Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. prašymą dėl pavardės atėmimo, suinteresuotas asmuo B. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo teismo atimti iš A. B. santuokos metu pareiškėjo suteiktą pavardę. Nurodo, kad A. B. nerodo elementarios pagarbos nei žmogui suteikusiam pavardę, nei jo artimiesiems, kuo parodydama nepagarbą ir pačiai pavardei.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodyta teisės norma yra imperatyvi, kas reiškia, kad teismas, nustatęs jos taikymo sąlygas, negali jos netaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu santuokinių pavardžių klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos A. T. praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M. , bylos Nr.3K-3-474/2006 ir kt.).

Pareiškėjas prašo atimti iš A. B. santuokos metu jo suteiktą pavardę, nors pareiškime dėl pavardės atėmimo suinteresuotu asmeniu nurodyta B. B.. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12330-769/2011 nutraukė tarp pareiškėjo V. B. ir A. B. sudarytą santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes: pareiškėjai – B., pareiškėjui – B.

Kaip ir bet kuri kita teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teismas, spręsdamas asmens pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti pareiškimo pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 443 str.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtas 2011-09-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-12330-769/2011 įsiteisėjo 2011-11-03.

Įvertinus pareiškėjo reiškiamo reikalavimo pobūdį, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas buvusiai sutuoktinei dėl santuokos metu įgytos pavardės atėmimo nepatenka į sąrašą bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK V dalis). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimai negali būti nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl pavardės atėmimo, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį priimti atsisakoma (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. B. prašymą dėl pavardės atėmimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.