimų turinys, kokia skelbimuose nurodyta informacija ( teiginiai) yra neatitinkanti tikrovės, kurią ji vertina kaip paniekinančią ar pažeminančią. Skunde turi būti nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas. Tuo tarpu nėra aišku kur galima šių veikų padarymo vieta, nei kada skelbimai patalpinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Teismas savo iniciatyva negali veikų atriboti, rinkti duomenų, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skunde turi būti nurodyta ne tik nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardas ir pavardė, bet ir gimimo data. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad ji nežino R. K. gimimo datos, jos žiniomis R. K. yra nepilnametis, prašo civiliniais atsakovais patraukti nepilnamečio tėvus, apie kuriuos taip pat neturi jokių duomenų, todėl prašo teismo nustatyti nepilnamečio R. K. tėvus. Iš pateikto skundo nėra aišku, ar prašomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmuo yra šių nusikaltimų subjektas, tai yra ar turi amžių, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip minėta, teismas savo iniciatyva negali rinkti duomenų, ieškoti ir nustatyti asmenų, nes privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam.

Pareiškėja skunde nurodo, jog aplinkybę, kad skelbimą internetiniame portale patalpino R. K., patvirtina surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir 2013-06-14 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas, tačiau ji nepateikė teismui visų duomenų apie prašomą patraukti baudžiamojon atsakomybėm asmenį, o šiuos duomenis ji turi galimybę ir privalo pateikti.

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad asmens garbę ir orumą gina ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad J. I. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašalinus trūkumus, pareiškėja turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. I. skundo, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje ir 155 straipsnyje, nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.