- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-06
- Bylos Nr.
- 1T-22/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis rašytinio proceso forma išsprendė klausimą dėl Kauno apylinkės teismo bylos Nr. S-223-2013 pagal R. M. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės – Ritos Čirvinskaitės 2013-04-10 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos, t. y. apylinkės teismui, priklausančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
2013-04-18 Kauno apylinkės teisme gautas R. M. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Čirvinskaitės 2013-04-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 2). Skundas paskirtas nagrinėti teisėjui – Alvydui Rimkevičiui, kuris 2013-04-26 nutartimi nuo skundo nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas tuo, kad rengdamasis skundo nagrinėjimui, teisėjas nustatė, jog 2013-03-29 Kauno apygardos prokuratūroje iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buvo gautas R. M. skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą eilės teisėjų, tam tarpe ir Kauno apylinkės teismo teisėjos T. B., atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str., 229 str., kadangi šie teisėjai priėmė žinomai neteisingus sprendimus pareiškėjos iniciatyva iškeltose bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir žemės sklypo privatizavimo. Kadangi įvykus Kauno mieste veikusių teismų reorganizacijai, nuo 2013-01-01 veiklą pradėjo Kauno apylinkės teismas, kurio teisėjai yra ir Alvydas Rimkevičius, ir T. B., iki tol ėjusi Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas, proceso dalyviams galinčios kilti abejonės teisėjo Alvydo Rimkevičiaus nešališkumu (b. l. 12-13). Kauno apylinkės teismo pirmininkas – Mindaugas Šimonis teisėjo nusišalinimą patvirtino (b. l. 12).
Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas – Dainius Ročys 2013-04-29 raštu persiuntė bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, kadangi skundžiamu prokurorės nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą šiuo metu Kauno apylinkės teismo teisėjos pareigas einančios T. B. atžvilgiu ir atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme iš esmės nebuvo pradėtas bei siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, spręstina dėl skundo perdavimo kitam apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas perduotinas kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančiam apylinkės teismui.
Teismų praktikoje proceso dalyvio teisė į nešališką teismą yra suprantama dvejopai: subjektyviąja ir objektyviąja prasme. Objektyviąja prasme teismo nešališkumas reiškia, jog pašaliniam, objektyviai stebėtojui, kuris situaciją vertina iš šalies, neturi kilti pagrįstų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teismas gali nevienodai traktuoti proceso dalyvius, kuriam nors iš jų teikti nepagrįstą pranašumą. Nustačius tokias abejonių teismo nešališkumu keliančias aplinkybes, abejonės privalo būti išsklaidomos siekiant užtikrinti asmens teisę į tinkamą teismo procesą, tame skaičiuje į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas ir proceso baigtimi nesuinteresuotas teismas. Tokia kiekvieno į teismą besikreipiančio asmens teisė expressis verbis įtvirtinta Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, jog nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
Iš Kauno apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog skundą padavęs asmuo – R. M. ginčija prokuroro nutarimo, kuriuo be kita ko atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir šiuo metu Kauno apylinkės teismo teisėjos T. B. atžvilgiu, teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžiant tai, kad bylą nagrinėjantis, procesinius veiksmus atliekantis teismas privalo būti nešališkas, nesuinteresuotas konkrečia bylos baigtimi, objektyvus ir siekti teisingo ginčo dėl teisės išsprendimo, pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo, kaltų asmenų patraukimo teisinėn atsakomybėn ir teisinio poveikio priemonių taikymo jų atžvilgiu, yra teigiama, jog niekas negalintis būti teisėjas savo paties. Šiuo atveju, jei skundas būtų nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme, kurio teisėja yra T. B., šis principas nebūtų nuosekliai įgyvendintas. Su teisme dirbančiais teisėjais T. B. yra pažįstama, su jais ją sieja darbinis, kolegiškas bendravimas, todėl pašaliniam (objektyviam) stebėtojui galėtų kilti abejonių dėl to, ar skundą nagrinėjančiam teisėjui nebūtų daroma įtaka siekiant to, kad teismas priimtų ikiteisminio tyrimo pradėjimo siekiančio ir skundą padavusio asmens – R. M. atžvilgiu nepalankius sprendimus, o priešingai – labiau atitikančius asmenų, kurių atžvilgiu siekiama pradėti ikiteisminį tyrimą, interesus. Tokios prielaidos, galinčios sukelti abejonių teismo nešališkumu objektyviam stebėtojui, yra šalintinos ir šiuo atveju pasinaudotina apygardos teismo pirmininkui suteikiama teise išimtiniais atvejais, iki bylos nagrinėjimas nepradėtas iš esmės ir siekiant užtikrinti svarbų teisingumo interesą (šiuo atveju pamatinę asmens teisę į teisingą jo bylos išnagrinėjimą bylos baigties (rezultato) atžvilgiu visiškai neutraliai nusiteikusiame teisme) perduoti bylą kitam teismui (LR BPK 229 str. 1 d.).
Nuspręsdamas, kuriam apylinkės teismui perduoti skundo nagrinėjimą, Kauno apygardos teismo pirmininkas atsižvelgia į tai, kad tai būtų netoliese įsikūrusi teisminė institucija, kurios darbo krūvis nebūtų pernelyg didelis ir byla tokiame teisme būtų išnagrinėta ne tik bešališkai ir teisingai, tačiau taip pat ir operatyviai bei su įmanomai mažesnėmis proceso išlaidomis. Kauno apylinkės teismo teritorija ribojasi su Jonavos rajono apylinkės teismo teritorija, šio teismo darbo krūvis lyginant su kitais Kauno apygardai priskirtais apylinkių teismais yra mažesnis, todėl manytina, kad skundas šiame teisme bus išnagrinėtas laikantis baudžiamojo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., Kauno apygardos teismo pirmininkas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo bylą Nr. 1S-223-2013 pagal R. M. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės – Ritos Čirvinskaitės 2013-04-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Bylą su šia Kauno apygardos teismo nutartimi pasiųsti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Apie skundo perdavimą informuoti proceso dalyvius ir Kauno apylinkės teismą pasiunčiant jiems patvirtintas nutarties kopijas.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.