- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-474-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27577-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- V. D., E. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo ir sutarties sąlygų pakeitimo, tretieji asmenys – V. D., E. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės akcinės bendrovės SEB banko vienašališką Kredito sutarties Nr. 1150818070445-13, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės S. R., trečiųjų asmenų V. D., E. J. ir atsakovės akcinės bendrovės SEB bankas, nutraukimą. Taip pat, ieškovė ieškiniu prašė pakeisti minėtos kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktus - sumažinti 0,1 procentų dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio (b.l. 1-10).Nurodė, kad sutarties tikslas buvo asmeniniam būstui statyti ir refinansuoti asmeninę skolą. Bankas apie kredito sutarties nutraukimą tinkamai neinformavo sandorio šalių, nors pagal sutarties nuostatas turėjo informuoti. Pažymėjo, kad kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose numatyti 0,1 procentų delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos, mokėtini nevykdant pareigos laiku grąžinti kreditą, mokėti įmokas ir palūkanas, yra nepagrįstai dideli, nesąžiningi, akivaizdžiai baudiniai, o ne kompensaciniai, nes sudaro net 36,5 procentus ir turi būti mažintini iki 0,01 procento.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (b.l. 72-73).Nustatė, kad ginčas, kurį ieškovė S. R. siekia nagrinėti teisme pagal pareikštą ieškinį jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23485-790/2014. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti ieškovės S. R. ieškinį kaip paduotą, esant įsitesėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė S. R. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės - priimti naują sprendimą - pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės AB SEB bankas vienašališką kredito sutarties Nr. 1150818070445-13 nutraukimų, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės S. R., trečiųjų asmenų V. D., E. J. ir atsakovės akcinės bendrovės SEB bankas, bei pakeisti kredito sutarties 4.5, 4.6 punktus sumažinant 0,1 procentų dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio (b.l.76-80).Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23485-790/2014 nei S. R., nei V. D., nei jų atstovai nedalyvavo, nes nebuvo gavę šaukimų į teismo posėdžius, bei tokiu būdu negalėjo tinkamai apginti savo teisių teisėtų interesų. S. R. nebuvo teismo informuota dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimą, todėl atsiliepimas nebuvo pateiktas teismui. Iš 2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matosi, jog nėra duomenų, kad S. R. ir V. D. buvo tinkamai informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdžių laiką ir vietą. S. R. ir V. D. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Teismas nesidomėjo dėl kurių priežasčių S. R. ir V. D. į bylos nagrinėjimą neatvyko ir bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant. Teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant teismo posėdyje S. R. ir V. D., neišsiaiškinęs jų nedalyvavimo teisino posėdyje priežasčių, nesuteikė galimybės pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tuo pažeisdamas šalių teises ir teisėtus interesus. Teismas, nenustatęs S. R. ir V. D. nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, nesuteikė jiems galimybės jiems pasiaiškinti ir teismo posėdžio neatidėjo. kuo pažeidė jų teisę į sąžiningą bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo priimti ieškinį dėl tapatumo išnagrinėtam ieškiniui teisėtumas ir pagrįstumas.Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje ieškinių tapatumo klausimu yra pasisakoma, jog nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai, t. y. ieškovo reikalavimai atsakovui, sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačių, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013: 2015 m. gegužės 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-300- 421/2015). Taip pat, vertinant, ar ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio reikalavimo pobūdžio ir ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė ginčija vienašališką akcinės bendrovės SEB bankas Kredito sutarties Nr. 1150818070445-13 nutraukimą, kuri buvo sudaryta tarp byloje dalyvaujančių asmenų ieškovės S. R., trečiųjų asmenų V. D., E. J. ir atsakovės akcinės bendrovės SEB bankas; taip pat ieškovė ginčija tos pačios sutarties sąlygas dėl delspinigių dydžio reikalaudama juos sumažinti nuo 0,1 iki 0,01 procento bei įvardindama ginčijamus sutarties punktus Nr. 4.5 ir 4.6. Esminis ieškinio faktinio pagrindo argumentas, kad ieškovė buvo netinkamai informuota (neinformuota) apie sutarties nutraukimą, pranešime dėl sutarties nutraukimo buvo nurodytas neprotingai trumpas sutarties nevykdymo trūkumų šalinimo terminas, o sutartyje numatyti delspinigiai yra neprotingai dideli. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23485-790/2014 jau buvo išnagrinėtas tapatus ieškinys tarp tų pačių šalių.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nustatyta, kad išnagrinėtos bylos Nr.2-23485-790/2014 ir pirmosios instancijos teisme gautos Nr.2-34289-987/2017 bylos dalyviai yra tie patys asmenys - S. R., V. D., E. J. ir AB SEB bankas. Pažymėtina, kad paminėtose bylose šalys savo ieškinius grindžia tapačiais argumentais, t.y. tuo, kad: 1) sudaryta sutartis buvo vartojimo sutartis ir jos tikslas – asmeniniam būstui statyti/ refinansuoti asmeninė skolą; 2) atsakovė AB SEB bankas neinformavo/netinkamai informavo apie kredito sutarties nutraukimą; 3) kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose numatyti 0.1 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos yra nepagrįstai dideli, nesąžiningi, akivaizdžiai baudiniai (sudaro 36,5 proc.), todėl turi būti mažintini iki 0,01 procento. Taip pat, sutampa abiejose bylose gautų ieškinių dalykas – tiek civilinėje byloje Nr.2-23485-790/2014, tiek civilinėje byloje Nr.2-34289-987/2017 ieškovai suformulavo reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės akcinės bendrovės SEB banko vienašališką Kredito sutarties Nr. 1150818070445-13, kuri buvo sudaryta tarp S. R., V. D., E. J. ir akcinės bendrovės SEB bankas, nutraukimą; 2) pakeisti kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktus - sumažinti 0,1 procentų dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio. Taigi, įvertinus bylose dalyvaujančius asmenis, ieškinių dalykus ir pagrindus, jie laikytini tapačiais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Netinkamo informavimo apie bylą klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti pagrindu reikšti naują ieškinį teisme.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių dokumentų priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip tapatų jau išnagrinėtam civilinėje byloje Nr.2-23485-790/2014, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.